- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-13
- Bylos Nr.
- 1-86-579/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00086-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Kaltinamasis
- P. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorui Jolantai Dedelienei, gynėjui adv. Arnoldui Blaževičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, teistas 2007-10-30 pagal 223 str. 1 d. 1500 Lt bauda, kuri 2007-12-04 sumokėta, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respulikos BK 184 str. 2 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. K. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2007-09-07 pasirašydamas su AB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įmonei reikalingo turto, automobilio BMW 645, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 metų laidos, juodos spalvos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo, kuria įsipareigojo kas mėnesį mokėti AB (duomenys neskelbtini) mėnesinius mokėjimus kol bus išpirktas iš AB (duomenys neskelbtini) minėtas automobilis ir pereis nuosavybės teisė į jį UAB (duomenys neskelbtini) bei įsipareigojo 2007-09-10 priėmimo-perdavimo aktu jam, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, perduoto automobilio BMW 645, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be raštiško AB (duomenys neskelbtini) sutikimo neįkeisti, nemainyti, neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti turto tretiesiems asmenims, juo nelaiduoti, negarantuoti bei imtis visų priemonių tam, kad išvengtų AB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į turtą apribojimo iš trečiųjų asmenų pusės, ir žinodamas, kad pagal 2007-09-07 finansinio lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 12.1 punktą nuo turto nuosavybės teisės perėjimo AB (duomenys neskelbtini) remiantis pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis momento visą lizingo laikotarpį ir jam pasibaigus iki turto priėmimo-perdavimo kliento nuosavybėn akto pasirašymo momento turtas nuosavybės teise priklauso AB (duomenys neskelbtini), 2008 m. balandžio mėn., tiksliai nenustatytą dieną, automobilį BMW 645, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal žodinę sutartį pardavė M. K., o AB (duomenys neskelbtini) nuo 2009-05-21 nutraukus su UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą 2007-09-07 finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio BMW 645, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutinė neišpirkta vertė 91138,64 Lt, neišpirko ir jo negrąžino AB (duomenys neskelbtini) , tokiu būdu jis tyčia iššvaistė jam patikėtą svetimą, AB (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą – automobilį BMW 645, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutinė neišpirkta vertė 91138,64 Lt, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) didelę – 91138,64 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis P. K. kaltu iššvaistęs jam patikėtą turtą – automobilį BMW 645, neprisipažino ir paaiškino, kad 2007 metais jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Verslas sekėsi gerai, įmonė dirbo pelningai, todėl bendrovė išsimokėtinai įsigijo automobilį BMW 645. Finansinio lizingo sutartį pasirašė su AB (duomenys neskelbtini), tačiau visų sutarties sąlygų neperskaitė. Automobiliu naudojosi pats. 2008 metų pradžioje automobilis jam pradėjo nepatikti, nes buvo nepatogu juo važiuoti, be to prasidėjo finansiniai sunkumai, bendrovei buvo sunku kas mėnesį mokėti įmokas AB (duomenys neskelbtini), kurios buvo didelės, todėl automobilį nusprendė parduoti. Kreipėsi į verslo partnerį L. Š., kuris tame tarpe užsiėmė ir prekyba automobiliais. L. Š. jį supažindino su M. K., kuriam automobilis BMW 645 patiko, todėl nusprendė jį įsigyti. M. K. perdavė visus automobilio dokumentus, o šis pažadėjo per kelias savaites susitvarkyti visus reikiamus dokumentus ir automobilį parsirašyti. Tai yra M. K. turėjo persirašyti lizingo sutartį pakeičiant įmonės naudotoją, kuriuo turėjo tapti jis pats arba įmonė, kurioje jis dirbo. Tačiau galiausiai M. K. automobilio įsigijimo dokumentų nesusitvarkė, lizingo sutarties nepersirašė, automobilio negražino, pinigų už automobilį nemokėjo. Apie tai, kad M. K. kurį laiką mokėjo UAB (duomenys neskelbtini) įmokas už automobilį nežinojo, nes tuo laikotarpiu dažnai būdavo išvykęs, be to atostogavo. Ir apskritai, jam M. K. mokėjimai nebuvo svarbūs, jam buvo svarbu, kad M. K. persirašytų lizingo sutartį. 2008 metų rudenį dėl minėtų M. K. veiksmų kreipėsi į policiją. Apie automobilio dingimą AB (duomenys neskelbtini) nepranešė, galvojo, kad tai padarys policijos pareigūnai, be to, jo nuomone, M. K. turėjo pirmas kreiptis į AB (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis neneigia, kad nesilaikė lizingo sutarties sąlygų be lizingo bendrovės sutikimo automobilio neparduoti, kitaip neperleisti, neperduoti tretiesiems asmenims, tačiau mano, kad jį apgavo M. K..
Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas paaiškino, kad už automobilį BMW 645, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nesumokėta 91138,64 Lt, neskaitant palūkanų ir draudimo įmokų. Paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2008-11-19.
Liudytoja J. D. paaiškino, kad nuo 2005 metų vasaros dirbo AB (duomenys neskelbtini). Ji, 2007-09-07 gavusi AB (duomenys neskelbtini) komiteto pritarimą, pasirašė finansinio lizingo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią minėtai bendrovei buvo suteiktas finansinis lizingas įsigyjamam automobiliui BMW 645, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) tuo metu buvo AB (duomenys neskelbtini) klientas, jos finansiniai rodikliai buvo priimtini, todėl ir buvo priimtas teigiamas sprendimas. Šio automobilio pardavėjas buvo UAB (duomenys neskelbtini), o pirkėjas AB „(duomenys neskelbtini)“. Finansinio lizingo sutartis buvo pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi P. K.. Remiantis minėta sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė pradinį įnašą 20249,98 Lt., o automobilis buvo perduotas bendrovės direktoriui kaltinamajam P. K.. Apie tai buvo surašytas ir priėmimo-perdavimo aktas. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus nežino.
Liudytojas L. Š. paaiškino, kad su kaltinamuoju jį siejo bendri verslo reikalai – jie kartu užsiėmė statybomis. Žino, kad P. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Kartu su šia bendrove vystė statybų projektą Palangoje. Kaltinamasis nuo 2007 metų rudens važinėjo automobiliu BMW 645, kurį buvo lizingu įsigijusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo du-tris kartus pasiskolinęs šį automobilį ir jis. Jo pažįstamas M. K. pamatęs šį automobilį, norėjo jį nusipirkti. Todėl jis liudytoją M. K. supažindino su P. K. iš kurio liudytojas BMW 645 ir nusipirko. Jo žiniomis automobilio kaina buvo virš 100000 Lt. Buvo sutarta, kad M. K. persirašys lizingo sutartį, o iki to laiko turėjo mokėti kas mėnesį P. K. įmokas. Pradžioje liudytojas M. K. tas įmokas mokėjo, kelis mėnesius buvo paėmęs pinigus (įmokas) ir jis, kuriuos įnešdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą arba perduodavo kaltinamajam. M. K. nors ir buvo ne kartą raginamas lizingo sutartį dėl šio automobilio persirašyti savo (ar įmonės) vardu, tačiau to nepadarė. Galiausiai jis įmokas mokėti nustojo, pradėjo slapstytis, o automobilis dingo, dėl ko P. K. kreipėsi į policiją.
Liudytojas M. K. paaiškino, kad 2008 metų pavasarį jis pamatė savo draugą L. Š., važinėjantį automobiliu BMW 645, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš jo sužinojo, kad šį automobilį lizingo būdu yra įsigijusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. L. Š. automobiliu BMW 645 naudojantis matydavo nuolatos. Kažkuriuo metu, žinodamas, kad šis automobilis jam patinka, L. Š. pasiūlė jį įsigyti už 140000 Lt sumą. Iš pradžių galvojo persirašyti lizingo sutartį įmonės, kurią buvo įsteigęs vardu, tačiau to padaryti nepavyko, nes lizingo suma nemaža, o įmonės pajamos nebuvo didelės. Reikiamos sumos neturėjo, tikėjosi parduoti savo automobilį BMW 745, taip pat tikėjosi pajamų iš jo įsteigtos bendrovės (duomenys neskelbtini), todėl su L. Š. sutarė, kad perims automobilį BMW 645, o L. Š. kas mėnesį mokės po 2200 Lt bei kartą į ketvirtį mokės įmoką draudimo bendrovei. Taip pat šiam liudytojui perdavė ir pradinę įmoką. Tuo metu susipažino ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi P. K.. Apie pusę metų po automobilio perėmimo jis pinigus L. Š. perduodavo, taip pat buvo sumokėjęs ir draudimo įmoką, tačiau vėliau bendrovė pajamų nebeuždirbo, kitų pinigų jis neturėjo ir mokėti mėnesinių įmokų nebegalėjo. L. Š. pradėjo reikalauti pinigų, o jis automobilį buvo užstatęs savo pažįstamam (kurį įvardinti atsisako), todėl jo grąžinti L. Š. negalėjo. Dėl to buvo nuteistas Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu. P. K. jo neieškojo ir su kaltinamuoju daugiau bendrauti neteko.
Liudytojas R. D. paaiškino, kad 2008 metų pabaigoje draugas jam pasiūlė darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių jis buvo priimtas direktoriaus pavaduotoju, o netrukus įformintas direktoriumi. Tačiau jis buvo tik fiktyvus bendrovės darbuotojas. Jokių funkcijų neatliko, tik pasivaikščiodavo bendrovės patalpose, pažaisdavo kompiuteriu, o vėliau išvis į darbovietę neidavo. P. K. jam davė pasirašyti darbo sutartį, dokumentų priėmimo-perdavimo aktą. Tačiau jokių dokumentų jis neperėmė, o tik pasirašydavo bendrovės dokumentuose kaip direktorius. Pasirašydavo tuose dokumentuose, kuriuos jam duodavo (dažniausiai atveždavo pasirašyti į namus) kaltinamasis. Kokie tai dokumentai nesigilino. Visai įmonės veiklai iš tiesų vadovavo P. K.. Po kažkurio laiko kaltinamasis jam atvežė pasirašyti pareiškimą, kad jis savo noru išeina iš darbo. Taip pat bendrovės dokumentus, dalyvaujant kaltinamajam P. K., perdavė bendrovės bankroto administratoriui. Po kiek laiko į jį kreipėsi bankroto administratorius, kad trūksta dalies dokumentų. Jis susisiekė su P. K., bet šis paaiškino, jog buvo apvogtas jo automobilis ir pavogta dėžė su dokumentais. Kaltinamasis visada važinėdavo su automobiliu „VW Passat“. Niekada nematė P. K. važiuojančio automobiliu BMW. Apie BMW 645 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nieko nežino ir jo nėra matęs.
Liudytojas R. K. paaiškino, kad jis buvo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi. Šias pareigas perėmė iš kitos bankroto administratorės – J. B.. Bankroto byla bendrovei iškelta 2009-04-16. Iš pradžių jis bendravo su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. D.. Bet vėliau suprato, kad tikrasis bendrovės vadovas buvo P. K., o R. D. direktoriumi tik pastatytas prieš iškeliant bankroto bylą, kad nuslėptų tikrąjį įmonės vadovą. Visi įmonės dokumentai jam nebuvo perduoti, taip pat jam paaiškino, kad pavogtas ir kompiuteris su visa informacija (apskaitos duomenimis). Taip pat buvo dingęs ir įmonės turėtas turtas – pastoliai, traktorius. Jo nuomone, tai padaryta sąmoningai. Susipažinus su jam pateiktais BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais paaiškėjo, kad buvo sudaryta lizingo sutartis ir dėl automobilio BMW 645, tačiau šio automobilio taip pat neberado, sužinojo tik tai, kad jis perleistas M. K..
Kaip matyti iš finansinio lizingo sutarties (b.l. 5-14 T. 3) 2007-09-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo kaltinamasis P. K., sudarė finansinio lizingo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) (kuri vėliau pertvarkyta į AB „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau nuosprendyje taip ir vadinama), pagal kurią AB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo įsigyti iš pardavėjo automobilį BMW 645, 2005 m. ir perduoti jį valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis šia sutartimi 2007-09-10 AB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-17 T. 3) už 135000 Lt (sumokėta 134999,99 Lt) įsigijo dėvėtą automobilį BMW 645, pagamintą 2005 metais, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, tai yra 2007-09-10 AB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė šį automobilį iš pardavėjo UAB (duomenys neskelbtini) ir perdavė naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo direktorius P. K. (b.l. 15 T. 3).
Šiam automobiliui suteiktas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-09-13 jis įregistruotas AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (b.l. 4 T. 3, b.l. 64 T. 1).
Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų (b.l. 1-49 T. 3) matyti, kad remiantis minėta finansinio lizingo sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-09-10 sumokėjo pradinę įmoką už automobilį BMW 645, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 20249,98 Lt. Taip pat už automobilio lizingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar sumokėjo (neįtraukiant palūkanų bei delspinigių) 23611,39 Lt. Paskutinė įmoka buvo atlikta 2008-11-19 (b.l. 31-31 T. 3). Likusi neišmokėta suma yra 91138,64 Lt.
Kaip matyti iš Darbo sutarties (b.l. 83-85 T. 1) kaltinamasis P. K. nuo 2006-04-03 akcininkų sprendimu paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir juo buvo iki 2008-12-15, kada buvo perkeltas į direktoriaus pavaduotojo pareigas.
Iš protokolo-pareiškimo (b.l. 59-60 T. 1) matyti, kad 2008-10-14 P. K. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK su pareiškimu, kad 2007 metų rugsėjo mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingu įsigijo automobilį BMW 645, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2008 metų balandžio mėnesį nusprendė parduoti M. K.. Šiam asmeniui perdavė minėtą automobilį, kad jis įsitikintų ar verta pirkti. Po dviejų dienų M. K. paskambino ir pasakė, jog automobilis jam tinka ir jį perka. Žadėjo per dvi savaites susitvarkyti dokumentus ir parsirašyti lizingo sutartį, tačiau dokumentų nesusitvarkė, automobilio negrąžino. Į telefono skambučius M. K. neatsiliepė, kur jis gyvena nežino. Prašo surasti kaltą asmenį bei jį nubausti.
Iš kasos pajamų orderio kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 124 T. 1), kurį M. K. pateikė Kauno m. apylinkės teismui nagrinėjant jo baudžiamąją bylą (b.l. 128 T. 1) matyti, kad 2008-08-20 M. K. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą sumokėjo 11600 Lt. Kvite nurodyta, kad tai avansas už automobilį.
Iš kasos pajamų orderių kvitų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 125-127 T. 1) ir kuriuos teisiamajame posėdyje nagrinėjant M. K. baudžiamąją bylą pateikė L. Š. (b.l. 130 T. 1), matyti, kad liudytojas L. Š. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 2008-04-08 sumokėjo 4500 Lt, 2008-06-02 – 3600 Lt, o 2008-07-03 – 6900 Lt. Šiuose kvituose nurodyta, kad pinigai mokami kaip avansas už automobilį.
2010-02-12 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu (b.l. 34-36 T. 2) M. K. pripažintas kaltu pagal BK 186 str. 1 d. ir nubaustas 2025 Lt dydžio bauda už tai, kad jis 2008 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aukštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) prospekto pusės, pažadėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui P. K. nupirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį BMW 645, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paimdamas automobilį naudotis žodiniu susitarimu, automobilio negrąžino, pinigų nesumokėjo, tokiu būdu apgaule vengė atsiskaityti už automobilį, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 68400 litų turtinę žalą.
Kaip matyti iš šioje baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų, kaltinamasis P. K. pripažįsta perdavęs turtą – automobilį BMW 645 kartu su dokumentais ir rakteliais M. K.. Tačiau kaltinamasis kartu teigia nežinojęs, jog to daryti be lizingą suteikusios bendrovės leidimo negalėjo, be to, jis buvo sutaręs su M. K., jog pastarasis automobilio lizingo sutartį persirašys savo ar įmonės vardu, bet šis sutarties nepersirašė, automobilio negražino, jį prarado.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Taigi, remiantis šiomis nutartimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-38/2007, 2K-255/2011 ir kt.) kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas tada, kai tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Taigi BK 184 straipsnio 2 dalies prasme atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui.
P. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal 2007 m. rugsėjo 7 d. finansinio lizingo sutartį įgijo teisę valdyti ir naudotis lizinguojamu daiktu – automobiliu BMW 645. Tai reiškia, kad kaltinamajam P. K., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, atsakingam už bendrovės veiklą, automobilis buvo patikėtas, šio automobilio atžvilgiu kaltinamasis turėjo teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Nagrinėjamu atveju turto – automobilio BMW 645 perleidimo tretiesiems asmenims tvarka buvo nustatyta abipusiu AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo direktorius P. K., susitarimu, ji aptarta finansinio lizingo sutartyje. Ir remiantis minėta lizingo sutartimi (sutarties 12.1. punktas), visą lizingavimo laikotarpį ir net jam pasibaigus, iki turto priėmimo-perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akto pasirašymo, automobilis BMW 645, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso AB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat remiantis šia sutartimi (jos 7.1.3., 8.1.4. punktai) UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo P. K., įsipareigojo be raštiško AB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo automobilio neįkeisti, nemainyti, neužstatyti, neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti tretiesiems asmenims, juo nelaiduoti, negarantuoti bei imtis visų priemonių tam, kad išvengtų AB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisių į turtą apribojimo iš trečiųjų asmenų pusės. Be to, sutartyje numatyta ir tai, jog turto naudotojas, šiuo atveju P. K., įsipareigoja nedelsiant pranešti AB „(duomenys neskelbtini)“, jei turtas prarastas prieš kliento valią (sutarties 8.1.10. punktas).
Kaip jau minėta, finansinio lizingo sutartį kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasirašė bendrovės direktorius kaltinamasis P. K., todėl jis neabejotinai žinojo ir suprato ne tik tai, kad automobilis BMW 645 bendrovei nepriklauso, bet ir tai, kad jam patikėtą turtą perduoti trečiajam asmeniui galėjo tik apie tai raštu informavęs lizingo davėją ir tik gavęs iš jo atitinkamą sutikimą. Tuo tarpu iš šios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis į lizingo bendrovę dėl tokio sutikimo nesikreipė, jo negavo. P. K., veikdamas savavališkai, neturėdamas jokios teisės šio automobilio nei parduoti, nei kitaip perleisti, nesilaikydamas finansinio lizingo sutarties sąlygų, jam patikėtą svetimą turtą perleido trečiajam asmeniui – M. K.. Taigi akivaizdu, kad automobilį BMW 645, jis trečiajam asmeniui perleido neteisėtai, su minėtu turtu atlikdamas ne tik nenaudingus, bet netgi žalingus AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus. Ir ne M. K., norėdamas persirašyti lizingo sutartį, pirmasis turėjo kreiptis į lizingo bendrovę, kaip nurodo P. K., o pats kaltinamasis, kuris turėjo informuoti lizingo paslaugas suteikusią AB „(duomenys neskelbtini)“ apie tokį savo susitarimą su M. K. ir laukti AB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimo (finansinio lizingo sutarties 7.1.3., 8.1.4. punktai). Be to, jis perleido automobilį asmeniui, kurio iki to laiko net nepažinojo, nežinodamas nei jo finansinių galimybių, nei jo realių galimybių persirašyti sutartį ar mokėti pinigus (įmokas). Dėl tokių sąmoningų P. K. veiksmų AB „(duomenys neskelbtini)“ teisių atkūrimas tapo neperspektyvus, lizingo bendrovė ne tik negavo įmokų už šį BMW 645, bet prarado ir patį automobilį, todėl tokia veika akivaizdžiai peržengė buvusių civilinių teisinių santykių ribas.
Nors kaltinamasis tvirtina lizingo sutarties neperskaitęs ir nežinojęs apie negalėjimą automobilio perleisti tretiesiems asmenims, tačiau po šia sutartimi yra būtent kaltinamojo P. K. parašas. Kad P. K. sutartį pasirašė patvirtino ir liudytoja AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja J. D.. Teismas konstatuoja, kad pasirašydamas po sutartimi kaltinamasis P. K. kartu pripažino, kad šios sutarties sąlygos jam žinomos, kad jis sutinka su šiomis sąlygomis, o kaltinamojo neigimą vertina tik kaip siekimą palengvinti savo padėtį (savo atsakomybę). Tokie P. K. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.
Tai, kad M. K. nuteistas už tai, jog apgaule vengė atsiskaityti už automobilį BMW 645, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės P. K. veikos kvalifikavimui pagal BK 184 straipsnio 2 dalį neturi. Kaltininko žinioje buvusio svetimo turto iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto – automobilio BMW 645, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo trečiajam asmeniui, tai yra M. K., momento. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kokiu būdu, tikslu ar kokiam asmeniui svetimas turtas buvo perleistas. Taigi, šiuo atveju neturi reikšmės, kam P. K. perleido AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį ir kokiu tikslu. Nesvarbu ir tai, kad po BMW 645 perleidimo M. K., šis P. K. apgavo, nepersirašė automobilio, neatsiskaitė už jį. Esminis požymis šiuo atveju yra tas, kad kaltinamasis jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą perleido tretiesiems asmens neturėdamas sutartyse nustatyta tvarka duoto lizingo davėjo sutikimo turtą perleisti ir dėl tokių P. K. neteisėtų veiksmų AB „(duomenys neskelbtini)“ neteko jam priklausančio didelės vertės turto. Tai, kad kaltinamasis, perduodamas jam patikėtą automobilį M. K., nesikreipė į lizingo davėją prašydamas sutikimo perduoti AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, leidžia manyti, kad jis suprato, jog pažeidžia savininko interesus, daro jam materialinę žalą ir sąmoningai leido šiems žalingiems padariniams atsirasti.
Pažymėtina ir tai, kad perduotu M. K. turtu kaltinamasis nesidomėjo, juo nesirūpino, net nežinojo (taip tvirtina pats P. K.), jog už šį automobilį L. Š. ir pats M. K. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą buvo įnešę tam tikrą pinigų sumą. Dar daugiau, kaip matyti iš M. K. parodymų, automobiliu BMW 645, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi ir liudytojas L. Š., su kuriuo M. K. ir sutarė dėl automobilio perėmimo, kuriam pažadėjo mokėti įmokas ir kuriam kurį laiką tas įmokas mokėjo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apskritai 2008 metų pabaigoje P. K. vietoj savęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskiria „statytinį“, tai yra R. D., taip siekdamas išvengti atsakomybės dėl pradanginto turto, finansinių dokumentų. Nors tiesioginės įtakos nagrinėjant šią nusikalstamą veiką minėta aplinkybė ir neturi, tačiau parodo kaltinamąjį kaip asmenį, veikiantį sąmoningai, žinantį ir suprantantį savo ankstesnių veiksmų pobūdį ir siekiantį išvengti iš tokių veiksmų kilusių pasekmių.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis.
Kaltinamojo P. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, tačiau prieš padarant šią nusikalstamą veiką jau buvo teistas už nusikaltimo, numatyto BK 223 str. padarymą, netrukus vėl padarė nusikaltimą, šį kartą sunkų, žalos AB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygino. Įvertinamas ir padarytos žalos dydis – 91138,64 Lt. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad P. K. tarėsi su lizingo bendrove, kaip pats paaiškino teisiamajame posėdyje, siūlė AB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 20000 Lt, jeigu ši atsisakys likusios civilinio ieškinio dalies, tačiau bendrovei nesutikus su tokiu pasiūlymu, nesumokėjo net tų 20000 Lt, kuriuos neabejotinai turėjo, ar galėjo gauti (kaip galima spręsti iš paties kaltinamojo pasiūlymo AB „(duomenys neskelbtini)“). Tai charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį, nesistengiantį sušvelninti padaryto nusikaltimo pasekmes, o besirūpinantį išimtinai savo interesais. Dėl visa to, kas paminėta, kaltinamajam skirtina atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmė.
AB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas 91138,64 Lt civilinis ieškinys dėl automobilio BMW 645, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinės vertės įrodytas (b.l. 30-31 T. 3), kaltinamasis jo neginčija, sutinka, kad tokio dydžio suma yra neišmokėta, todėl šioje dalyje (devyniasdešimt vieno tūkstančio šimto trisdešimt aštuonių litų šešiasdešimt keturių centų) civilinis ieškinys tenkintinas. Tačiau AB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat prašo priteisti ir 2471,90 Lt nesumokėtas palūkanas už automobilį BMW 645, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei turto draudimo išlaidas sumoje 1582,25 Lt. Šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas. Remiantis susiformavusia teismų praktika tokio pobūdžio bylose kaltininkui padarius materialinę žalą savo nusikalstamais veiksmais pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio, o negautos pajamos (palūkanos, delspinigiai ir kt.) baudžiamojo proceso tvarka nepriteisiami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 305, 307 str. teismas
nusprendžia:
P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 2 d. ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo momento.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis.
Civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš P. K. 91138,64 (devyniasdešimt vieną tūkstantį šimtą trisdešimt aštuonis litus šešiasdešimt keturis centus) Lt AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai padarytai žalai atlyginti. Civilinį ieškinį dalyje dėl nesumokėtų palūkanų ir turto draudimo išlaidų priteisimo atmesti.
Pratęsti iki civilinio ieškinio įvykdymo laikiną P. K. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės apribojimą į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) , registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.