Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjusi R. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. vasario 14 d., apie 11.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) muitinės tarpininko atstovas R. Š. pateikė Vilniaus teritorinei muitinei MDAS sistemoje importo deklaraciją MRN. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje deklaravo dailylentes ir kitus stalių gaminius iš medienos, prekių pateikimo vietą nurodė krovinių postą „Paneriai“ LTVR5000, esantį Vilniuje, Kirtimų g. B. M. deklaraciją pervedus į prekių fizinį tikrinimą, patikrinimo metu nustatyta, kad prekės muitinės tikrinimui nepateiktos, automobilis su prekėmis savavališkai, be muitinės leidimo išvyko iš muitinės tikrinimo vietos, prekės buvo iškrautos sandėlyje esančiu adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas R. Š., savavališkai išleidęs prekes, nuėmęs muitinės plombą (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir leidęs krovinį iškrauti, pažeidė muitinio tikrinimo tvarką, nustatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 str. 1 d., 141 str. 2 d., 172 str. 1 d. bei 192 str. 2 d., taip pat 2009 m. birželio 26 d. Muitinės departamento įsakymą Nr. 1B-362 ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 210 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnyje ir 211 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus.

Teismo posėdžio metu R. Š. kaltę pripažino, nurodė, kad apgailestauja dėl to, kas įvyko. Paaiškino, kad jis muitinės tarpininku dirba trijose įmonėse, tuo metu buvo penktadienis, daug darbo, prieš tai formino deklaracijas ir Humanos prekėms. Pagal jo darbo sistemą, jis įvažiavus automobiliams užsirašydavo mašinos numerį, vairuotojo telefoną ir laiką, kada jis važiavo, paprastai per valandą viskas suforminama ir jis seka šį laiką ir žiūri deklaraciją, pažiūrėjo Humanos prekių deklaraciją, kad galima išvykti, paskambino vairuotojui ir leido išvykti, po to pažiūrėjo šių prekių – medienos gaminių deklaraciją, ar galima važiuoti, jam pasirodė, kad pažymėta, jog važiuoti galima, todėl jis paskambino vairuotojui ir leido išvažiuoti, jam pasirodė, kad jau galima išvykti ir netyčia išleido tą automobilį. Automobilis išvažiavo per postą, bet nuvažiavo netoli, nuėmė plombą ir sukrovė prekes ant rampos. Po to išmetė sistemoje pranešimą, kad reikia imti mėginį, bet automobilis buvo išvažiavęs, jis bandė geranoriškai spręsti, bet jam surašė protokolą. Kitą pirmadienį pabaigė muitinės procedūrą.

Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu R. Š. nurodė, kad 2020 m. vasario 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ formino importo deklaraciją. Kai automobilis įvažiavo į teritoriją ir užregistravo tranzito deklaraciją, importo deklaracija MDAS priemonėm buvo pateikta muitinei. Jis dar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vardu formina eksportus UAB „Humana“, kurios prekės su konteineriais yra pateikiamos tame pačiame poste, todėl turi prisijungimą prie muitinės priežiūros zonos šlagbaumo. Atvykusius automobilius užregistruoja savo vardu ir kai deklaracijos įforminamos – skambina vairuotojams ir leidžia jiems išvažiuoti. Jis pasidaro sąrašą su automobilių numeriais, laiku, kada įvažiavo ir vairuotojų numeriais ir jiems skambina, kada galima išvažiuoti. Pagal sąrašą 11.40 val. paskambino „Humanos“ vairuotojui, o po to per EM vartus prisijungė prie „(duomenys neskelbtini)“, kur patikrino, kokioje būsenoje yra importo deklaracija, bet per skubėjimą pažiūrėjo ne į tą eilutę ir išleido vairuotoją su nebaigta įforminti importo deklaracija. Labai gailisi dėl šios situacijos (b.l. 4).

Be R. Š. prisipažinimo, jo kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnyje ir 211 straipsnio 1 dalyje, įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais: tranzito/saugumo lydimuoju dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), importo deklaracija MRN. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Tarptautinio krovinių transporto važtaraščiu, iš kurių matyti, jog vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Rusijos, (duomenys neskelbtini), transporto priemone, kurios valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vežė 15 427 kg krovinį (dailylentes iš lapuočių medžių), skirtą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus teritorinei muitinei, MDAS sistemoje 2020 m. vasario 14 d. importo deklaraciją MRN. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė muitinės tarpininko atstovas R. Š. (b. l. 5–22).

ANK 210 straipsnio 3 dalis numato, jog muitinės prižiūrimų prekių iškrovimas iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimas arba paėmimas be muitinės pareigūno leidimo, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

ANK 211 straipsnio 1 dalis numato, jog prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

ANK 216 straipsnis numato, jog muitinės uždėtų arba muitinės pripažįstamų plombų, spaudų ir kitų žymų padirbimas, nuplėšimas, sugadinimas ar praradimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose; 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ne Sąjungos prekėms, gabenamoms įforminus tranzito procedūrą, kai šios prekės pateikiamos Sąjungos muitų teritorijoje veikiančiai paskirties muitinės įstaigai laikantis tranzito procedūros taikymo tvarkos taisyklių, taikomi 140 ir 144–149 straipsniai; 172 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad muitinė iš karto priima muitinės deklaracijas, kurios atitinka šiame skyriuje nustatytas sąlygas, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei; pagal 192 straipsnio 2 dalį, nuimti arba sunaikinti ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę tik muitinė arba muitinės leidimą gavę ekonominės veiklos vykdytojai, išskyrus atvejus, kai juos nuimti arba sunaikinti būtina susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba dėl force majeure, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones.

Teismas, atsižvelgdamas į protokole nurodytas faktines aplinkybes, kurias patvirtina ir kiti duomenys byloje – pateikti rašytiniai dokumentai, be kita ko, ir atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai dėl situacijas, kai jis suklydęs, be atitinkamo muitinės leidimo leido iš muitinio tikrinimo vietos išvykti automobiliui su prekėmis, dėl ko automobiliui išvykus, buvo nuimtos plombos ir iškrautos prekės sandėlyje, sprendžia, jog nurodytais veiksmais buvo pažeistos cituotos atitinkamos muitinio tikrinimo procedūras nustatančios teisės aktų nuostatos. Nurodyti reikalavimų pažeidimai, teismo vertinimu, tinkamai protokole kvalifikuoti pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį (muitinės prižiūrimų prekių iškrovimas iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių be muitinės pareigūno leidimo), ANK 211 straipsnio 1 dalį (prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką), ANK 216 straipsnį (muitinės uždėtų plombų nuplėšimas), todėl jis baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą R. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. Š.– penkerių metų laikotarpiu du kartus buvo baustas administracine tvarka už muitinės sandėlio tvarkos pažeidimą bei greičio viršijimą, turi vieną galiojančią nuobaudą (b.l. 23-24). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, tačiau įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, asmens paaiškinimus apie priežastis, lėmusias tai, jog nebuvo laikytasi atitinkamų reikalavimų, be kita ko, tai, jog visgi nurodyta muitinio tikrinimo procedūra vėliau buvo atlikta, R. Š. skirtinos ANK 210 straipsnio 3 dalies, 211 straipsnio 1 dalies ir 216 straipsnio sankcijose numatytos minimalios baudos, kurios bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Teismo posėdžio metu R. Š. prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, nes sutuoktinė jau metus turi sveikatos sutrikimų, prieš karantiną neteko darbo. Teismas, atsižvelgdamas į pakankamai didelę skirtiną baudos sumą, įvertinęs asmens paaiškinimus, sprendžia, kad yra pagrindas prašymą, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi bei teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkinti ir R. Š. skirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. Š. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje ir 216 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus ir skirti:

- pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį – 1000 eurų baudą;

- pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį – 900 eurų baudą;

- pagal ANK 216 straipsnį – 200 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, skirti R. Š. galutinę administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, R. Š. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį kas mėnesį mokėti po 100 (vieną šimtą) eurų baudos, pirmą įmoką sumokant ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, įmokas mokant iki atitinkamo mėnesio paskutinės dienos, kol bus sumokėta visa bauda.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20110869797.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).