Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-06-13 · Administracinė byla Nr. A-822-2632-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-11-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-06-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-13
Bylos Nr.
A-822-2632-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02572-2010-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Vilniaus
Administracinės byla Nr. A822-2632/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02572-2010-2Procesinio sprendimo kategorija (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant apeliantui P. V.,

trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui D. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovams Vilniaus 2-iesiems pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, dėl nutarimo, sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (toliau – ir Pataisos namai) 2010-07-07 nutarimą Nr. 28-613 dėl nuobaudos skyrimo (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2010-08-10 sprendimą Nr. 2S-2537 (toliau – ir Sprendimas) bei iš atsakovo Pataisos namų priteisti 5000 Lt neturtinę žalą.

Paaiškino, kad paskirta nuobauda yra netikslinga ir nepagrįsta, o neturtinė žala jam kilo dėl to, kad buvo paskirta nepagrįsta nuobauda – visą mėnesį nebuvo galima įsigyti maisto produktų Pataisos namų parduotuvėje, tik ūkines prekes, o jis visiškai nevaikšto į valgyklą ir nevalgo valdiško maisto. Paaiškino, kad jis yra paskirtas į būrį, kuriame ėjimas į valgyklą laikomas pažeminimu, todėl pareiškėjas maitinasi iš artimųjų atsiųstų lėšų. Kai jam uždraudė apsipirkti parduotuvėje, jis mėnesį vaikščiojo pusiau alkanas, buvo priverstas skolintis maistą iš kitų. Dėl to jis patyrė daug išgyvenimų, buvo pažemintas ir įžeistas jo orumas. Taigi, žala atsirado dėl valstybės valdžios neteisėtų veiksmų (b. 1. 26 - 27).

Atsiliepimas

Atsakovas ir atsakovo – Lietuvos valstybės – atstovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2010-07-07 buvo priimtas Pataisos namų direktoriaus nutarimas Nr. 28-613 dėl P. V. nubaudimo už Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 str. 2 d. 8 punkto reikalavimų pažeidimą. Nutarimas buvo priimtas, kai Pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius A. Ž. 2010-07-01 atliko tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo elgesio ir surašė išvadą Nr. 33-118 „Dėl nuteistųjų P. V. ir T. B. elgesio“, kurią patvirtino Pataisos namų direktorius. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2010-06-28, apie 15.00 val., nuteistųjų bendrabučio 8 ir 9-to būrių virtuvėlėje trenkė kumščiu į šoną bei krūtinę nuteistajam T. B. už tai, kad T. B. neva užsuko vandens šildymo boilerį. P. V. grasino nuteistajam T. B. fiziniu susidorojimu. Savo elgesiu P. V. pažeidė BVK 110 str. 2 d. 8 punkto reikalavimus. Šį faktą patvirtino nuteistieji (Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnams pavardės žinomos), kurie matė minėtą įvykį ir patvirtino T. B. žodžius. Atsižvelgęs į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą medžiagą bei pareigūnų ir nuteistųjų paaiškinimus, Pataisos namų direktorius 2010-07-07 nutarimu Nr. 28-613 pareiškėjui paskyrė nuobaudą – atimti teisę 1 (vienam) mėn. pirkti maisto produktus. Nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą atsakovas nesutinka. Pripažįstant reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. P. V. nurodė, kad jam padaryta neturtinė žala, kurią įvertino 5 000 Lt, nes jis nevalgo valdiško maisto ir nevaikšto į valgyklą, todėl Pataisos namų administracijos veiksmai ar priimti sprendimai jam sukėlė daug išgyvenimų, jis buvo pažemintas, alkanas, įžeistas jo orumas. Atsakovo teigimu, Pataisos namų administracija veikė tinkamai, pagal įstatymus ir nuteistajam P. V. nepadarė jokios žalos. Įvykio aplinkybės buvo tinkamai išnagrinėtos, pareiškėjo pažeidimas, už kurį jam paskirta atitinkama nuobauda, užfiksuotas. Pareiškėjui buvo įteikta nutarimo dėl nuobaudos paskyrimo kopija, išaiškinta administracijos veiksmų apskundimo tvarka, numatyta BVK 183 straipsnyje (b. 1. 36 - 37).

Šalies argumentai

Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme papildomai paaiškino, kad T. B. antrąjį pareiškimą parašė pats, tiksliau – už jį parašė kitas nuteistasis, kurio pavardės P. V. nežino; jis (P. V.) jo (T. B.) rašyti neprašė. Tarp jų jokio konflikto nebuvo, jis tik paprašė įjungti karštą vandenį, o T. B. liepė susimokėti – į mėnesį jam duoti po vieną pakelį cigarečių ir arbatos, bet jis atsisakė tai daryti. Jis T. B. nesudavė. To pokalbio su T. B. metu buvo V., E., S.

Atsiliepimas

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas paaiškino, kad būrio viršininkas iš tiesų T. B. pavedė sekti karšto vandens apskaitą, T. B. už tai gauna oficialų atlyginimą. Pataisos namų administracijai nežinomi faktai, jog T. B. už karšto vandens įjungimą ima mokestį cigaretėmis ir arbata. Maudytis karštu vandeniu nedirbantys nuteistieji gali tik vieną kartą per savaitę – šeštadieniais, gi pareiškėjas nedirba ir noro dirbti nerodo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Pataisos namų Vidaus tyrimo skyriaus (toliau – ir VTS) vyresnysis inspektorius A. Ž. 2010-07-01 tarnybiniu pranešimu Nr. 43-871 pranešė Pataisos namų direktoriui, kad 2010-06-28, apie 15.00 val, į 8-ojo ir 9-ojo būrių virtuvėlę užėjo nuteistasis P. V. ir trenkė porą kartų kumščiu į šoną bei krūtinę nuteistajam T. B. už tai, kad T. B. neva užsuko vandens šildymo boilerį, nors pastarasis teigė, kad to nedarė. T. B. taip pat teigė, kad nuteistasis P. V. grasino su juo fiziškai susidoroti. Nuteistasis T. B. tvirtino, kad atgal P. V. netrenkė, o pasišalino iš virtuvės (b. 1. 39).

Pataisos namų VTS vyresnysis inspektorius A. Ž., dėl T. B. ir P. V. elgesio atlikęs tyrimą, 2010-07-01 surašė tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 33-118, kuria nustatė, kad 2010-06-30 buvo gautas nuteistojo T. B. paaiškinimas Nr. 49-550, kuriame pranešta, kad 2010 m. birželio 28 d., apie 15.00 val., į 8-ojo ir 9-ojo būrių virtuvėlę užėjo nuteistasis P. V. ir trenkė porą kartų kumščiu į šoną bei krūtinę nuteistajam T. B., už tai, kad T. B. neva užsuko vandens šildymo boilerį, nors pastarasis teigė, kad to nedarė. T. B. taip pat teigė, kad nuteistasis P. V. grasino su juo fiziškai susidoroti. Nuteistasis T. B. tvirtino, kad atgal P. V. netrenkė, pasišalino iš virtuvės. Pokalbio metu nuteistasis P. V. raštu pasiaiškinti kategoriškai atsisakė, žodžiu paaiškino, kad 2010-06-28, po pietų, 2-ojo korpuso valgyklėlėje priėjęs prie nuteistojo T. B. prašė įjungti karštą vandenį, tačiau pastarasis atsisakė tai padaryti. P. V. teigė, kad T. B. fiziniu susidorojimu negrasino bei jo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Tarnybinio tyrimo metu nuteistieji (VTS pavardės žinomos), kurie matė minėtą įvykį, patvirtino nuteistojo T. B. žodžius. Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko P. S. žodiniu nurodymu 9-ojo būrio nuteistajam T. B., kuris prižiūri tvarką 8-ojo ir 9-ojo būrių dušo ir prausyklos patalpose, buvo pavesta prižiūrėti vandens šildymo boilerio sąnaudas. Sveikatos priežiūros tarnyboje apžiūrėjus nuteistuosius P. V. ir T. B., sumušimo žymių ant jų kūnų neaptikta. Tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 33-118 pasiūlyta 8-ojo būrio nuteistąjį P. V. už BVK 110 str. 2 d. 8 punkto pažeidimą nubausti (2 punktas) (b. l. 38). Pataisos namų direktorius patvirtino 2010-07-01 tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 33-118 (b. 1. 38). Pataisos namų direktorius 2010-07-07 nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-613 nuteistajam P. V. paskyrė nuobaudą – teisės apsipirkti parduotuvėje 1 mėn. atėmimą – už tai, kad P. V. 2010-06-28, apie 15.00 val. įvykusio konflikto metu grasino nuteistajam T. B. fiziniu susidorojimu bei porą kartų kumščiu trenkė į šoną bei krūtinę ir tuo savo veiksmais pažeidė BVK 110 str. 2 d. 8 punktą (b. 1. 48).

Pataisos namai 2010-07-07 nutarimą Nr. 28-613 grindė tokiais įrodymais:

nuteistojo T. B. 2010-06-29 paaiškinimu, kad 2010-06-28, apie 15.00 val., į 8-9 būrio virtuvėlę užėjo P. V. ir T. B. porą kartų kumščiu trenkė į šoną ir krūtinę. Jis tai padarė už tai, kad T. B. neva užsuko boilerį virtuvėje, nors jis to nedarė. Taip pat P. V. grasino T. B., kad jį (?) ir sudaužys, o T. B. jam nieko nesakė ir atgal netrenkė bei išėjo iš virtuvėlės. T. B. niekam vandens už cigaretes neparduoda ir neįjungia. Paaiškinimą iš T. B. žodžių surašė Pataisos namų vyresnysis inspektorius A. Ž. (b. 1. 41);nuteistojo D. G. 2010-06-29 paaiškinimu, kad 2010-06-28 15.00 val., 2 korpuso virtuvėlėje įvyko konfliktas tarp nuteistųjų T. B. ir V. V. garsiai grasino, kad sulaužys kojas ir sumuš B., o šis tuo metu tylėjo. Ar V. trenkė B., D. G. nematė. Konfliktas įvyko dėl karšto vandens (b. l. 42);nuteistojo T. V. 2010-06-29 paaiškinimu, kad 2010-06-28 po pietų, jis matė, kaip į 2-ojo korpuso virtuvėlę atėjo V. ir porą kartų trenkė B. kumščiu į kūną. Konfliktas vyko dėl to, kad V. apkaltino B. užsukus karštą vandenį. Taip pat V. grasino B. fiziniu susidorojimu, B. jam atgal netrenkė ir nieko jam nesakė, išėjo iš virtuvės (b. 1. 43);Pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko P. S. (P. S.) 2010-06-29 tarnybiniu pranešimu, kad 2010 m, jo žodiniu nurodymu 9-o būrio nuteistajam T. B., kuris prižiūri tvarką 8 ir 9 būrių dušo ir prausyklos patalpose, buvo pavesta prižiūrėti vandens šildymo boilerių sąnaudas.

Taip pat stebėti, kad vakare iš darbo VĮ prie Pravieniškių l-ųjų pataisos namų filialo Nr. 3 atėję darbininkai galėtų pasinaudoti karštu vandeniu (b. 1. 44);

Pataisos namų VTS vyriausiojo specialisto I. K. ir vyresniojo inspektoriaus A. Ž. 2010-06-30 protokolu Nr. 51-978. kad 2010-06-29, apie 11.00 val., į tarnybines patalpas buvo iškviestas 8-ojo būrio nuteistasis P. V. pasiaiškinti dėl savo elgesio su 9-ojo būrio nuteistuoju T. B., tačiau minėtas nuteistasis raštu pasiaiškinti kategoriškai atsisakė, žodžiu paaiškino, kad 2010-06-28, po pietų, buvo priėjęs 2-ojo korpuso valgyklėlėje prie nuteistojo T. B. bei prašė įjungti karštą vandenį, tačiau, pastarajam atsisakius tai padaryti, jam negrasino fiziniu susidorojimu bei nenaudojo jo atžvilgiu fizinio smurto (b.1.45);nuteistojo D. S. 2010-06-30 paaiškinimu, kad 2010-06-28, po pietų, į valgyklėlę atėjo P. V. ir paprašė T. B. atsukti karštą vandenį, kad galėtų nusiprausti, T. B. atsisakė tai padaryti. P. V. negrasino T. B. ir D. S. nematė, kad jis suduotų T. B., prie D. S. to nebuvo (b. l. 46);nuteistojo D. J. (J.) 2010-06-30 paaiškinimu, kad 2010-06-28, po pietų, V. grasino B. fiziniu susidorojimu už tai, kad šis neatsuko karšto vandens. Tai įvyko valgyklėlėje. P. V. porą kartų trenkė B. per šonus. B. nieko neatsakė, atgal netrenkė (b. 1. 47).

Šalies argumentai

T. B. 2010-07-08 parašė prašymą Departamentui, kuriame nurodė, kad 2010-06-28, apie 15.00 val. P. V. su juo nekonfliktavo, jam negrasino fiziniu smurtu, susidorojimu, taip pat niekuomet prieš T. B. nenaudojo fizinio smurto. Jis apkalbėjo P. V., siekdamas gauti iš jo arbatos ir cigarečių, kurių T. B. neturi už ką nusipirkti, jis neturi savo sąskaitoje pinigų. Apmąstęs savo negerą poelgį, T. B. padarė išvadą, kad pasielgė nederamai, nesąžiningai P. V. atžvilgiu. Todėl prašo panaikinti P. V. skirtą nuobaudą (b. 1. 54). Departamente 2010-07-10 buvo gautas P. V. 2010-07-09 prašymas panaikinti 2010-07-07 nutarimą ir atlikti papildomą tarnybinį tyrimą pagal T. B. 2010-07-08 prašyme nurodytas aplinkybes (b. 1. 51 -53), Departamentas, išnagrinėjęs P. V. 2010-07-09 prašymą, 2010-08-06 raštu Nr. 2S-2537 atsakė, kad nustatyta, jog 2010-06-28, apie 15.00 val., 8 ir 9 būrių virtuvėlėje P. V. vartojo fizinį ir psichinį smurtą prieš kitą nuteistąjį. Tokiu elgesiu jis pažeidė BVK 110 str. 2 d. 8 punkte nustatytą draudimą nuteistiesiems naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis. Pataisos namų VTS atlikto tarnybinio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, tarp jų ir kitų nuteistųjų liudijimų, patvirtinančių P. V. bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pataisos namų direktoriaus 2010-07-07 nutarimu Nr. 28-613 nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktų – P. V. skirta pagrįstai, jos panaikinti nėra pagrindo (b. 1. 58).

Teismas posėdžio metu apklausė liudytojus A. Ž., T. B., D. G., T. V., D. S.. A. Ž. paaiškino, jog į jį kreipėsi nuteistasis T. B. ir paaiškino, jog P. V. jam sudavė. Po to jis (A. Ž.) iš T. B. žodžių surašė paaiškinimą, nes šis teigė nemokąs rašyti. Liudytojas nežino, ar T. B. moka skaityti ir ar tą tekstą prieš pasirašydamas perskaitė. Jis neturi informacijos, kad T. B. už karšto vandens įjungimą, kai tai daryti nepriklauso, ima mokestį. Liudytojas T. B. teigė, kad prieš konfliktą jis virtuvėlėje valgė, kai iš „sporto“ grįžo P. V. ir paprašė įjungti karšto vandens boilerį, nors jam (T. B.) visai nepriklauso jį junginėti. Duše karštas vanduo duodamas vieną kartą per savaitę – šeštadieniais, o tuokart buvo vidurys savaitės – trečiadienis ar ketvirtadienis. Jam atsisakius, V. jį išvadino ožiu ir du kartus trenkė kumščiu į šoną. Tuo metu dar buvo V., G.

Po konflikto jis kreipėsi į administraciją – į A. Ž.. Jis baigęs tik 2 klases, todėl nemoka rašyti. Paaiškinimą surašė A. Ž., po to perskaitė ir tuomet jis (T. B.) pasirašė, nes viskas buvo tiesa. Kai P. V. gavo nuobaudą, ėmė jo prašyti „parašyti susitaikymą“, neva tuomet jam (P. V.) nieko nebus. Jis (T. B.) tą „susitaikymą“ pasirašė tik 3 ar 4 kartus paprašius P. V.. Tą prašymą parašė ar pats P. V., ar kitas nuteistasis, kurio pavardės jis nežino, jo pravardė lyg ir „Lysas“, bet pasirašyti jam davė P. V.. Jam to antrojo prašymo niekas neperskaitė, P. V. sakė „čia nieko blogo“, jam (T. B.) už tai nieko nebus. Parašas 2010-07-08 prašyme yra jo – T. B..

Liudytojas D. G. paaiškino, jog konflikto dieną jis ėjo į virtuvėlę, prieš jį ten pat ėjo ir P. V.. Virtuvėlėje buvo T. B., V., E., S. tikrai nebuvo. P. V. priėjo prie T. B. ir liepė jam atsukti karštą vandenį, nes jis nori eiti maudytis į dušą, bet T. B. atsisakė. Tuomet P. V. šaukti, vadinti T. B. „ožiu“ ir kitokiais įžeidimais, tuomet jis (D. G.) išėjo iš virtuvėlės ir iš ūkio patalpos atnešė reples, padavė jas P. V. ir pasakė, kad atsisuktų pats. T. B. jau buvo išbėgęs, bet P. V. jį tebeplūdo, sakė išlaužysiąs jam kojas. Ar P. V. T. B. trenkė – jis nematęs, gal tai įvyko tuo metu, kai jis buvo išėjęs, bet visi nuteistieji kalbėjo apie T. B. sumušimą, nors pats T. B. jam apie tai nepasakojo.

Liudytojas T. V. teismui paaiškino, jog konflikto dieną jis buvo virtuvėlėje, gamino maistą, buvo išėjęs kažko pasiimti, grįždamas matė vykstant konfliktą, matė. kaip P. V. T. B. nestipriai delnu stuktelėjo (paplekšnojo) į nugarą, kiek kartų – nepamena. Jis girdėjo, kaip T. B. sakė, kas nesumokės jam cigaretėmis, vandens negaus, bet raštu niekas į administraciją nesikreipė. Jis pats T. B. už vandenį nemokėjo, bet žino. kad mokėjo nuteistasis V. R., su kuriuo jis kartu gyvena. P. V. T. B. nieko blogo nesakė, jis tik T. B. sakė „būtum tu kitur, <..> tau į galvą“. T. B. jam (T. V.) sakė, kad P. V. jam sudavė. Paaiškinimą administracijai rašė pats.

Liudytojas negalėjo teismui rišliai paaiškinti, kodėl 2010-06-29 paaiškinime rašė, kad 2010-06-28 dieną jis matė, kaip į 2-ojo korpuso virtuvėlę atėjo V. ir porą kartų trenkė T. B. kumščiu į kūną, taip pat, kad V. grasino T. B. fiziniu susidorojimu.

Liudytojas D. S. teismui paaiškino, jog jis konflikto metu buvo ir prie dušo, ir prie kambarėlio ties dušu, ir virtuvėje. Girdėjo, kaip P. V. prie dušų prašė B. atsukti karštą

vandenį, tuo metu dar buvo nuteistieji A. K., liudytojo brolis Kasparas, S. Dušo raktas būna pas K. T. B. ir jam yra sakęs: „duok cigarečių ir maudykis kiek nori“. O G. jį šiandien įkalbinėjo duoti parodymus prieš P. V.. Jam esant P. V. T. B. nesudavė, negrasino susidorojimu, tik sakė; „velnias, T. B. neduoda karšto vandens“. Jam žinoma, kad nuteistasis G. moka B. cigaretėmis ir maudosi kasdien nuo 5 iki 6 valandų, tuomet ir jis (liudytojas) su jais maudosi. G. yra „tvarkinys“, skundikas, o B. pats sudaro konfliktinę situaciją, o po to bėga skųstis.

Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 2 d. 8 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis. BVK 142 str. 1 d. 3 punkte (2005-04-21 įstatymo Nr. X-164 redakcija) nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamas draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų. BVK 143 str. 2 dalyje (2005-04-21 įstatymo Nr. X-164 redakcija) nustatyta, kad, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. BVK 143 str. 3 dalyje (2005-04-21 įstatymo Nr. X-164 redakcija) nustatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam,

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2010 m. spalio mėn. 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146 -1240/2010 konstatavo, kad, sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y., turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus.

Įvertinęs atsakovo surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog P. V. išties kitam nuteistajam – T. B. – už tai, kad šis, neva turėdamas tokius įgalinimus, neatsuko P. V. karšto vandens, du kartus kumščiu sudavė į kūną grasino išlaužyti kojas, t. y., padarė veiką kurią draudžia Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 2 d. 8 punktas, todėl P. V. pagrįstai nubaustas už tokią veiką. T. B. teisme paaiškino kitokio turinio paaiškinimo surašymo motyvus bei aplinkybes, teismas su jais sutiko, juolab, kad P. V. 2010-07-09 paaiškinimas Departamentui bei T. B. 2010-07-08 prašymas Departamentui galimai surašyti vieno asmens, o T. B. teigė nemokąs rašyti ir beveik nemokąs skaityti.

CK 6.250 str. 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. 2006-06-27 Viešojo administravimo įstatymo Nr. X-736 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinęs aukščiau teismo padarytas išvadas, teismas konstatavo, jog šioje byloje nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, todėl neatsirado vada deliktinei atsakomybei kilti.

LVAT 2010 m. spalio mėn. 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146 -1240/2010 konstatavo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (EŽTT 2001 m, liepos 24 d. sprendimas V. prieš Lietuvą). LVAT konstatavo, jog BVK 173 str. 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji maistu aprūpinami nemokamai. Nuteistojo teisė įsigyti maisto produktų už savo lėšas yra specialioji teisė (BVK 92 str.), kuri įgyvendinama nustatyta tvarka, [statymu taip pat yra numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą gali būti uždraudžiama iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų (BVK 142 str. l d.3 p.). Nuteistieji maistą gauna pagal fiziologines mitybos normas, numatytas poįstatyminiais teisės aktais, susijusiais su BVK 73 str. 4 dalies įgyvendinimu. Taigi, įstatymu yra garantuota, jog uždraudus nuteistajam atitinkamą laiką naudotis specialiąja teise įsigyti maisto produktų už savo lėšas, jis gauna maistą nemokamai, kaip ir visi nuteistieji. Taigi atsakovui uždraudus pareiškėjui iš savo lėšų vieną mėnesį pirkti maisto produktus, jis, kaip ir kiti nuteistieji, nemokamai gavo maistą iš atsakovo BVK 173 str. 4 dalyje numatytu pagrindu. Tad pareiškėjas nuobaudos skyrimo laikotarpiu nebuvo priverstinai patekęs į tokias sąlygas, kad jam tektų būti alkanam ir dėl to kentėti. Todėl teismas atsisakė pripažinti, kad šis trumpalaikis uždraudimas naudotis specialiąja nuteistųjų teise sukėlė pareiškėjui tokius nepatogumus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai būdingus laisvės atėmimo bausmės režimui, todėl pažymėjo, kad net ir nustačius, jog atsakovo įsakymas dėl nubaudimo neteistas, nebūtų pagrindo konstatuoti, jog uždraudimu nuteistajam naudotis specialiąja teise įsigyti maisto produktų už savo lėšas jam būtų padaryta neturtinė žala.

III.

Pareiškėjas P. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pažymi, kad jis, atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje, negali tinkamai įgyvendinti savo teisės į teisminę pažeistų teisių gynybą. Mano, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai buvo šališki, kadangi jie arba yra pareigūnai arba pareigūnų papirkti nuteistieji. Teigia, kad visi teisme apklausti liudytojai melavo, jie, pasak apelianto, nuolat liudija visose bylose pareigūnų naudai; apeliantas piktinasi, kad nebuvo apklausti jam palankūs liudytojai: D. E. ir A. K..

Teigia, kad apklausti liudytojai liudija naudai to, kuris duoda cigarečių (šiuo atveju administracija). Nesutinka, kad nuobauda jam paskirta pagrįstai, kadangi T. B. pakeitė savo parodymus.

Atsiliepimas

Vilniaus pataisos namai atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad netikėti liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi pareiškėjo teiginiai apie liudytojų papirkimą neatitinka tikrovės. Nesutinka, kad būtų apklausti liudytojais pareiškėjo nurodyti asmenys, kadangi tokio pageidavimo šiuos asmenis apklausti pareiškėjas nenurodo pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pataisos namų VTS vyresnysis inspektorius A. Ž., dėl T. B. ir P. V. elgesio atlikęs tyrimą, 2010-07-01 surašė tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 33-118, kuria nustatė, kad 2010-06-30 buvo gautas nuteistojo T. B. paaiškinimas Nr. 49-550, kuriame pranešta, kad 2010 m. birželio 28 d., apie 15.00 val., į 8-ojo ir 9-ojo būrių virtuvėlę užėjo nuteistasis P. V. ir trenkė porą kartų kumščiu į šoną bei krūtinę nuteistajam T. B., už tai, kad T. B. neva užsuko vandens šildymo boilerį, nors pastarasis teigė, kad to nedarė. T. B. taip pat teigė, kad nuteistasis P. V. grasino su juo fiziškai susidoroti. Tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 33-118 pasiūlyta 8-ojo būrio nuteistąjį P. V. už BVK 110 str. 2 d. 8 punkto pažeidimą nubausti (2 punktas) (b. 1. 38). Pataisos namų direktorius patvirtino 2010-07-01 tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 33-118 (b. 1. 38). Pataisos namų direktorius 2010-07-07 nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-613 nuteistajam P. V. paskyrė nuobaudą – teisės apsipirkti parduotuvėje 1 mėn. atėmimą – už tai, kad P. V. 2010-06-28, apie 15.00 val. įvykusio konflikto metu grasino nuteistajam T. B. fiziniu susidorojimu bei porą kartų kumščiu trenkė į šoną bei krūtinę ir tuo savo veiksmais pažeidė BVK 110 str. 2 d. 8 punktą (b. 1. 48). Pareiškėjas žalos atsiradimą sieja su šiuo Nutarimu, kadangi, pasak pareiškėjo, jis dėl šio Nutarimo mėnesį gyveno pusbadžiu, buvo pažemintas jo orumas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad jame nėra keliamas klausimas dėl pritaikytų materialinės teisės normų netinkamo aiškinimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tik tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes, taip pat apeliantas nesutinka su teismo atliktu liudytojų parodymų vertinimu, mano, kad teismas apklausė ne visus liudytojus, o tik išimtinai tuos, kurie suinteresuoti liudyti Pataisos namų administracijos naudai. Todėl konstatuotina, kad apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra fakto klausimas, t. y. klausimas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo tinkamumo.

Patikrinusi bylą šiuo aspektu, kolegija pažymi, kad bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ABTĮ 57 str.). Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Pareiškėjas savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia tuo, kad jo atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstas Nutarimas dėl nuobaudos paskyrimo.

Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos aplinkybėmis padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas savo veiksmais pažeidė BVK 110 str. 2 d. 8 punktą grasindamas ir suduodamas smūgius T. B.. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pataisos namų direktorius, skirdamas nuobaudą pareiškėjui veikė jam teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir dėl to civilinė atsakomybė negali kilti, nes nėra būtinųjų sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio) jai kilti. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apklausė ne visus pareiškėjo nurodytus liudytojus, todėl šiuos asmenis apeliantas siūlo apklausti, tačiau kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų paaiškinimai yra pakankami daryti pagrįstas išvadas apie Nutarimo pagrįstumą.

Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos, kolegijos manymu, pakankamai argumentuotai ir detaliai aptarus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Liudytojų paaiškinimai ir kiti byloje vertinti įrodymai neturi esminių tarpusavio prieštaravimų, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Patikrinusi bylą joje surinktų įrodymų įvertinimo teisingumo aspektu, kolegija atsižvelgia į išvardintus argumentus bei, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais ir pateiktomis išvadomis, pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrįstu. Dėl pirmiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė