Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-24 · Administracinė byla Nr. eI-1783-386/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-24
Bylos Nr.
eI-1783-386/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00568-2016-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
T. Ž.
Advokatai
Jurga Šakienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1783-386/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00568-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5; 1.38; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

2016-05-18 teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui T. Ž. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – TRATC, pareiškėjas) prašymu prašo priteisti iš atsakovo 469,43 € nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-01-31.

Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas iki 2014-12-09 būdamas nekilnojamojo turto objekto, adresu (duomenys neskelbtini) (administracinė paskirtis, 188,20 kv. m), bei iki 2015-02-18 būdamas nekilnojamojo turto objektų adresu (duomenys neskelbtini) (sandėliavimo paskirties, 43,19 kv. m, 338, 33 kv. m ir 137,21 kv. m ploto) savininku, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Paaiškina, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims.

Prašo priteisti iš atsakovo 28,96 € patirtas bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų, todėl byla nagrinėtina iš esmės proceso šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Vietos savivaldos 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas priskirtinos savarankiškoms savivaldybių funkcijoms. Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis). Pati komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra apibrėžiama kaip organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 43 dalis).

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą yra nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką yra konstatavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011; 2011-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2521/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, ABTĮ 13 straipsnis). LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Šilalės rajono savivaldybės taryba 2012-03-01 sprendimu Nr. T1-41 įvedė nuo 2012-04-01. Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (sprendimo 1 punktas) ir patvirtino Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (sprendimo 2 punktas) (aktai paskelbti Šilalės rajono savivaldybės interneto tinklapyje www.silale.lt). Pagal Nuostatų 4 punktą vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apibrėžiama kaip Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, galiojanti Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (Nuostatų 5 punktas). Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintų Nuostatų 20 punktas numato, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų 1 priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto.

Iš byloje pateiktų VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-02-11 išrašų (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) matyti kad atsakovas T. Ž. nuo 2006-03-30 iki 2014-11-28 nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektą – 188,20 kv. m bendro ploto administracinės paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), be to, nuo 2006-03-30 iki 2015-02-12 nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektus – 43,19 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 338,33 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendro ploto sandėliavimo paskirties pastatus bei 137,21 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrojo ploto gamybos (pramonės) paskirties pastatą adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju.

Duomenų, kad atsakovas kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra. Iš pareiškėjo pateiktos TRATC 2016-02-17 pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymo skolą“ nustatyta, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-01-31 nėra sumokėjęs 469,03 €. Pagal pareiškėjo pateiktus mokėjimo pranešimus atsakovui matyti, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-01-31 nėra sumokėjęs 469,43 €. Duomenų, jog atsakovas minėtą ginčo rinkliavą ar jos dalį sumokėjo, byloje nėra.

Kaip minėta, pareiškėjas metinę vietinę rinkliavą prašo priteisti už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-01-31. Ginčo dėl apskaičiuotos vietinės rinkliavos sumos nėra. Tačiau atsakovui vietinė rinkliava turėjo būti apskaičiuota remiantis Nuostatų 1 priedu, t. y. pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto.

Minėto priedo 5 punktas nustato, kad metinė vietinė rinkliava administracinės paskirties pastatams yra 0,53 €/kv. m (1,82 Lt/kv. m), taigi už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-11-28 (1 metus 332 dienas, t. y. 697 dienas) už atsakovui nuosavybės teise priklausiusį 188,20 kv. m bendro ploto administracinės paskirties pastatą turėjo būti paskaičiuota ne didesnė nei 190,47 € dydžio mokėtina vietinė rinkliava. Minėto priedo 14 punktas nustato, kad metinė vietinė rinkliava sandėliavimo paskirties pastatams yra 0,07 €/kv. m (0,23 Lt/kv. m), taigi už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-01-31 (2 metus ir 1 mėnesį, t. y. 761 dieną) už atsakovui nuosavybės teise priklausiusius 381,52 kv. m (43,19+338,33) bendro ploto sandėliavimo paskirties pastatus turėjo būti paskaičiuota ne didesnė nei 55,68 € dydžio mokėtina vietinė rinkliava. Šio priedo 13.1 punktas nustato, kad metinė vietinė rinkliava gamybos ir pramonės paskirties pastatams mažesniems nei 1000 kv. m yra 0,73 €/kv. m (2,51 Lt/kv. m), taigi už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-01-31 (2 metus ir 1 mėnesį, t. y. 761 dieną) už atsakovui nuosavybės teise priklausiusį 137,21 kv. m bendro ploto gamybos (pramonės) paskirties pastatą turėjo būti paskaičiuota ne didesnė nei 208,83 € dydžio mokėtina vietinė rinkliava. Taigi iš viso už minėtus nekilnojamojo turto objektus už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-01-31 atsakovui turėjo būti paskaičiuotina vietinė rinkliava ne didesnė nei 454,98 € (190,47+55,68+208,83).

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2013-0-01 iki 2015-01-31 yra nesumokėjęs 454,98 € ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteistina pareiškėjui. Kitoje dalyje pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas prašymu taip pat prašo atlyginti 28,96 bylinėjimosi išlaidas už prašymo surašymą. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas ABTĮ 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos, redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20 (TAR, 2015, Nr. 2015-03968) II skyriaus 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus (nuo 2015-03-20 – Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), (kadangi procesiniai veiksmai buvo atliekami 2016 m. II ketvirtį, pagrindu imamas minėtas dydis 2015 m. IV ketvirtį - 756,9 €).

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti sumą sudaro 28,96 € prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos. Bylos dokumentais nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėją atstovavo advokatų kontoros Kohler, Voveris ir partneriai advokatė Jurga Šakienė, kuri parengė prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį maksimali priteistina suma gali būti 1892,25 € (2,5 x 756,9). Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, aplinkybę, jog byla buvo išnagrinėta pirmame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, į pareiškėjo teismui pateiktų analogiškų pareiškimų kiekį, pareiškėjo atstovo teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą ir daro išvadą, jog iš atsakovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl mažintina. Pažymėtina, jog analogiškose bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu mažinti bylinėjimosi išlaidas (LVAT 2015-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015; 2015-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-286-602/2015 ir 2015-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-287-602/2015 ).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo priteistina 14 € turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais,

nusprendė:

Pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) 454,98 € (keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 98 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-01-31 už nekilnojamojo turto objektus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies

Pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovo T. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) priteisti 14 € (keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė