- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-148/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas (pran.)
- Ieškovas
- M. I.
- Atsakovas
- E. B.
- Advokatai
- Eugenijas Karaliūnas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Donato Šerno (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-1388-39/2005, pagal ieškovo M. I. ieškinį atsakovui E. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. I. 2005 m. vasario 10 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė priteisti iš atsakovo E. B. 17 505,61 Lt materialinės, 100 000 Lt neturtinės žalos bei 3 100 Lt už advokato suteiktas paslaugas.
Ieškovas nurodė, kad 2001 m. spalio 19 d. atsakovas, vairuodamas automobilį FORD PROBE valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 164 punkto reikalavimą – išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ieškovo vairuojamu automobiliu, važavusiu priešpriešiais. Eismo įvykio metu ieškovas patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Atsakovas nėra atlyginęs ieškovui padarytos žalos dėl avarijos metu patirtų traumų. Dėl sužalojimo ieškovas liko invalidu, gydėsi dvejus metus, negalėjo dirbti, jaučia skausmus įvairiose kūno dalyse, pusantrų metų vaikščiojo tik su ramentais, į polikliniką važinėdavo tik su taksi, turėjo papildomų išlaidų. Ieškovas nurodė, kad jo automobilis Mercedes Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autoįvykio metu sugadintas nepataisomai. Atsakovas privalo atlyginti už automobilio saugojimą stovėjimo aikštelėje po autoįvykio (6 500 Lt) bei už sugadintus ieškovo rūbus ir avalynę (700 Lt). Patirtą turtinę žalą ieškovas įvertino 17 505,61 Lt. Ieškovo teigimu, jis patyrė ir neturtinę žalą: fizinį skausmą, nepatogumus, iki šiol jaučia kojų, kurios buvo operuotos 5 kartus, skausmą, blogai miega, dėl sulaužyto žandikaulio mėnesį negalėjo valgyti ir gerti, dėl veido sužalojimo patyrė depresiją, nepilnavertiškumo jausmą, dėl patirtų sužalojimų jaučiasi fiziškai silpnas ir nepilnavertis. Neturtinę žalą ieškovas įvertino 100 000 Lt. Vilniaus m. pirmojo apylinkės teismo 2004 m. birželio 7 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio trečiąją dalį, jam paskirta 5 000 Lt bauda, o jam, nukentėjusiajam M. I. , pripažinta teisė į žalos atlyginimą, civilinio ieškinio dydžio klausimą paliekant spręsti civilinio proceso kodekso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovo M. I. ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo E. B. ieškovui M. I. 9 425,61 Lt turtinės, 10 000 Lt neturtinės žalos, 240 Lt ekspertizės išlaidų bei 3100 Lt advokato pagalbos išlaidų, iš viso – 22 765,60 Lt.
Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, padarė išvadą, kad dėl 2001 m. spalio 19 d. autoįvykyje ieškovo patirtų sužalojimų ir atsiradusių nuostolių kaltas atsakovas, todėl jis privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą. Ieškovas pateikė jo sužalojimus, patirtus autoįvykio metu, gydymo išlaidas, o taip pat automobilio įsigijimo vertę patvirtinančius dokumentus. Teismas rėmėsi medicinos instituto ekspertizės akto išvadomis dėl autoįvykyje ieškovo patirtų sužalojimų ir jų sukeltų pasekmių. Remdamasis CK 6.283 straipsnio pirmąją dalimi bei 6.263 straipsnio antrąją dalimi, teismas nurodė, kad atsakovas privalo atlyginti visus ieškovo patirtus nuostolius bei neturtinę žalą. Remdamasis teismo medicinos ekspertizės aktu bei jo išvada, fotonuotraukomis, aplinkybe, kad ieškovas iki autoįvykio buvo geros sveikatos būklės, teismas padarė išvadą, kad ieškovas dėl autoįvykio pasekmių patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus. Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, patenkino tik iš dalies, atsižvelgęs į tai, kad nusikaltimas, dėl kurio ieškovui padaryta žala, yra neatsargus, kad atsakovas iš dalies pripažino ieškinį, o taip pat į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad dėl patirtų sužalojimų ieškovas darbingumo neteko tik gydymosi laikotarpiu, yra jauno amžiaus, darbingas. Ieškovo reikalavimus dėl specialaus maisto, sugadintų rūbų, avalynės teismas patenkino tik iš dalies, nurodęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašomų priteisti išlaidų dydį. Ieškinio dalį dėl 6 500 Lt atlyginimo už automobilio saugojimą teismas atmetė kaip nepagrįstą, nurodęs, kad ieškovas nepateikė teismui šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų ir teismo posėdyje nebepalaikė šios reikalavimo dalies. Ieškinio dalį dėl 8 000 Lt automobilio išlaidų teismas tenkino pilnai, remdamasis ieškovo pateikta 1999 m. gruodžio 31 d. pažyma-sąskaita, patvirtinančia automobilio įsigijimo kainą. Teismas taip pat nurodė, kad įrodymų, kurie patvirtintų kitokią automobilio vertę, byloje nėra, o atsakovas nurodytos sudaužyto automobilio vertės leistinais įrodymais nepaneigė (CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį dėl 9 425,61 Lt turtinės žalos priteisimo ieškovo M. I. naudai pakeisti, priteisti iš atsakovo ieškovui 3 425,61 Lt turtinės žalos.
Teismas, priteisdamas ieškovui 9 425,61 Lt turtinei žalai atlyginti, tame tarpe 8000 Lt sumą už automobilį Mercedec Benz, netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Priteisdamas 8 000 Lt turtinei žalai atlyginti, teismas vadovavosi tik ieškovo pateikta 1999 m. gruodžio 31 d. pažyma-sąskaita, patvirtinančia minėto automobilio įsigijimo kainą. Apeliantas nurodo, kad automobilio nuostolių atlyginimu turi būti užtikrinamas realios prarasto turto vertės atkūrimas, o ne turto įsigijimo išlaidų kompensavimas. Turto pirkimo kaina neparodo tikrosios turto vertės, nes nustatyta kaina yra pirkėjo ir pardavėjo derybų ir susitarimų pasekmė. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/1999 m. Apeliantas pažymi, kad automobilio vertė, jį iki autoįvykio dienos ekploatavus beveik dvejus metus, žymiai sumažėjo. Apeliantas kritiškai vertintina automobilio įsigijimo dokumente nurodytą pirkimo kainą, nurodydamas, kad automobilis yra 1972 m. gamybos, jo kėbulas aiškiai pažeistas korozijos. Nurodo, kad pagal naudotų lengvųjų automobilių kainų duomenis ieškovo automobilis 2001 m. spalio mėnesiui yra vertinamas 0,00 Lt vertės, nes likutinė visų automobilių, kurie yra pagaminti iki 1974 m., vertė yra lygi nuliui. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000 m. birželio 16 nutarimo Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos eismo įvykio metu“ 16 punktu, sprendžiant klausimą dėl sugadinto autoįvykio metu automobilio žalos kompensavimo, buvo būtina nustatyta tvarka įvertinti šio automobilio likutinę vertę autoįvykio metu. M. I. automobilis iš saugomos aikštelės buvo išvežtas ir sunaikintas dėl jo aiškaus nerūpestingumo savo automobilio atžvilgiu. Todėl dėl ieškovo kaltės iš apelianto ir teismo buvo atimta galimybė nustatyti ginčo automobilio likutinę vertę, apeliantas, remdamasis CPK 178 straipsniu, negalėjęs pateikti įrodymų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. I. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad autoavarijos metu sudaužyto automobilio vertei pagrįsti jis pateikė R.Ambutavičiaus įmonės „Rimichtas“ 1999 m. gruodžio 31 d. pažymą-sąskaitą. Automobilis, iki avarijos eksploatuotas vienerius metus devynis mėnesius ir devyniolika dienų, buvo labai geros kokybės bei techninės būklės, jis niekur nebuvo aprūdijęs, automobilio rida buvo maža. Gerą automobilio techninę būklę gali patvirtinti jo pardavėjas V. V. . Ieškovas nurodo, kad automobilis įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įvertintas ne dėl jo kaltės. Ieškovas nesutiko mokėti 1 500 Lt už be jo sutikimo UAB „Sauda“ atviroje aikštelėje saugotą automobilį. Be baudžiamąją bylą vedančios tardytojos leidimo ieškovas negalėjo atsiimti automobilio, kadangi buvo atliekamos techninės ekspertizės. Toks leidimas buvo išduotas tik 2004 m. vasario 5 d., tačiau UAB „Sauda“ aikštelėje automobilio jau nebebuvo, jis buvo utilizuotas, nes saugojimo išlaidos buvo didesnės, nei kainavo pats automobilis. 2005 m. balandžio 13 d. rašte UAB „Sauda“ nurodė, kad automobilis 2004 m. buvo utilizuotas dėl metalinio kėbulo korozijos. Ieškovas savo reikalavimams pagrįsti nurodo CK 6.249 straipsnio pirmąją dalį, 6.251 straipsnio pirmąją dalį bei pažymi, kad apeliantas savo reikalavimų nepagrindė jokiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliantas šioje byloje ginčija tik tą pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalį, kuria priteistas turtinės žalos, kurią ieškovas patyrė dėl jam priklausančio automobilio sunaikinimo autoįvykio metu, atlyginimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas neginčija aplinkybės, jog autoįvykio metu ieškovo automobilis faktiškai buvo sunaikintas, t.y. jo atkūrimas po autoįvykio (remontas) buvo ekonomiškai netikslingas. Ginčo esmę sudaro aplinkybė, kaip turi būti nustatyta žalos atlyginimo dėl sunaikinto automobilio suma ir kokio dydžio ši suma turi būti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio antrąja dalimi yra nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi bendrasis įstatymo nustatytas pricipas yra tai, kad atsakingas asmuo savo padarytą žalą privalo atlyginti visiškai.
Šioje byloje yra nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad atsakingas už žalą, atsiradusią ieškovui M. I. dėl autoįvykio, asmuo yra atsakovas E. B. . Todėl jis ieškovui padarytą žalą, tame tarpe dėl automobilio sunaikinimo, privalo atlyginti visiškai.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos atlyginimo dėl automobilio sugadinimo dydį, jį nustatė pagal ieškovo nurodytą automobilio įsigijimo kainą. Tai, kad ieškovas automobilį nusipirko už 8 000 Lt, patvirtina jo pateikta pažyma-sąskaita (b.l. 14). Tačiau turto pirkimo kaina ne visuomet parodo tikrąją turto vertę, nes kaina yra nustatoma pirkėjo ir pardavėjo derybų ir susitarimų pasekoje. Nuostolių atlyginimu turi būti užtikrinamas realios prarasto turto vertės atstatymas, o ne turto įsigijimo išlaidų kompensavimas. Žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės sunaikinimo nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo. Ji apskaičiuojama pagal transporto priemonės sunaikinimo metu esančią rinkos vertę. Nustatant ginčo automobilio vertę, būtina atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad nuo momento, kada ieškovas ginčo automobilį įsigijo, iki autoįvykio, kaip teigia ir pats ieškovas, praėjo vieneri metai devyni mėnesiai ir devyniolika dienų. Taigi per šį laikotarpį autobobilis nusidėvėjo ir jo vertė nukrito, jeigu ir sutiktume su išvada, kad jo pirkimo kaina buvo lygi rinkos vertei. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta žalos dėl automobilio sunaikinimo atlyginimo suma, lygi automobilio įsigijimo kainai, nėra pagrįsta. Tačiau atsakovas, ginčydamas šią sumą, jokių įrodymų, pagrindžiančių autoįvykio metu buvusią automobilio rinkos vertę nepateikė. Negalima sutikti su atsakovo teiginiu, kad automobilio vertė autoįvykio metu buvo lygi nuliui: automobilis buvo eksploatuojamas, juo ieškovas naudojosi, taigi jis turėjo vertę. Atsakovas taip pat neteisingai nurodo ginčo automobilio gamybos metus: iš minėtos pažymos-sąskaitos (b.l. 14) matyti, kad automobilis buvo pagamintas 1979 m. Automobilio rinkos vertei nustatyti ieškovas pateikė leidinio ,,Auto rinka“ 2001 m. spalio 18 d. egzemplioriaus skelbimų apie parduodamų automobilių Mersedes Benz rinkos kainas kopiją. Pažymėtina, kad tarp minėtų skelbimų nėra nurodyto 1979 m. gamybos automobilio MB-300 bei jo kainos. Ieškovo nurodytame skelbime yra pateikta pagal techninius duomenis į MB-300 panašaus automobilio MB-123 kaina, kuri yra lygi 2 200 JAV dolerių. Tačiau sekančiame skelbime nurodyta analogiško, tačiau 1980 m. gamybos automobilio kaina yra 2 000 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vidutinė ieškovui priklausiusio automobilio rinkos vertė autoįvykio metu (betarpiškai prieš autoįvykį) buvo 4 000 Lt. Todėl pirmosios instancijos sprendimo dalis, kuria priteistas turtinės žalos dėl automobilio sunaikinimo atlyginimas, pakeičiama, šios žalos atlyginimo dydį sumažinant iki 4 000 Lt bei atitinkamai valstybei iš atsakovo priteistą žyminio mokesčio valstybei sumą - iki 563 Lt (CPK 178 str., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti.
Iš atsakovo E. B. ieškovui M. I. priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 5 425,61 Lt (penkių tūkstančių keturių šimtų dvidešimt penkių litų ir 61 ct), o valstybei priteistą žyminio mokesčio sumą – iki 563 Lt.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.