Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2012-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1432-929/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-11-12
Bylos Nr.
1-1432-929/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
L. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1432-929/2012Teisminio proceso Nr. 06-1-11002-12Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.2. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje:

L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. neteisėtai perdavė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:

jis, būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) (toliau – (duomenys neskelbtini)) direktorius, turėdamas savo žinioje jam, kaip naudotojui, suteiktus svetimos, AB SWEDBANK (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilnius) (toliau – SWEDBANK) priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės - nuotolinės internetinės prieigos prie SWEDBANK programinės įrangos, leidžiančios elektroniniu būdu atlikti operacijas su (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. LT66 7300 0100 9406 8110, esančioje šioje kredito įstaigoje, turimomis lėšomis, tapatybės patvirtinimo internetu naudotojo identifikacinį kodą „621537“ ir kodų generatorių, taip pat turėdamas savo žinioje (duomenys neskelbtini) nurodytai sąskaitai, jam išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – verslo mokėjimo kortelę VISA Nr. 4255392000014931 ir jos PIN kodą, žinodamas, kad pagal 2007-12-06 Elektroninių paslaugų teikimo sutarties sąlygų 7.1 punktą „<...Tapatybės patvirtinimo priemonės turi būti žinomos tik Naudotojui, kuris privalo rūpestingai jas saugoti...>. Naudotojas jokiais atvejais neturi teisės perduoti tretiesiems asmenims identifikavimo kodų nustatymo priemonių, leisti jiems sužinoti konkrečius identifikavimo kodus, nuolatinį slaptažodį ir/arba identifikavimo kodų generatoriaus slaptažodį arba su minėtomis Tapatybės patvirtinimo priemonėmis ir/arba identifikavimo kodų nustatymo priemonėmis leisti kitaip susipažinti tretiesiems asmenims, įskaitant Klientą, Kliento ir Banko darbuotojus...>.“, bei pagal 2008-01-21 Verslo mokėjimo kortelės, susietos su banko sąskaita, sutarties sąlygų 7.1 punktą „<...Kortelę gali turėti tik naudotojas. Tapatybės patvirtinimo priemonės turi būti žinomos tik Naudotojui, kuris jas privalo įsiminti ir laikyti paslaptyje bei rūpestingai saugoti...>. Naudotojas jokiais atvejais neturi teisės atskleisti tretiesiems asmenims Tapatybės patvirtinimo priemonių ar kitaip leisti su minėtomis Tapatybės patvirtinimo priemonėmis susipažinti tretiesiems asmenims, įskaitant Banko darbuotojus“, taip pat žinodamas, kad A. M. nėra susijęs su (duomenys neskelbtini), bei neturi teisės įgyti ir naudotis (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele bei piniginėmis lėšomis esančiomis nurodytoje Banko sąskaitoje, 2007-12-06, AB SWEDBANK Vilniaus regiono skyriaus Katedros klientų aptarnavimo centro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteisėtai, pažeisdamas išvardintas 2007-12-06 Elektroninių paslaugų teikimo sutarties nuostatas, bei 1999-10-28 Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 (2003 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. Nr. IX-1596 redakcija) 20 str. 7 d. 1 p. nuostatą, kad elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas privalo „Elektroninę mokėjimo priemonę naudoti laikantis elektroninės mokėjimo priemonės suteikimo ir naudojimo sąlygų“, perdavė A. M. minėtus tapatybės patvirtinimo internetu naudotojo identifikacinį kodą ir kodų generatorių, pakankamus inicijuoti finansines operacijas su nurodytoje RA draugijos sąskaitoje esančioje SWEDBANK, turimomis lėšomis.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2008-01-21, nurodytose AB SWEDBANK Vilniaus regiono skyriaus Katedros klientų aptarnavimo centro patalpose, neteisėtai, pažeisdamas išvardintas 2008-01-21 Verslo mokėjimo kortelės, susietos su banko sąskaita, sutarties bei Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatas, perdavė A. M. šiam svetimą minėtą RA draugijos verslo mokėjimo kortelę VISA ir jos PIN kodą, pakankamus inicijuoti finansines operacijas su nurodytoje RA draugijos sąskaitoje esančiomis lėšomis.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl to, kad tuo metu visiškai pasitikėjo A. M.. Perduodamas jam VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę ir jos bei sąskaitos valdymo kodus, apie galimas pasekmes nepagalvojo. Apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jis sužinojo 2006 metais, kai atėjo į Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungą (toliau – LSDJS) norėdamas vykdyti kokią nors su jaunimo reikalais susijusią veiklą. Su A. M. susipažino ten pat – LSDJS. Šis tuo metu buvo LSDJS valdybos narys, dirbo su skyriais ir buvo atsakingas už finansus. A. M. paaiškino, kad yra tam tikros organizacijos, kurios galėtų vykdyti įvairius projektus jaunimui ir paminėjo „(duomenys neskelbtini)“, kuriai prieš tai vadovavo A. R., bet pasitraukė iš aktyvios veiklos. Jis sutiko perimti vadovavimą „(duomenys neskelbtini)“, buvo nuvykęs į Registrų centrą, kur užsiregistravo kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2007 metų vasario mėn. kaltinamasis išvyko gyventi į Šilalę. Dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) veikla visiškai sustojo. Jis susitiko su A. M. Vilniuje ir šis pasiūlė jam nueiti kartu į Swedbank skyrių, esantį B. R. g. 1, Vilniuje, ten sudaryti sutartį dėl elektroninės bankininkystės (duomenys neskelbtini) sąskaitai bei išsiimti mokėjimo kortelę tai pačiai sąskaitai. A. M. paaiškino, kad mokėjimo kortelės ir elektroninio sąskaitos valdymo reikia dėl to, kad jis pats yra išvykęs, o A. M. norėjo valdyti RA draugijos finansus jam neesant. Kažkokių įtarimų dėl to, kad šis galės valdyti įmonės finansus be jo žinios, nekilo. Galimai 2007-12-06, jiedu nuvyko į minėtą Swedbank skyrių ir jis sudarė sutartį dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos valdymo per elektroninę bankininkystę. Jam buvo suteiktas identifikacinis kodas, bei PIN kodų generatorius. Tiek identifikacinį kodą, tiek kodų generatorių iš karto, banko skyriuje, jis perdavė A. M.. Tuo pačių jis užsisakė mokėjimo kortelę VISĄ (duomenys neskelbtini) sąskaitai. Jis tiksliai neprisimena, kokią dieną atvažiavo atsiimti kortelę, bet tai galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytą 2008-01-21. Tą dieną kartu su A. M. jie nuėjo į tą patį AB Swedbank skyrių, kur jis gavo mokėjimo kortelę VISĄ su vokeliu, kur buvo PIN kodas ir ją iškarto, kartu su PIN kodu, nurodytame banko skyriuje atidavė A. M.\. Jis suprato, kad mokėjimo kortelės, PIN kodų, kodų generatoriaus neturi teisės atiduoti kitiems asmenims, tame tarpe ir A. M., bet jis visiškai šiuo pasitikėjo ir nemanė, kad A. M. panaudos šiuos dalykus kokiam nors nusikaltimui. Jam išvykus į Šilalę, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos jis nevykdė ir nesiruošė vykdyti. Su A. M. kokių nors finansinių reikalų nėra turėjęs. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos jis nevaldė, mokėjimo kortelės pats nenaudojęs, visi prisijungimo duomenys ir instrumentai buvo pas A. M. (b. l. 105-106).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. (iki santuokos – R.) parodė, kad A. M. ji pažįsta nuo 2005 m. spalio ar lapkričio mėn., nuo to laiko, kai įstojo į LSDJS. 2006 m. pradžioje A. M. pasiūlė steigti viešąją įstaigą, kuri galėtų vykdyti projektus, susijusius su jaunimo veikla, t.y. vykdytų jaunimo mokymus ir pan., ir būti jai steigiamos viešosios įstaigos formalia vadove, o visus projektus vykdytų jis pats. Liudytoja sutiko, buvo įkurta VšĮ (duomenys neskelbtini), ji tapo jos vadove. Kartu su A. M. nuvyko į tuometinio Hansabanko filialą, esantį Pilies g. šalia LSDJS būstinės. Ten atidarė (duomenys neskelbtini) sąskaitą ir ji buvo nurodyta kaip sąskaitos savininkė. Buvo paimta sąskaitos mokėjimo kortelė, kuri buvo visą laiką buvo saugoma kartu su (duomenys neskelbtini) steigimo dokumentais LSDJS būstinėje kartu su prisijungimo kodu. Ji niekada tos kortelės nebuvo naudojusi. A. M. žinojo, kur kortelė yra ir galėjo ja pasinaudoti. Kol ji buvo vadove, (duomenys neskelbtini) tikrai organizavo bent vienus mokymus, už kuriuos gavo apmokėjimą. Ji turėjo visus elektroninio prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) sąskaitos slaptažodžius ir yra tikra, kad jų niekam nedavė, A. M. jais nesinaudojo. Neprisimena dėl kokių priežasčių, bet apytiksliai 2006 m. rugpjūtį pradėjo su A. M. kalbėti, kad ji turės perleisti savo pareigas (duomenys neskelbtini) L. B. Su pastaruoju 2006-09-04 ji pasirašė (duomenys neskelbtini) savininko teisių, prievolių bei kapitalo perdavimo šiam aktą. L. B. ji perdavė visą segtuvą su (duomenys neskelbtini) dokumentais, tame tarpe steigimo dokumentus bei mokėjimo kortelę. (duomenys neskelbtini) sąskaitos valdymo elektroniniu būdu kodų ji niekam neperdavė. Kurį laiką, kai nebebuvo (duomenys neskelbtini) vadove, gal pusę metų, (duomenys neskelbtini) sąskaita matėsi jos elektroninėje bankininkystėje ir ji žino, kad per tą laiką sąskaitoje nebuvo jokio judėjimo. Ji nuolat ragino A. M., kad šis su L. B. sutvarkytų banke dokumentus dėl sąskaitos valdymo. Daugiau apie (duomenys neskelbtini) veiklą nieko nežino. Vėliau, 2010 metų gale, būdama Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros valdybos nare ji girdėjo apie kažkokias problemas su organizacijomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Bet konkrečiau apie tai papasakoti negali (b. l. 9-10).

Liudytoja A. K. pateikė ikiteisminiam tyrimui tarp A. R. ir L. B. pasirašytą 2006- 09-04 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ perleidimo aktą. Iš 2006-09-04 perleidimo akto nustatyta, kad A. R. šiuo aktu neatlygintinai perleido visą VšĮ (duomenys neskelbtini) savininko teises ir prievoles L. B., o šis priėmė ir tapo įmonės savininku (b. l. 11-12).

Ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-10003-11 įtariamuoju apklaustas A. M. parodė, kad prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) sąskaitos kodus bei mokėjimo kortelę VISA jis gavo iš L. B.. Šis buvo formalus (duomenys neskelbtini)vadovas, bet buvo nustojęs vykdyti veiklą ir išvyko į Šilalę. (duomenys neskelbtini)antspaudas liko LSDJS būstinėje. Jo prašymu L. B. atvažiavo į Vilnių, sudarė elektroninės bankininkystės sutartį su Swedbanku VšĮ “ (duomenys neskelbtini)” vardu, gavo mokėjimo kortelę VISA. Elektroninio prisijungimo duomenis ir mokėjimo kortelę L. B. atidavė jam. Konkrečių datų jis neprisimena, bet galėjo būti taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, t.y. prisijungimo duomenis L. B. jam perdavė 2007-12-06, o mokėjimo kortelę 2008-01-21. Minėtus elektroninio prisijungimo duomenis jis panaudojo inicijuodamas operacijas su (duomenys neskelbtini) sąskaitoje esančiomis lėšomis, o mokėjimo kortelę panaudojo išgrynindamas pinigus. 2009 metų vasario mėn. jis buvo išrinktas LSDJS pirmininku ir dėl to turėjo savo žinioje šios organizacijos elektroninio sąskaitos valdymo duomenis ir mokėjimo kortelę bei galėjo teisėtai juos naudoti. LSDJS pirmininko kadencija – 2 metai. Sekančiose rinkimuose jis nebedalyvavo (b. l. 24-27).

Iš AB Swedbank 2012-05-08 raštu Nr. S/5587 pateiktos šiame banke esančios VšĮ (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. LT66 7300 0100 9406 8110 2007-12-06 parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelės nustatyta, kad pirmasis (ir vienintelis) parašas yra direktoriaus L. B., kuris galioja nuo 2007-12-06.

Tuo pačiu raštu pateikta L. B. su banku pasirašyta 2007-12-06 elektroninių paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią šis asmuo gavo prisijungimo duomenis prie VšĮ (duomenys neskelbtini) sąskaitų LT667300010094068110 ir LT667300010094068110. Minėtos sutarties sąlygų 7.1 punktas nustato: „<...Tapatybės patvirtinimo priemonės turi būti žinomos tik Naudotojui, kuris privalo rūpestingai jas saugoti...>. Naudotojas jokiais atvejais neturi teisės perduoti tretiesiems asmenims identifikavimo kodų nustatymo priemonių, leisti jiems sužinoti konkrečius identifikavimo kodus, nuolatinį slaptažodį ir/arba identifikavimo kodų generatoriaus slaptažodį arba su minėtomis Tapatybės patvirtinimo priemonėmis ir/arba identifikavimo kodų nustatymo priemonėmis leisti kitaip susipažinti tretiesiems asmenims, įskaitant Klientą, Kliento ir Banko darbuotojus...>“ (b. l. 73-74, 76-79).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio AB Swedbank rašto 2012-07-12 Nr. S/8123 ir jo priedų nustatyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) sąskaitai Nr. LT667300010094068110 2008-01-21 išduota mokėjimo kortelė VISA Nr. 4255392000014931, kuri galiojo iki 2010-12-31. Pagal 2008-01-21 Verslo mokėjimo kortelės, susietos su banko sąskaita, sutarties sąlygų 7.1 punktą „<...Kortelę gali turėti tik naudotojas. Tapatybės patvirtinimo priemonės turi būti žinomos tik Naudotojui, kuris jas privalo įsiminti ir laikyti paslaptyje bei rūpestingai saugoti...>. Naudotojas jokiais atvejais neturi teisės atskleisti tretiesiems asmenims Tapatybės patvirtinimo priemonių ar kitaip leisti su minėtomis Tapatybės patvirtinimo priemonėmis susipažinti tretiesiems asmenims, įskaitant Banko darbuotojus“. Nurodytą 2008-01-21 Verslo mokėjimo kortelės, susietos su banko sąskaita, sutartį VšĮ (duomenys neskelbtini) vardu pasirašė L. B. ir kaip kortelės naudotojas nurodytas būtent šis asmuo (b. l 82, 89-92).

Iš 2012-10-12 dokumentų apžiūros protokolo nustatyta, kad AB Swedbank 2011-09-22 raštu Nr. S/10821 pateikti A. M. sąskaitos LT04 7300 0100 0182 2323 bei VšĮ (duomenys neskelbtini)sąskaitos Nr. LT66 7300 0100 9406 8110, kurios valdymas elektroniniais kanalais suteiktas jos direktoriui L. B., prisijungimų prie minėtų sąskaitų internetinio tinklo įrenginių (naudotojų kompiuterių) individualių IP (interneto protokolas) adresų sąrašai per 2009-06-01 – 2010-04-02 laikotarpį. Analizuojant IP adresus, nustatyta, kad iš devynių IP adresu, iš kurių buvo prisijungiama prie VšĮ RA draugijos sąskaitos, naudojant L. B. prisijungimo duomenis, net aštuoni sutampa su tais IP adresais, iš kurių buvo prisijungiama prie A. M. sąskaitos (b. l. 54-55).

Esant šiame baudžiamajame įsakyme išdėstytų bei įvertintų įrodymų visumai, jų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad L. B. kaltė neteisėtai perdavus valdyti A. M. svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - įrodyta. Pats kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikaltimą, jo parodymus patvirtina liudytojos A. K., išskirtoje ikiteisminio tyrimo byloje įtariamuoju apklausto A. M. parodymai, dokumentų apžiūros protokolas, AB Swedbank raštų duomenys, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. L. B. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį.

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma, todėl baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka (b. l. 124).

Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį - padarytas tyčinis nusikaltimas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, į kaltinamojo asmenybę - jis dirba, neteistas, administracine tvarka baustas. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta skiriant L. B. vieną iš Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių bausmių – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį.

Ikiteisminio tyrimo metu L. B. kardomoji priemonė nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti L. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 70 MGL (9100 Lt) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Pagal kaltinamojo pateiktą prašymą išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis). Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymų nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja (parašas) Rasa PaužaitėNuorašas tikras:Teisėja Rasa Paužaitė