- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2011-07-19
- Bylos Nr.
- 1-1057-873/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00034-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Kaltinamasis
- M.Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
M.Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB(duomenys neskelbtini)vadybininku, gyvenantis, (duomenys neskelbtini) teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š., nuo 2005-06-20 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įm. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)direktoriumi ir kasininku, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini)teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574, įsigaliojo nuo 2002 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2-ą dalį „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ reikalavimus būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 23 straipsnio nuostatą : „Įmonės vadovas, priimdamas kasininką į darbą, privalo pasirašytinai supažindinti jį su šiomis taisyklėmis ir sudaryti su juo visiškos materialinės atsakomybės sutartį“, 25 straipsnio nuostatą „Įmonėje kasininko pareigos laikinai arba nuolat pavedamos įmonės vadovo įsakymu. Su laikinai einančiu kasininko pareigas darbuotoju taip pat sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis“, nes pagal pateiktus darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščius nustatyta, kad kasininko jis nepaskyrė, materialinės atsakomybės sutarties dėl kasininko atsakomybės tyrimui nepateikta, o pagal pateiktus kasos pajamų ir išlaidų orderius ( laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31) ir surašytas kasos knygas nėra galimybės nustatyti, kas atliko kasininko pareigas, kadangi kasos išlaidų orderiai pinigus išmokėjusio asmens (kasininko), direktoriaus, vyr. buhalterio ir pinigų gavėjo nepasirašyti, kasos knygos kasininko ir vyr. buhalterio nepasirašytos, tokiu būdu jis privalėdamas tvarkyti ir užtikrinti teisės aktų reikalavimus atitinkantį įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, netvarkė ir neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, finansinės būklės rezultatų, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;
be to pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 4 straipsnio „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansinę atskaitomybę“ 1 punkto nuostatą „Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas“, 15 straipsnio „Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai“ 9 punkto nuostatas „ Iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai“, nes pasirašė 2006-12-31 balansą, kurio duomenys skirtingi nuo didžiosios knygos apyvartos žiniaraštyje nurodytų duomenų apie gautinas ir mokėtinas sumas per vienerius metus, pasirašė 2006-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje buvo nurodyti neteisingi duomenys apie bendrovės pajamas, sąnaudas ir pelną;
bei pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 407 patvirtintų „Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių“ 12 punkto „PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris (jeigu nenaudojami specialūs apskaitos dokumentų blankai) turi būti formuojami taip : 12.1. Numeris turi būti sudaromas didėjančia seka. 12.2. Numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) PVM mokėtojų pasirinkimu gali būti sudaroma (-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų, 12.3. PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis) unikalumą, t.y. skirtingose PVM sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija)“, nes PVM sąskaitas faktūras, skirtas automobilių pardavimui, numeravo ne eilės tvarka, beveik kiekvienu atveju rašė skirtingas serijas ir numerius ( 2006-02-01 PVM sąskaita faktūra serija 2006 Nr. (duomenys neskelbtini) 2006-02-03 PVM sąskaita faktūra serija 2006 Nr. (duomenys neskelbtini) , 2006-04-27 PVM sąskaita faktūra serija D Nr. (duomenys neskelbtini) 2006-04-28 PVM sąskaita faktūra serija D.002), ir, nors pirkėjai pagal surašytus dokumentus su bendrove atsiskaitę, tačiau skolos apskaitos registruose skaitosi, todėl negalima nustatyti, ar visos pajamos apskaitytos bendrovės veikloje, tokiu būdu dėl jo aplaidžių veiksmų netvarkant pagal teisės aktus buhalterinės apskaitos iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, finansinės būklės rezultatų, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Kaltinamasis M. Š. kaltu prisipažino, paaiškino, kad tuo metu, kai buvo paskirtas į UAB (duomenys neskelbtini)direktoriaus pareigas, nebuvo baigęs buhalterinės apskaitos kursų, nežinojo, kokia atsakomybė tenka įmonės vadovui - direktoriui. UAB (duomenys neskelbtini)pagrindinė veikos rūšis buvo prekyba automobiliais iš užsienio, taip pat įmonė vertėsi lengvųjų automobilių nuoma. Dėl UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos tvarkymo nieko tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Neatsimena, ar buvo įsakymas paskirti ką nors įmonės kasininku. Tuo metu, kai jis buvo direktoriumi, pilnai pasitikėjo įmone, kuri tvarkė buhalterinius dokumentus. Pats asmeniškai su Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu nebuvo susipažinęs, nežinojo, kokias funkcijas turi vykdyti įmonės direktorius. Nežinojo, kad įmonės vadovas turi paskirti kasininką, pats būti atsakingu už dokumentų surašymą. Dėl pelno ir nuostolių ataskaitos surašymo nieko pasakyti negali, pasitikėjo tais dokumentais, kuriuos surašydavo įmonė, tvarkiusi buhalterinės apskaitos dokumentus, juos tik pasirašydavo. Dėl PVM sąskaitų faktūrų neteisingo surašymo ir numeravimo gali paaiškinti, kad nebuvo susipažinęs su apskaitos dokumentų rašymo tvarka, juos surašydavo taip, kaip jam pasakydavo R. V., kuriuo pilnai pasitikėjo. Dėl šios priežasties galėjo atsitikti taip kad PVM sąskaitos faktūros galėjo būti surašytos ne iš eilės ir ne su tais pačiais serijų numeriais. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, todėl, kad visi pažeidimai buvo padaryti dėl nežinojimo, pasitikėjimo R. V. ir buhalterinę apskaitą tvarkiusia įmone (t. 2 b.l.184).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto 2007-11-28 išvados Nr. 5-2/136 Dėl UAB“ (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitas faktūras, skirtas automobilių pardavimui, numeravo ne eilės tvarka, beveik kiekvienu atveju rašė skirtingas serijas ir numerius ir neprisilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 407 patvirtintų „Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių“ 12 punkto „PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris (jeigu nenaudojami specialūs apskaitos dokumentų blankai) turi būti formuojami taip : 12.1. Numeris turi būti sudaromas didėjančia seka. 12.2. Numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) PVM mokėtojų pasirinkimu gali būti sudaroma (-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų, 12.3. PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis) unikalumą, t.y. skirtingose PVM sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija)“ nuorodos. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini)automobilių pardavimui išrašytų PVM sąskaitų faktūrų serijos skirtingos, numeriai eina ne eilės tvarka, nors pirkėjai pagal surašytus dokumentus su bendrove atsiskaitę, tačiau skolos apskaitos registruose skaitosi, todėl nustatyti, ar visos pajamos apskaitytos bendrovės veikloje, nėra galimybės ( t. 1 b.l.54).
Specialisto išvados duomenimis, pagal pateiktus darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščius tyrimo metu nustatyta, kad bendrovėje(duomenys neskelbtini) kasininkas nebuvo paskirtas. Materialinės atsakomybės sutartis dėl kasininko atsakomybės tyrimui nepateikta. Tuo UAB (duomenys neskelbtini)direktorius M. Š. neprisilaikė „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 23 straipsnio „Įmonės vadovas, priimdamas kasininką į darbą, privalo pasirašytinai supažindinti jį su šiomis taisyklėmis ir sudaryti su juo visiškos materialinės atsakomybės sutartį“ ir 25 straipsnio „Įmonėje kasininko pareigos laikinai arba nuolat pavedamos įmonės vadovo įsakymu. Su laikinai einančiu kasininko pareigas darbuotoju taip pat sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis“ nuorodų. Pagal pateiktus kasos pajamų ir išlaidų orderius ir surašytas kasos knygas nuo 2006-01-01 iki 2006-10-30 nustatyti, kas atliko kasininko pareigas nėra galimybės, kadangi kasos išlaidų orderiai pinigus išmokėjusio asmens (kasininko), direktoriaus, vyr. buhalterio ir pinigų gavėjo nepasirašyti, kasos knygos kasininko ir vyr. buhalterio nepasirašytos. Nuo 2006-10-31 išrašytuose kasos išlaidų orderiuose nuo 54 iki 60 kasininkas už pinigų išdavimą įrašytas bendrovės direktorius M. Š.. Tačiau KIO-rių už pinigų išdavimą ir kasos knygų M. Š. nepasirašė. Tyrimui nepateikti grynų pinigų likutį patvirtinantys inventorizacijos aktai. Dėl nepasirašytų kasos išlaidų orderių bendrovės vadovo, kasininko ir pinigų gavėjo bei nepasirašytų kasos knygų vyr. buhalterio ir kasininko, neatliktos kasos inventorizacijos UAB (duomenys neskelbtini)direktorius M. Š. nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punkto „Ūkio subjektų vadovai, vyriausieji buhalteriai (buhalteriai) ir kasininkai atsako, kad jų ūkio subjektuose būtų laikomasi šių taisyklių“ nuorodų. ( t. 1 b.l.54, 55). Kadangi kasos pajamų orderiai buvo rašomi ne eilės tvarka, tyrimui pateikti sugadinti ne visi kasos pajamų orderiai, kasos knygos pajamose neapskaityta 238933 Lt pagal M. Š. išrašytą kasos pajamų orderį UAB (duomenys neskelbtini)kasos išlaidų orderiai įrašyti į kasos knygos išlaidas grynų pinigų likučio sumažinimui pinigų gavėjų nepasirašyti, iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, finansinės būklės rezultatų, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 1 b.l.59).
Specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)rašiusi skirtingus duomenis 2006 m. balanse ir didžiosios knygos apyvartos žiniaraštyje, neprisilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2–o punkto „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 4 straipsnio „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansinę atskaitomybę“ 1 punkto „Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas“ ir 15 straipsnio „Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai“ 9 punkto „Iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai“ nuorodų (t. 1 b.l.66). UAB (duomenys neskelbtini)įrašiusi neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, sąnaudas ir pelną į 2006 m. pelno mokesčio deklaraciją ir pelno (nuostolio) ataskaitą, neprisilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 17 straipsnio “Finansinė atskaitomybė“ „Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Dėl neteisingų duomenų, įrašytų į 2006 metų balansą apie mokėtinas sumas per vienerius metus ir gautinas sumas per vienerius metus, neteisingų sumų, įrašytų į pelno (nuostolio) ataskaitą apie bendrovės pajamas ir kitas sąnaudas, nepaskaičiuotų bei nedeklaruotų mokesčių valstybės biudžetui iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros (t. 1 b.l.67). Balansą už 2006 metus su priedais pasirašė bendrovės direktorius M. Š. (t. 1 b.l.65).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto 2011-03-03 išvados Nr. 20-4-IS1-423 duomenimis, tirti pateiktame UAB (duomenys neskelbtini)2006-04-27 kasos pajamų orderio kvite AB Nr. (duomenys neskelbtini)apačioje, skiltyje „Vyr. buhalteris (buhalteris) esantį trumpą rankraštinį tekstą „M. Š.“ ir M. Š. vardu pasirašytą parašą, parašė ir pasirašė ne M. Š., o kitas asmuo. Paminėtas rankraštinis tekstas ir parašas parašytas ir pasirašytas pamėgdžiojant M. Š. rašyseną ir parašus ( t. 2 b.l.118).
Kauno apygardos prokuratūros 2011 m. balandžio 26 d. nutarimo duomenimis, ikiteisminis tyrimas M. Š. nutrauktas dalyje, dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d., nesurinkus pakankamai duomenų, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas ( t. 2 b.l.135).
Kaltinamasis M. Š. kaltę pripažino. Kaltinamojo parodymais, specialisto išvados duomenimis nustatyta, kad M. Š., UAB (duomenys neskelbtini)direktorius, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini)teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimą, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą, netvarkė ir neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaltinamojo M. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, laiką, praėjusį po nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis galiojančio teistumo neturi (t. 2 b.l.160), nėra priklausomybės ligų centro įskaitoje (t. 2 b.l. 162), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2 b.l.164), dirba (t. 2 b.l.159).
Už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti baudą. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. M. Š. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko (t. 2 b.l. 187). Vadovaujantis BK 3 str. 2 d. nuostatomis, skiriant bausmę, taikytinas MGL dydis, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
M. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK str. 223 str. 1 d., paskirti jam 5 MGL (625 Lt) dydžio baudą.
M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti šį teismo baudžiamąjį įsakymą surašiusiam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Nagrinėjant bylą teisme ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta šiuo įsakymu. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.Teisėja Nijolė Žimkienė