- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- e2YT-2379-277/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
- Pareiškėjas
- Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės
- Suinteresuotas asmuo
- V. K.
- Advokatai
- Antanas Skrebutėnas
dalyvaujant pareiškėjo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus atstovei Irenai Matešienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo V. K. pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, suinteresuoti byloje asmenys V. K. ir M. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ignalinos rajono liaudies teismo 1986 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19/86 V. K. pripažintas neveiksniu. Ignalinos miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1986 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 2 V. K. globėja paskirta motina M. B. (K.).
Pareiškėjas, vadovaudamasis 2015 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio 2 dalimi, prašo pakeisti Ignalinos rajono liaudies teismo 1986 m. sausio 9 d. sprendimą, kuriuo V. K. pripažintas neveiksniu, ir nustatyti sąrašą sričių, kuriose V. K. pripažįstamas neveiksniu. Pažymi, kad pagal socialinio darbuotojo 2018 m. kovo 5 d. išvadą Nr. 51 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ V. K. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros; šeimos santykių; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju) ir darbo teisinių santykių srityse, todėl siūlo pripažinti V. K. neveiksniu visose paminėtose srityse.
Liudytojas V. B. paaiškino, kad su V. K. motina M. B. susituokė, kai V. K. buvo ketveri metai. Nuo to laiko kartu gyvena. V. K. dėl įgimtos silpnaprotystės jokia prasminga veikla neužsiima, neturi būtiniausių savitvarkos įgūdžių, negali savimi pasirūpinti, todėl jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Jokių V. K. psichikos būsenos pakitimų po 1986 m. sausio 9 d. sprendimo pripažinti jį neveiksniu neįvyko.
Suinteresuotas asmuo V. K. savo nuomonės dėl pareiškėjo prašymo nepareiškė. Įvertinus jo atsakymus į pateiktus klausimus, galima spręsti, kad vykstančio proceso tikslų jis nesuvokia.
Šalies argumentai
V. K. atstovas pritarė prašymui pakeisti Ignalinos rajono liaudies teismo 1986 m. sausio 9 d. sprendimą, pripažįstant jį neveiksniu konkrečiose, jam aktualiose asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, paveldėjimo teisinių santykių, savitvarkos įgūdžių ir sveikatos priežiūros srityse.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pareiškėjo prašymas peržiūrėti Ignalinos rajono liaudies teismo 1986 m. sausio 9 d. sprendimą pripažinti V. K. neveiksniu pagrįstas įstatymu, nes 2015 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d., 72 straipsnio 2 dalis (2015 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-2126 redakcija) nustato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.
Ignalinos rajono liaudies teismo 1986 metais civilinėje byloje Nr. 2-19/86 paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė nustatė, kad V. K. nuo vaikystės yra protiškai atsilikęs, jam konstatuota gilaus laipsnio įgimta silpnaprotystė, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Ignalinos rajono poliklinikos pateikta V. K. medicininė dokumentacija, liudytojo V. B. paaiškinimas apie V. K. psichikos būseną, socialinio darbuotojo 2018 m. kovo 5 d. išvada Nr. 51 apie V. K. negebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenų bazės išrašas apie V. K. dėl vidutinio protinio atsilikimo 2007 m. sausio 30 d. nustatytą 30 procentų darbingumo lygį ir nuolatinės priežiūros specialųjį poreikį, patvirtina, kad po 1986 m. sausio 9 d. sprendimo pripažinti V. K. neveiksniu jokių jo psichikos būsenos pakitimų neįvyko, todėl teismas pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės neskyrė ir vadovaujasi Ignalinos rajono liaudies teismo 1986 m. civilinėje byloje Nr.2-19/86 atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvada.
Įvertinęs paminėtuose dokumentuose nurodytus duomenis ir liudytojo V. B. parodymus apie V. K. psichikos būklę, teismas sprendžia, kad, siekiant apsaugoti V. K. interesus srityse, kuriose gali veikti tik su kito asmens pagalba, jis pripažintinas neveiksniu šiose jam aktualiose srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, paveldėjimo teisinių santykių, savitvarkos įgūdžių ir sveikatos priežiūros srityse.
Pagal Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalį neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. V. K. globa įsteigta ir jo globėja paskirta M. B. (K.) sprendimo pripažinti jį neveiksniu priėmimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso nustatyta tvarka. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose jis yra neveiksnus, anksčiau nustatyta tokio asmens globa lieka nepakeista, o globėjas veikia atitinkamose srityse, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu, todėl šioje byloje globos V. K. nustatymo ir globėjo paskyrimo klausimai nesprendžiami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468 -469 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Pakeisti Ignalinos rajono liaudies teismo 1986 m. sausio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-19/86. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti neveiksniu asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, paveldėjimo teisinių santykių, savitvarkos įgūdžių ir sveikatos priežiūros srityse.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.