Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. J.

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui A. P. dėl nuosavybės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad jos motina G. P. mirė ( duomenys neskelbtini ). Po motinos mirties liko palikimas, t. y. nekilnojamasis turtas: butas su ūkiniu pastatu, esantys ( duomenys neskelbtini )Švenčionių r., kurios motina nupirko ( duomenys neskelbtini ), ir žemės sklypas, esantis ( duomenys neskelbtini )Švenčionių r., kurį motin nupirko 1999-09-28. Šį nekilnojamąjį turtą motina nupirko viena iš savo asmeninių lėšų. Ji po motinos mirties priėmė palikimą, bet notaras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą motinai priklausantį turtą, nes, pasak notarės, turtas yra įgytas motinos santuokos su atsakovu A. P. metu. Ji iš motinos pasakojimų žino, kad motina su A. P. santuokoje gyveno apie 3 metus, vėliau atsakovas išvyko gyventi kitur, nei motinos nei jos nelankė ir neišlaikė. Ji nėra mačiusi A. P., pastarasis nėra jos biologinis tėvas. Jos motina G. P. nekilnojamąjį turtą įgijo iš savo asmeninių lėšų, atsakovas nėra prisidėjęs prie šio turto įgijimo, todėl prašo pripažinti, kad žemės sklypas ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini ) ), esantis ( duomenys neskelbtini ), Švenčionių r., butas ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )) ir ūkinis pastatas ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esantys ( duomenys neskelbtini )Švenčionių r., priklausė G. P., mirusiai 2020-05-10, asmeninės nuosavybės teise.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė D. J. yra G. P., mirusios ( duomenys neskelbtini ) ( b. l. 6 ), dukra ( b. l. 4, 5 ). G. P. ir A. P. santuoka buvo sudaryta ( duomenys neskelbtini ) ( akto įrašo Nr. ( duomenys neskelbtini ) ) ( b. l. 3 ). G. P. ( duomenys neskelbtini ) įgijo butą ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esantį Švenčionių r., ( duomenys neskelbtini ), ir 1/3 dalį šiam butui priklausančio ūkinio pastato ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esančio Švenčionių r., ( duomenys neskelbtini ) ( b. l. 8 ). Taip pat G. P. 1999-09-28 įgijo 0.0874 ha žemės sklypą ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )7 ), esantį Švenčionių r., ( duomenys neskelbtini ) ( b. l. 7 ). Po G. P. mirties palikimą priėmė ieškovė – D. J. ( b. l. 9 ). Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo ( duomenys neskelbtini ) sprendimu santuoka, sudaryta ( duomenys neskelbtini )tarp A. P. ir G. P., nutraukta atsakovei paliekant ikisantuokinę pavardę B. ( b. l. 17 ).

Kaip jau minėta, ieškovė prašo pripažinti, kad žemės sklypas, esantis ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r., butas ir ūkinis pastatas, esantys ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r., priklausė G. P., mirusiai ( duomenys neskelbtini ), asmeninės nuosavybės teise. Pagal ieškovės motinos santuokos sudarymo metu bei šiuo metu galiojančius įstatymus, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas sutuoktiniu bendru turtu. Iš į bylą pateikto Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo ( duomenys neskelbtini ) sprendimo matyti, kad santuoka, sudaryta ( duomenys neskelbtini ) tarp A. P. ir G. P., nutraukta. Įstatymai, galiojantys minėto sprendimo priėmimo metu, numatė, jog santuoka laikoma nutraukta nuo santuokos nutraukimo fakto įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje. Iš atsakovo pateikto atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakovui nėra žinoma dėl kokių priežasčių santuokos nutraukimo faktas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje. Iš minėto sprendimo matyti, kad G. P. po santuokos nutraukimo buvo palikta ikisantuokinė pavardė B., bet ieškovės motina iki pat mirties turėjo pavardę P.. Tai taip pat patvirtina, kad santuokos nutraukimo faktas civilinės metrikacijos įstaigoje nebuvo įregistruotas, kad yra kitaip šalys teismui įrodymų nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, jog A. P. ir G. P. santuoka nebuvo nutraukta.

Kaip minėta, G. P. ( duomenys neskelbtini ) įgijo butą, esantį Švenčionių r., ( duomenys neskelbtini ), ir 1/3 dalį šiam butui priklausančio ūkinio pastato, esančio Švenčionių r., ( duomenys neskelbtini ), ( duomenys neskelbtini ) įgijo 0.0874 ha žemės sklypą, esantį Švenčionių r., ( duomenys neskelbtini ). Šis turtas buvo įgytas santuokos su A. P. metu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK ) 3.87 straipsnį įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Ieškovė nurodė, kad jos motina nekilnojamąjį turtą įgijo iš asmeninių lėšų. Atsakovas pripažįsta, kad santuoka su G. P. buvo formali, nuo santuokos sudarymo momento jis su ieškovės motina visiškai nebendravo, nepalaikė jokių ryšių, su ieškiniu sutinka visiškai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms yra pagrindas ieškinį patenkinti.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( LR CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270 str., LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad butas ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esantis Švenčionių r., ( duomenys neskelbtini ), 1/3 dalis šiam butui priklausančio ūkinio pastato ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esančio Švenčionių r., ( duomenys neskelbtini ), 0.0874 ha žemės sklypas ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esantis Švenčionių r., ( duomenys neskelbtini ), asmeninės nuosavybės teise priklausė G. P., mirusiai ( duomenys neskelbtini ).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.