Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-21 · Byla Nr. N-575-2253-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-21
Bylos Nr.
N-575-2253-11
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-03392-2010-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2253/2011Teisminio proceso Nr. 4-02-3-03392-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 21 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarimo G. A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. A. S. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad G. A. S. 2010 m. birželio 14 d., apie 11.25 val., Vilniuje, Algirdo gatvėje ties 25 pastatu, vairuodamas automobilį „Audi Allroad Quattro“ (toliau – ir „Audi“) ir važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį „Subaru Impreza“ (toliau – ir „Subaru“), abu automobilius apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 232 ir 234 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 7 d. nutarimu G. A. S. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jam 3 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas nustatė, kad įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimo pobūdis, aukštis, mechanizmas atitiko. Rėmėsi liudytojų parodymais, kad po įvykusio kontakto su automobiliu „Subaru“, automobilis „Audi“ nesustojo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Konstatavo, kad tai, jog G. A. S. galėjo nesuvokti ir nepajusti atsitrenkimo į „Subaru“ automobilį fakto, paneigta liudytojų parodymais, kelių policijoje atliktu automobilių apgadinimų tyrimu bei kita rašytine bylos medžiaga. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

II.

G. A. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Teigia, kad dėl akivaizdaus automobilių bamperių aukščių skirtumo, automobilių tarpusavio padėties, susidariusių kampų tarp automobilių dalių, „Subaru“ automobilio apgadinimai negalėjo būti padaryti jo automobiliu. Paaiškina, kad manevruodamas iš automobilio stovėjimo vietos nepajuto jokio kontakto, todėl nuvažiuodamas net neįtarė, jog sukėlė eismo įvykį, be to, nei iš nukentėjusiojo, nei iš automobilyje „Subaru“ sėdėjusios keleivės priekaištų nesulaukė, jokios įvykio liudytojų reakcijos nematė. Pabrėžia, kad nei „Subaru“ automobilio apgadinimų pobūdis, nei liudytojų parodymai vienareikšmiškai neįrodo jo veiksmų tyčios. Mano, kad byloje surinkti įrodymai, pažeidimo aplinkybės, nenuoseklūs liudytojų parodymai, neišsamūs rašytiniai įrodymai leidžia atsižvelgti į protingumo kriterijus, pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį bei sumažinti paskirtas nuobaudas, arba visai nutraukti bylą.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta duomenų, jog teisės pažeidimą įforminę policijos pareigūnai, fiksuodami eismo įvykį, buvo suinteresuoti pateikti teismui neteisingus duomenis. Teigia, kad proceso metu apklaustas liudytojas M. K. davė išsamius, nuoseklius ir objektyvius parodymus, papildančius „Subaru“ automobilio vairuotojo parodymus, todėl netikėti jais teismas neturėjo pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad G. A. S. apeliaciniame skunde pateikiami eismo įvykio mechanizmo įvertinimai yra tik asmens, neturinčio eismo įvykių ekspertinės kvalifikacijos, subjektyvi nuomonė, neatspindinti ginčijamo eismo įvykio aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu G. A. S. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo. Apeliaciniame skunde G. A. S. nesutinka padaręs jam inkriminuojamus pažeidimus ir prašo bylą nutraukti.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (žr. nutartis bylose Nr. N16-2330/2007, N63-2972/2010 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš ATPK 257 straipsnio galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sprendžia, kad G. A. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamus pažeidimus, buvo įrodyta visiškai, išsamiais ir gausiais bylos duomenimis: asmens atžvilgiu surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), policijos pareigūno D. J. tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), bei policijos pareigūnų D. J., L. B. ir E. R. parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 31, 40), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), liudytojų M. B., J. B. ir M. K. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 5, 6, 9), bei liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 40-41, 46-47), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 12) ir fotolentelėmis (b. l. 13-16).

Kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos, transporto priemonės techninės apžiūros akto ir fotolentelių, įvykio metu buvo apgadintas automobilio „Subaru“ priekinis bamperis ir priekinis valstybinis numeris, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobiliui „Audi“ buvo subraižytas galinis bamperis. Iš liudytojų M. B., J. B. ir M. K. parodymų matyti, kad jie matė, kaip išvažiuodamas iš stovėjimo vietos automobilis „Audi“ atbulas trenkėsi į automobilio „Subaru“ priekį, šį pastūmė ir nuvažiavo. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija nemato priežasčių, kodėl turėtų jais netikėti ir nesivadovauti. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai parodymus davęs liudytojas V. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad G. A. S. yra jo pažįstamas. Atsižvelgiant į tai, teismui kylą pagrįstų abejonių minėto liudytojo nesuinteresuotumu bylos baigtimi, todėl jo parodymai vertintini kritiškai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad policijos pareigūnas E. R., kuris apžiūrėjo eismo įvykyje dalyvavusius automobilius, sudarė fotolenteles ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog ant abiejų automobilių esantys apgadinimai sutampa, o kontakto tarp automobilių buvimą rodo patys apgadinimai, jų pobūdis, mechanizmas (b. l. 40). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog minėtas policijos pareigūnas gali būti šališkas, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti minėto policijos pareigūno nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis. Apeliaciniame skunde G. A. S. nurodytos aplinkybės, jog manevruodamas iš automobilio stovėjimo vietos nepajuto jokio kontakto, todėl nuvažiuodamas net neįtarė, jog sukėlė eismo įvykį, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl vertintinos kritiškai, kaip asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės. Nors apeliantas, be kita ko, nurodė, kad nei iš nukentėjusiojo, nei iš automobilyje „Subaru“ sėdėjusios keleivės priekaištų nesulaukė, jokios įvykio liudytojų reakcijos nematė, tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog automobilio „Subaru“ vairuotojas, pamatęs eismo įvykį, ėmė šaukti ir bandė automobilį „Audi“ stabdyti, tačiau pastarojo vairuotojas atsidaręs langą pasakė repliką ir nuvažiavo. Apelianto teiginiai, jog dėl akivaizdaus automobilių bamperių aukščių skirtumo, automobilių tarpusavio padėties, susidariusių kampų tarp automobilių dalių, „Subaru“ automobilio apgadinimai negalėjo būti padaryti jo automobiliu, teisėjų kolegijos vertintini kaip subjektyvi eismo įvykių ekspertinės kvalifikacijos neturinčio asmens nuomonė, neatspindinti policijos pareigūnų užfiksuotų eismo įvykio aplinkybių, todėl laikytini nepagrįstais. Taigi, atsižvelgdama į nustatytus automobilių apgadinimus, eismo įvykio kilimo mechanizmą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį po eismo įvykio, teisėjų kolegija sprendžia, jog įvykusį automobilių kontaktą G. A. S. juto, sukėlęs eismo įvykį suvokė ir iš įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės, todėl asmeniui administracinės nuobaudos paskirtos pagrįstai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo tenkinti G. A. S. apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas