Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados vyresniosios tyrėjos (toliau – Institucija) 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu M. J. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 177² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 144 Eur bauda.

2016 m. balandžio 27 d. M. J. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu atnaujinti terminą skundui dėl 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo paduoti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi M. J. prašymas atnaujinti terminą skundui dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje paduoti netenkintas, konstatavus, kad šis terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties M. J. subjektyvių veiksmų (nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginant savo teises).

M. J. atskiruoju skundu skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog jam buvo išaiškintos ATPK 272 straipsnyje numatytos procesinės teisės, kas reiškia, kad jam buvo žinoma ir teisė apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau, kaip matyti iš 2015-08-24 administracinio teisės pažeidimo protokolo ir iš 2015-08-25 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, šiuose dokumentuose nėra nurodyta nutarimo apskundimo tvarka, kaip to reikalauja ATPK 286 straipsnio nuostatos. Skundo autorius pažymi, kad jis neturi teisinio išsilavinimo ir su tokio pobūdžio bylomis anksčiau nebuvo susidūręs, todėl jam negalėjo būti žinomas nutarimo apskundimo terminas. Dėl šių priežasčių, Institucijai nutarime neišaiškinus apskundimo teisės ir nenurodant apskundimo termino, buvo šiurkščiai pažeistos jo teisės.

Skunde taip pat nesutinkama su teismo padaryta išvada, kad apeliantas neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai. Iš teismui pateiktų įrodymų (antstolės nurodymo) matyti, kad apie nutarimo apskundimo terminą M. J. sužinojo tik 2016-04-06, jam atvykus su sutuoktine pas advokatą aptarti santuokos nutraukimo sąlygų, kur žmona pateikė antstolės J. Ž. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, o jis iš advokatės sužinojo, koks yra nutarimo apskundimo terminas. Sužinojęs minėtas aplinkybes, M. J. iš karto operatyviai kreipėsi į apylinkės teismą dėl minėto nutarimo apskundimo. Todėl skundo autorius yra įsitikinęs, kad jis terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.

Atsiliepime į M. J. atskirąjį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus specialistė prašo skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

M. J. atskirasis skundas netenkinamas.

ATPK 293 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.

Minėtose nuostatose, reglamentuojančiose administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo apskundimo terminus, nėra numatytas terminas, per kurį gali būti paduotas prašymas šį terminą atnaujinti. Tačiau, vadovaujantis mutatis mutandis principu, šiuo atveju taikytinos ATPK 302⁴ straipsnio, reglamentuojančio apylinkės teismo nutarimo (nutarties) apskundimo tvarką, 5 dalies nuostatos, numatančios, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei nuo apylinkės teismo nutarimo (nutarties) paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai. Pastarasis procesinis terminas yra naikinamasis ir negali būti pratęstas.

Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimas M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas ir paskelbtas 2015 m. rugpjūčio 25 d., o prašymas atnaujinti skundo dėl šio nutarimo padavimo terminą apylinkės teisme gautas 2016 m. balandžio 27 d., tai yra praėjus daugiau nei 8 mėnesiams nuo nutarimo priėmimo dienos. Todėl šiuo atveju yra praleistas ATPK 302⁴ straipsnio 5 dalyje numatytas naikinamasis terminas ir prašymas dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo negali būti paduotas, net jeigu nutarime nebuvo šio procesinio sprendimo apskundimo nuorodos. Taigi apylinkės teismas, nors ir kitu pagrindu (nepripažinęs apskundimo termino praleidimo priežasčių svarbiomis), tačiau pagrįstai atsisakė priimti M. J. prašymą.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatose numatyta, jog prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei nuo nuosprendžio ar nutarties paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai (BPK 314 straipsnio 4 dalis). Taigi, sistemiškai vertinant aptartas ATPK ir BPK nuostatas, darytina išvada, kad administracinių teisės pažeidimų bylose numatytas terminas prašymui dėl apskundimo termino atnaujinimo paduoti negali būti ilgesnis už šį terminą, numatytą Baudžiamojo proceso įstatyme, nusikalstamos veikos padarymo atveju.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria netenkintas M. J. prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti nepakeista.

Vadovaudamasis ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.