Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai G. G., jos atstovui Vidui Adomaičiui, institucijos, priėmusios nutarimą, atstovei Alvydai Jatulienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. G. skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Tarnyba) 2010-08-26 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/38-38 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Tarnybos įgaliotas pareigūnas 2010-08-16 surašė G. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1P-38 (b. 1. 31-32) dėl padaryto pažeidimo, nustatyto LR ATPK 171³ str. 1 d., nes G. G., būdama Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos (toliau - Komisija) nare ir balsuodama už tai, kad projektas „Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmo etapo darbai“ (toliau - 1 Pirkimas) būtų vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šio straipsnio 4 dalies nuostatas, taip pat balsuodama už tai, kad viešasis pirkimas „Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmojo etapo elektros apšvietimo tinklų paklojimo po takais darbų pirkimas“ (toliau - 2 Pirkimas) būtų vykdomas apklausos būdu iš tiekėjo, vykdančio pradinę sutartį, pažeidė Įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimus.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Tarnybos įgaliotas pareigūnas 2010-08-26 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/38-38 (b. 1. 12-13, 29-30) G. G. pagal LR ATPK 171³ str. 1 d. skyrė administracinę nuobaudą - 800 Lt baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde (b. l. 1-7) nurodė, kad su priimtu nutarimu nesutinka. Paaiškino, kad 2009-05-22 Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisija, kurios nare ji buvo, buvo įpareigota nupirkti Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos I etapo darbus. Pirkimų iniciatorius Palangos miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyrius komisijai pateikė informaciją, jog objekto bendra vertė yra 8 000 000 Lt, I etapo kaina - iki 4 500 000 – 5 000 000 Lt. Susipažinus su trimečiais, strateginiais planais ir kitais dokumentais, nustatyta, kad botanikos parko renovacijai suplanuoti 5 000 000 Lt. Pateikta Komunalinio ūkio informacija ir kiti duomenys atitiko, todėl komisijai nekilo abejonių dėl duomenų tikrumo. Komisija nutarė I etapo darbus pirkti supaprastinto atviro konkurso būdu, nes perkamų darbų vertė neviršijo Viešųjų pirkimų įstatymo 11 str. nustatytos ribos. Sprendimo priėmimo metu, t. y. 2009-05-27, nebuvo žinoma, kad darbų vertė siekia 32 280 530 Lt. Ši aplinkybė tapo žinoma vėliau. Teigia, kad 2009-05-27 sprendimas priimtas vadovaujantis žinomais faktais ir duomenimis, todėl mano, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties ir atsakomybė jai negali kilti.

Administracinėn atsakomybėn patraukta G. G. dėl antrojo pirkimo skunde nurodė, kad Viešojo pirkimo komisija buvo įpareigota organizuoti ir vykdyti Palangos botanikos parko istorinės dalies renovaciją pirmo etapo elektros apšvietimo tinklų paklojimo po takais darbus. Komisijos posėdyje nagrinėjant šį klausimą, paaiškėjo, kad takų apšvietimo kabeliai turi būti pakloti ne šalia takų, o po takų danga. Teigia, kad šios aplinkybės perkančioji organizacija negalėjo numatyti, nes ji nėra techninio projekto rengimo specialistė. Tik sutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad tinkamai neįrengus elektros apšvietimo tinklų, darbai negalės būti tinkamai užbaigti ir nebus pasiektas viešojo pirkimo tikslas - įsigyti reikalingus darbus racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d.), todėl buvo pasirinkta Viešųjų pirkimų įstatymo 92 str. 7 d. 1 p. numatyta pirkimo procedūra. Mano, kad sprendimas kviesti rangovą deryboms dėl papildomų darbų pirkimo buvo teisėtas ir pagrįstas, nepažeidžiantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, todėl už teisėtai priimtą sprendimą atsakomybė pagal LR ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą jam kilti negali.

Skunde taip pat teigiama, kad skiriant administracines nuobaudas, buvo pažeisti LR ATPK 33 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nustatantys, kad, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai.

Teismo prašo panaikinti 2010-08-26 Tarnybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/38-38.

Teismo posėdyje G. G. ir jos atstovas palaikė skundo reikalavimus, prašė jį tenkinti (b. l. 137-138).

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko. Paaiškino, kad yra perkamas visas objektas, jo skaidyti negalima. Konkurso sąlygose turėjo būti numatyta, ar darbai bus atlikti iš karto, ar etapais. Perkančioji organizacija neįvertino fakto, kad darbai susiję su tuo pačiu objektu ir vykdomi pagal tą patį techninį projektą, o pirkimo būdai pasirinkti pagal bendrą vertę. Nurodė, kad antrojo pirkimo atveju Taryba atsižvelgė į racionaliai panaudotas lėšas, todėl buvo atleista nuo atsakomybės. Nurodė, kad žalingų padarinių pažeidimo sudėtis nereikalauja (b. l. 137-138).

Skundas tenkintinas iš dalies.

LR ATPK 171³ str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų.

G. G. veiksmai pagal šį LR ATPK straipsnį buvo kvalifikuoti dėl to, kad ji pažeidė Įstatymo 9 str. 3 d. ir 4 d. bei 92 str. 7 d., 1 p.

Įstatymo 3 str. 1 ir 2 d. numatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pirkimų tikslas - vadovaujantis šio Įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Minimo Įstatymo 85 str. 3 d. reglamentuojama, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia šio Įstatymo 86 straipsnio nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir, esant galimybei, savo tinklalapyje, taip pat sudaro kitas galimybes tiekėjams susipažinti su šiomis taisyklėmis. Priimant sprendimus dėl pirkimo dokumentų sąlygų, vadovaujamasi racionalumo principu.

Administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodyta, kad G. G., būdama komisijos nare ir 2009-05-27 balsuodama už tai, kad 1 Pirkimas būtų vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 9 str. 3 ir 4 d. nuostatas (b. l. 12-13, 14-15, 29-30, 31-32).

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 9 str. 1 d. numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes. Kai perkančioji organizacija numato prizus ir (ar) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams, ji apskaičiuodama numatomo pirkimo vertę turi į tai atsižvelgti. Pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Įstatymo 9 str. 2 d. perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos.

Įstatymo 9 str. 3 d. nustatyta, kad pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo.

Įstatymo 9 str. 4 d. nustatyta, kad numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką.

Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26, 23 p. (2006 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 1S-7 redakcija) numatyta, kad darbų pirkimo verte yra visų dėl to paties objekto sudaromų darbų pirkimo sutarčių, nesvarbu per kokį laikotarpį jos bus sudaromos (pavyzdžiui, darbai vykdomi etapais), verčių suma.

Pagal Įstatymo 11 str., tarptautinio pirkimo vertės ribos yra 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo ir Direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nustatytos, Europos Komisijos tikslinamos ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamos viešojo pirkimo vertės ribos. Tarptautinio pirkimo vertės ribos nurodytos be pridėtinės vertės mokesčio. Tarptautinio pirkimo vertės ribomis perkančioji organizacija vadovaujasi atlikdama prekių, paslaugų ar darbų pirkimus. Tarptautinio pirkimo vertės ribas ir informaciją apie patikslintas tarptautinio pirkimo vertės ribas Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Remiantis Tarnybos skelbiama informacija, tarptautinio pirkimo vertės riba, perkant darbus, galiojusios iki 2010-01-01, siekė 17 781 920 Lt. Pagal Įstatymo 84 str.1 p., supaprastinti pirkimai gali būti vykdomi, kai jų vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas.

Tai, kad G. G. balsuodama už 1 Pirkimo vykdymą supaprastinto pirkimo būdu pažeidė Įstatymo 9 str. 3 ir 4 d. reikalavimus, byloje patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 14-15, 31-32), administracinėn atsakomybėn patrauktos G. G. paaiškinimas (b. l. 33), Palangos miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolai Nr. 30 (b. l. 42) ir Nr. 95 (b. l. 52) bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-05-20 įsakymu Nr. A1-375 viešojo pirkimo komisija buvo įpareigota nupirkti Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmo etapo darbus. Viešojo pirkimo komisijos posėdyje, vykusiame 2009-05-27, svarstytas klausimas dėl Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmo etapo darbų pirkimo konkurso sąlygų tvirtinimo ir buvo nuspręsta darbus pirkti supaprastinto atviro konkurso būdu, kadangi darbų suma neviršija tarptautinio pirkimo vertės ribos. Šį sprendimą Komisija priėmė vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. Al-1007 patvirtintų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 96.1 punktu (b. l. 42).

2009-08-03 sudaryta Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmo etapo darbų rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta bendra darbų pirkimo suma – 3 456 780,94 Lt (b. l. 49-50).

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-04-23 raštu Nr. (11.4)-23-1261 Tarnybai pateiktame paaiškinime nurodyta, kad 2005 m. buvo parengtas Palangos botanikos parko kompleksinės renovacijos techninis projektas, kurio sąmatinė bendra vertė – 32 280 530 Lt. Ūkio ministro 2008-10-27 įsakymu Nr. 4-505 projektas „Palangos botanikos parko istorinės dalies restauracija ir pritaikymas viešoms reikmėms“ įtrauktas į Valstybės planuojamų turizmo projektų, siūlomų finansuoti iš 2007-2013 m. Europos Sąjungos paramos lėšų pagal priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“, kur numatytas finansavimas 4 500 000 Lt. Pagal 2009-04-22 papildomą susitarimą su UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ iš techninio projekto atskirtas darbų pirmas etapas. Pagal techninį projektą planuojami darbai bus atliekami tik žinant finansavimo galimybes (b. l. 45).

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-10 raštu Nr. (11.4)-D3-683 Tarnybai pateiktame paaiškinime nurodyta, kad 2005 m. parengto techninio projekto „Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmas etapas“ kaina – 8 021 260 Lt, o viso projekto sąmatinė bendra darbų vertė – 32 280 530,00 Lt (b. l. 48).

G. G. 2010-08-16 paaiškinime Tarnybai nurodė, kad prieš pirmąjį komisijos posėdį buvo renkama informacija apie objektą, jo bendrą vertę, remiantis pateiktais duomenimis, buvo nustatyta, kad parko renovacijos bendra vertė yra 8 000 000 Lt. Apie tai, kad parko renovacijos bendra vertė yra 32 280 530 Lt, sužinojo kai Komunalinio ūkio skyrius pateikė 2010-03-10 rašto Nr. (11.4)-D3-683 projektą susipažinimui ir derinimui (b. l. 33-34).

Remiantis Komisijos 2010-08-11 paaiškinimu Tarnybai, Komisija 2009-05-27 posėdyje nusprendė parko renovacijos darbus pirkti supaprastinto atviro konkurso būdu, nes perkamų darbų vertė neviršijo Viešųjų pirkimų įstatymo 11 str. įtvirtintos tarptautinio pirkimo vertės ribos. Pažymėjo, kad nors Tarnyba 2010-05-26 rašte Nr. 4S-1943 teisingai nurodo, kad darbų pirkimo vertė yra visų dėl to paties objekto sudaromų darbų pirkimo sutarčių verčių suma, tačiau skaičiuojant darbų pirkimo vertę turi būti įvertintas ir keleriems metams numatytas finansavimas. Šiuo atveju techninis projektas parengtas neturint jokio finansavimo šaltinio (b. l. 37-39).

Su skundu teismui administracinėn atsakomybėn patraukta G. G. pateikė ir buvusio Palangos miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo I. R. V. 2010-09-03 rašytą paaiškinimą, iš kurio matyti, kad svarstant klausimą dėl parko renovacijos darbų vertės, buvo žinoma, jog finansavimui yra gauti 4,5 mln. Lt, o planuojama vertė 8 mln. Lt. Tai, kad bendra vertė yra 32 mln. Lt, I. R. V. nurodė žinojęs, tačiau, būdamas įsitikinęs, kad ši suma nebus gauta, Komisijai nurodė, kad bendra darbų vertė yra 8 mln. Lt (b. l. 16).

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 1 pirkimas „Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmas etapas“ buvo vykdomas pagal 2005 m. parengtą projektą. Numatyta, kad kiti planuojami darbų etapai taip pat bus atliekami pagal šį projektą. Jo sąmatinė bendra vertė sudaro 32 280 530 Lt. Vadovaujantis Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodikos 23 p., suskirstant planuojamus darbus, šiuo atveju susijusius su tuo pačiu objektu - Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacija, etapais, neatsižvelgiant į tai, kokie yra jų vykdymo laikotarpiai, turėjo būti atsižvelgta į bendrą projekte numatytą darbų pirkimo vertę ir pasirinkti atitinkami pirkimo būdai.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos skundo argumentus dėl nežinojimo apie bendrą projekto vertę, kadangi sprendžiant klausimą dėl viešojo pirkimo būdo parinkimo, turi būti įvertinti visi reikalingi dokumentai, asmenys sprendžiantys klausimą turi būti susipažinę su tokiais dokumentais. G. G., būdama perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos nare, privalėjo vadovautis Įstatymo 3 str. įtvirtintais viešųjų pirkimų skaidrumo, dalyvių lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo principais, turėjo būti atidi ir rūpestinga ir pasidomėti tikra pirkimo kaina, o ne vadovautis žodiniais kitų Komisijos narių paaiškinimais.

Pažymėtina, kad neišsamus susipažinimas su nagrinėjamu klausimu neatleidžia nuo atsakomybės už viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimą, tačiau tai laikytina aplinkybe, apibūdinančia teisės pažeidimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį.

Nors ginčijamame nutarime administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės forma nenurodyta, tačiau bylos medžiaga rodo, kad G. G. nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 str.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad G. G. pažeidė Įstatymo 9 str. 3 ir 4 dalių reikalavimus ir šį pažeidimą padarė dėl neatsargumo.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad G. G., būdama viešojo pirkimo komisijos nare ir balsuodama už tai, kad 2 Pirkimas būtų vykdomas apklausos būdu iš tiekėjo, vykdančio pradinę sutartį, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimus (b. l. 12-13, 29-30).

Pagal Įstatymo 92 str. 7 d. 1 p., neskelbiant apie pirkimą taip pat gali būti perkamos paslaugos ir darbai, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 30 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos.

Teismas nustatė, kad po 2009-08-03 įvykusio supaprastinto atviro konkurso pastebėta, jog parko takų apšvietimo kabeliai turi būti pakloti ne šalia takų, o po takų danga. Parko apšvietimo rekonstrukcija numatyta antrame renovacijos etape, todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009-09-28 įsakymu Nr. A1-757 įpareigojo Komisiją organizuoti ir vykdyti Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmo etapo elektros apšvietimo tinklų paklojimo po takais darbų pirkimą (b. l. 55).

Viešojo pirkimo komisija, kurios nare buvo G. G., 2009-10-06 posėdyje (protokolo Nr. 95), vadovaudamasi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A1-690 patvirtintų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 102.5.1 ir 124 punktais nusprendė 2 Pirkimą vykdyti apklausos būdu, t. y. papildomus darbus pirkti iš UAB „Adakris“, su kuriuo 2009-08-03 buvo sudaryta 1 Pirkimo Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), kurios vertė 3 456 780,94 Lt su PVM. Pirkimo sutarties trukmė - iki 2011 m. gegužės 1 d. Papildomų darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta 2009 m. spalio 22 d., kurios vertė - 545 000,00 Lt, o sutarties trukmė - iki 2011 m. gegužės 1 d. (b. l. 52, 49-50, 55-56).

Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2010-08-11 paaiškinimo Tarnybai (b. l. 37-39) bei G. G. 2010-08-16 paaiškinimo (b. l. 33-34) matyti, kad kaip nenumatyta aplinkybė, sąlygojusi papildomų darbų, kurie nebuvo įrašyti į pradinę sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo ir kurių neįmanoma techniškai atskirti nuo pradinės sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, poreikį yra tai, kad tik atliekant Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmo etapo darbus pagal UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ parengtą techninį projektą, pastebėta, kad takų apšvietimo kabeliai turi būti pakloti ne šalia takų, o po takų danga. Parko apšvietimo rekonstrukcija buvo numatyta antrame renovacijos etape, todėl elektros apšvietimo tinklų paklojimo po takais darbai nebuvo įtraukti į 1 darbų etapą. Kad nereikėtų ardyti naujai rekonstruotų dangų bei dar kartą mokėti už tuos pačius darbus, Komisijos, kurios nare buvo G. G., sprendimu nutarta pirkti papildomus elektros apšvietimo tinklų paklojimo takais darbus apklausos būdu iš UAB „Adakris“.

Įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto sisteminė analizė rodo, kad Įstatyme nustatytos neskelbiamų derybų procedūrų sąlygos gali būti taikomos tik kaip išimtinės nuostatos. Bylos medžiaga patvirtina, kad Komisija sprendimą 2 Pirkimą vykdyti apklausos būdu, t.y. papildomus darbus pirkti iš UAB „Adakris“, su kuria buvo sudaryta pirminė sutartis, iš esmės grindžia siekiu išvengti galimų nuostolių ateityje.

Teismas pažymi, kad Viešojo pirkimo komisijos pareiga prieš priimant sprendimą dėl pirkimo būdo įvertinti visą medžiagą, būtiną sprendimui priimti. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, vykdant viešąjį pirkimą, yra perkamas visas objektas ir pirkimo dokumentuose yra galimybė numatyti darbų etapus. Nagrinėjamu atveju, Komisija, kurios nare buvo G. G., privalėjo vertinti tai, kad perkančiosios organizacijos parengtas Palangos botanikos sodo renovacijos projektas buvo padalintas etapais, todėl priimdama sprendimą dėl pirkimo būdo, turėjo (arba turėjo galimybę) žinoti apie numatomus darbus, jų atlikimą etapais, bendrą projekto vertę. Todėl aplinkybė, kad tik 1 pirkimo metu paaiškėjo būtinybė pirkti papildomus darbus, numatytus I etape, negali būti laikoma nenumatyta aplinkybe Įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto prasme. Pažymėtina, kad Įstatymas numato galimybę papildomus darbus atlikti iš užsakovo rezervo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad G. G. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 171³ str. 1 d., už Įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimą.

Teismas atmeta administracinėn atsakomybėn patrauktos G. G. argumentą, kad skiriant nuobaudą buvo pažeistos LR ATPK 33 str. 1 d. nuostatos, kadangi už kiekvieno viešojo pirkimo pažeidimą nebuvo paskirtos atskiros nuobaudos, kurios vėliau turėjo būti subendrintos. Kadangi pareiškėja abiem atvejais buvo baudžiama pagal tą patį LR ATPK straipsnį ir jo dalį, todėl jos teisės, numatytos LR ATPK 272 str. nebuvo pažeistos.

Už LR ATPK 171³ str. 1 d. dispozicijoje numatytą pažeidimą numatyta sankcija - nuo 500 iki 2500 litų.

G. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jai paskirta mažesnė nei normos sankcijoje numatytas baudos vidurkis, bauda- 800 Lt.

LR ATPK 20 straipsnyje nurodoma, kad administracinė nuobauda tai - atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Parenkant poveikio priemonę, kuri individualiu atveju prevencine ir nubaudimo prasme būtų efektyviausia, LR ATPK 30 str. 2 d. įpareigoja bylą nagrinėjantį subjektą atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti G. G. paskyrus minimalią sankcijoje numatytą baudą- 500 Lt.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 128 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Viešųjų pirkimų tarnybos 2010-08-26 nutarimą Nr. 2P/38-38, kuriuo G. G. paskirta 800 Lt bauda, ir skirti G. G. už LR ATPK 171³ straipsnio 1 dalies pažeidimą 500 litų baudą.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.