Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Kėdainių skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. G. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Kėdainių skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyriaus Kėdainių skyrius) 2 814,03 Eur; 2) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus Kėdainių skyriaus 2013-09-06 sprendimo Nr. (10.1) S-62055 dalį dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo atsižvelgiant į draudžiamąsias pajamas; 3) panaikinti VSDFV 2013-09-20 sprendimą Nr. (6.5) I-6230.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalies nuostatos, kuriomis sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai, nes įstatymų leidėjas laikėsi iš Konstitucijos kylančių reikalavimų tokį teisinį reguliavimą nustatyti laikinai, atsižvelgiant į valstybėje susidariusią ypatingą situaciją, paisant konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų. Prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos didesniu mastu negu tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2012-09-21. Pažymėjo, kad pareiškėjos senatvės pensija buvo mažinama vadovaujantis tuo metu galiojančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą skundą nepateikė.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai VSDFV Kėdainių skyriaus 2010-04-23 sprendimu Nr. (7.2)888-805 nuo 2010-04-22 paskirta 952,12 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Šiame sprendime nurodyta, kad pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos pensijos dydis yra 887,74 Lt (b. l. 30). VSDFV Kėdainių skyriaus 2011-05-18 sprendimu Nr. (7.2)S88-1380 pareiškėjai nuo 2011-05-01 buvo paskirta 973,54 Lt senatvė pensija (b. l. 29).

VSDFV Kauno skyriaus Kėdainių skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2013-09-04 prašymą, 2013-09-06 sprendime Nr. (10.1) S-62055 paaiškino valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skaičiavimo tvarką, pateikė duomenis apie pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalies ir 8 str. 1 dalies nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dydį ir pažymėjo, kad neturi teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymo dėl pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 31–33).

VSDFV 2013-09-20 sprendimu Nr. (6.5) I-6230 pareiškėjos 2013-09-11 prašymą nagrinėti atsisakė, kadangi kreipdamasi į šią instituciją, pareiškėja buvo praleidusi iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą. Pareiškėjai paaiškinta, kad jeigu ji iki 2013-10-07 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, jo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 21–22). Sprendime pažymėjo, kad priėmus ir įsigaliojus pensijų kompensavimo tvarkai, negauta pensijos dalis asmenims bus kompensuojama tuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, kad VSDFV Kauno skyriaus Kėdainių skyriaus 2010-04-23 sprendimas Nr. (7.2)888-805 ir 2011-05-18 sprendimas Nr. (7.2)888-1380 priimti vadovaujantis tuo metu galiojusio Laikinojo įstatymo nuostatomis, todėl sprendė, kad nėra pagrindo jų naikinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas šį ginčą apeliacine tvarka, 2015-01-22 nutartyje konstatavo, jog šis ginčas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje išnagrinėtas, t. y. laikė, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta (69–76).

Byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjos skundo reikalavimų panaikinti VSDFV Kauno skyriaus Kėdainių skyriaus 2013-09-06 sprendimo dalį ir dėl VSDFV 2013-09-20 sprendimo panaikinimo bei reikalavimo įpareigoti šį skyrių išmokėti pareiškėjai jos prašomą pensijos nepriemoką, pagrįstumo bei teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aptartas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjos skundas dėl senatvės pensijos nepriemokos buvo išnagrinėtas tokio pobūdžio ginčams įstatyme nustatyta privaloma ikiteismine tvarka, todėl nėra kliūčių pareiškėjos keliamą ginčą dėl senatvės pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėti teisme.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad VSDFV Kauno skyriaus Kėdainių skyrius pareiškėjos senatvės pensiją perskaičiavo ir mokėjo sumažintą remdamasis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatomis (b. l. 31–33).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, be kita ko, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatoms.

Esant aptartai teisinei ir faktinei situacijai, darytina išvada, kad, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatomis, pareiškėjai paskirta senatvės pensija buvo perskaičiuojama neteisėtai. Dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatų taikymo pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010-04-22 iki 2011-12-31 neišmokėta 2 814,03 Eur senatvės pensijos dalis.

LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kokią įtaką viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumui turi vėlesnis teisės akto, kurio pagrindu šie veiksmai buvo atlikti, pripažinimas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ginčo atveju atsižvelgtina į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 suformuotą praktiką, susijusią su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalies prasme, kurioje atitinkamos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos Konstitucinio Teismo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos po pareiškėjos kreipimosi į teismą, tačiau prieš teismui priimant sprendimą byloje. Kol sprendimas gali būti apskundžiamas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, viešojo administravimo subjekto sprendimas nėra galutinis, todėl jis negali būti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalies prasme. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalis nustato, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.

Teismui konstatavus, kad pareiškėjos keliamas ginčas VSDFV buvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka, o pareiškėjos skundas dėl senatvės pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėtinas teisme, pripažintina, kad iki Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo ginčo teisinių santykių kvalifikacija nebuvo užbaigta, todėl pareiškėjos teisės turi būti ginamos priteisinat jai neteisėtai neišmokėtos senatvės pensijos dalį. Atsižvelgus į tai, skundo reikalavimas dėl senatvės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatas, priteisimo tenkintinas ir pareiškėjai iš VSDFV Kauno skyriaus Kėdainių skyriaus priteistina už laikotarpį nuo 2010-04-22 iki 2011-12-31 neišmokėta 2 814,03 Eur senatvės pensijos dalis.

Remiantis tais pačiais motyvais naikintina VSDFV 2013-09-20 sprendimo dalis, kurioje konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Kauno skyriaus Kėdainių skyrių išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį.

Pareiškėja taip pat prašė teismo panaikinti ir VSDFV Kauno skyriaus Kėdainių skyriaus 2013-09-06 sprendimo Nr. (10.1) S-62055 dalį dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo atsižvelgiant į draudžiamąsias pajamas.

Pažymėtina, kad VSDFV Kauno skyriaus Kėdainių skyrius skundžiamu sprendimu pateikė ne tik pareiškėjos prašomą informaciją apie negautos pensijos dydį, bet ir atsisakė išmokėti pensijos nepriemoką. VSDFV Kauno skyriaus Kėdainių skyrius, gavęs pareiškėjos prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo, tačiau neturėdamas įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą šiuo klausimu, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 dalimi, privalėjo tokį prašymą perduoti nagrinėti VSDFV, kuriai priskirta nagrinėti ginčus dėl teritorinių skyrių sprendimų teisėtumo, tačiau to nepadarė. Taigi, darytina išvada, kad VSDFV Kauno skyriaus Kėdainių skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ne tik dėl informacijos pateikimo, tačiau ir dėl savo paties veiksmų, viršijo savo kompetencijos ribas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), negali būti pripažįstami teisėtais ir yra naikintini (LVAT 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-532/2014 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, VSDFV Kauno skyriaus Kėdainių skyriaus 2013-09-06 sprendimas toje dalyje, kurioje iš esmės išnagrinėtas pareiškėjos prašymas dėl pensijos dalies išmokėjimo, nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 str. 1, 2, 4 punktais, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos J. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-09-20 sprendimo Nr. (6.5) I-6230 dalį, kurioje atsisakyta pareiškėjos pensijos perskaičiavimams netaikyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatų.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Kėdainių skyriaus 2013-09-06 sprendimo Nr. (10.1) S-62055 dalį, kurioje išnagrinėtas J. G. skundas dėl pensijos dalies nepriemokos.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Kėdainių skyrių išmokėti pareiškėjai J. G. nuo 2010-04-22 iki 2011-12-31 neišmokėtą 2 814,03 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai keturiolika eurų ir 03 euro centai) senatvės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatas.

Likusią skundo reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.