Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Egidijos Puzinskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. Š. ir A. B. skundus atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-02-04 nutartimi (b. l. 10) priėmė pareiškėjo A. B. 2014-01-25 skundą, teisme gautą 2014-01-28 (b. l. 1–5), kuriame prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014-01-16 sprendimą Nr. 1D-447(11), priteisti solidariai iš atsakovių Ministerijos ir Lietuvos valstybės 5 259,94 Lt (1 523,38 Eur) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį ir įpareigoti atsakoves toliau mokėti Ministerijos sprendimu paskirtą 712,86 Lt (206,46 Eur) dydžio pensiją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-07-11 nutartimi (b. l. 53) priėmė pareiškėjo R. Š. 2014-06-27 skundą, teisme gautą 2014-07-10 (b. l. 42–46), kuriame prašoma atnaujinti terminą skundui paduoti, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai savo skunduose paaiškino, kad Ministerijos sprendimais jiems buvo paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, kurios pareiškėjų skunduose nurodytais laikotarpiais buvo mažinamos dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. taikymo. Pareiškėjai nesutinka su pensijų mažinimu remiantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., savo reikalavimus grindžia, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimuose pateiktais išaiškinimais ir kitais įstatymais. Mano, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).

Atsakovė Ministerija, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepimuose (b. l. 15‑16, 55–57) prašo atmesti pareiškėjų skundus kaip nepagrįstus, bylą nutraukti arba sustabdyti, kol Konstitucinis Teismas priims sprendimą dėl Laikinojo įstatymo 15 str. konstitucingumo. Nurodė, kad Ministerija sprendimo priėmimo metu pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą išmokėti pensijos nepriemoką. Pabrėžė, kad nuo 2014-01-01 pareiškėjų pensija nebėra mažinama. Atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 4 str. taikymą pripažino neprieštaraujančiu Konstitucijai. Mano, kad pareiškėjai praleido procesinį terminą kreiptis į teismą, kuris šiuo atveju neatnaujintinas. Be to, pareiškėjai neįrodė, kad Ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar šiuo metu galiojančius įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo ar privalo veikti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimo nepateikė.

Skundai atmestini.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjams paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2010–2013 m. teisėtumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Ministerijos 2011-07-21 sprendimu Nr. 11SP-3053 A. B. nuo 2011-07-02 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą – 712,86 Lt (206,46 Eur) per mėnesį (b. l. 20). Iš Tarnybos 2014-01-14 pažymos matyti, kad pensija laikotarpiu nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. (b. l. 8–9). 2014-01-09 Ministerijoje gautas pareiškėjo 2014-01-07 prašymas pateikti informaciją, kokiu įstatymą įgyvendinamuoju teisės aktu vadovaujantis buvo nuspręsta taikyti pareiškėjo atžvilgiu Laikinojo įstatymo nuostatas, bei apskaičiuoti dėl Laikinojo įstatymo taikymo susidariusią pensijos nepriemoką ir ją išmokėti (b. l. 25). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Ministerija 2014-01-16 sprendime Nr. 1D-447(11) paaiškino pareiškėjui aplinkybes, lėmusias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimą, ir šios pensijos perskaičiavimo metodiką, bei nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti pensijos nepriemoką (b. l. 6–7). Be to, Ministerija pateikė Tarnybos pažymą apie 2011 m. liepos mėn.–2013 m. gruodžio mėn. pensijos dydį (b. l. 8–9).

Ministerijos 2010-01-25 sprendimu Nr. 11SP-244 R. Š. nuo 2010-01-14 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą – 974,33 Lt (282,19 Eur) per mėnesį (b. l. 52). Iš Tarnybos 2014-09-02 pažymos matyti, kad pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. (b. l. 67–68). Pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją su 2014-04-11 prašymu panaikinti sprendimą, kuriuo nuspręsta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. laikotarpiu nuo 2010-01-25 iki 2012-09-31 mokėti pareiškėjui sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę, pateikti pažymą apie ginčijamu laikotarpiu neišmokėtą pensijos dalį ir išmokėti pensijos nepriemoką (b. l. 47–48). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Ministerija 2014-05-02 sprendime Nr. 1D-3407(11) nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 5 str. pensija pareiškėjui nebuvo mažinama. Paaiškino aplinkybes, lėmusias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimą pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., ir šios pensijos perskaičiavimo metodiką, bei nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti pensijos nepriemoką (b. l. 49–50). Be to, Ministerija pateikė Tarnybos pažymą apie 2010 m. sausio mėn.–2012 m. rugsėjo mėn. pensijos dydį (b. l. 51).

Atsakovės prašė nutraukti bylą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 7 p., nes pareiškėjai yra praleidę terminą kreiptis į teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pabrėžė, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje nurodė, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjams 2010‑2013 m. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo. Kaip atsakovė pažymėjo, taikytinas 3 metų terminas nuo 2013-01-01 pakeistas 6 mėnesių terminu.

Pareiškėjas A. B. apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūčio mėn., t. y. gavęs pirmą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2011 m. liepos mėn., nes pensija mokama už praėjusį mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83 (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2013-02-03) patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 p.). Į teismą pareiškėjas kreipėsi atitinkamai 2014 m. sausio mėn., taigi šiuo atveju nepraleidęs termino ginti pažeistas teises teisme. Todėl atsakovės prašymas nutraukti bylą pagal ABTĮ 101 str. 7 p. netenkintinas.

Nuo 2010 m. iki 2011 m. valstybinė pensija pareiškėjui R. Š. buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas. Nuo 2012 m. iki 2013 m. valstybinė pensija pareiškėjui mažinta taikant Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatas, kuriomis šio įstatymo nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas iki 2013-12-31. 2011-11-20 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, buvo pratęstas atitinkamai 2012 m. ir 2013 m.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais šio įstatymo pakeitimais jos galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92). Taigi R. Š. teisės į valstybinę pensiją pažeidimas, skunde apibrėžtas bendru terminu nuo 2010 m. iki 2013 m., iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai.

Pareiškėjas R. Š. apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį. Į teismą pareiškėjas kreipėsi atitinkamai 2014 m. birželio mėn., taigi praleidęs minėtą 3 metų terminą.

Tačiau LVAT teisėjų kolegija 2015-07-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS‑513‑575/2015 atkreipė dėmesį, kad apie Laikinojo įstatymo taikymo pratęsimą pagal Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatas pareiškėjas galėjo sužinoti tik priėmus atitinkamą įstatymo pakeitimą ir remiantis juo išmokėjus pirmą sumažintą pensiją. Atsižvelgęs į minėtą LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad R. Š. apie jo valstybinės pensijos sumažinimą pagal 2011‑12‑20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-1821, kuriuo Laikinojo įstatymo taikymas pratęstas iki 2012-12-31, sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2012 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą pagal aptartas nuostatas sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2012 m. sausio mėnesį. Taigi 3 metų procesinis terminas dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų pagrindu 2012–2013 m. susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo 2014 m. birželio mėn. R. Š. kreipusis į teismą dar nebuvo pasibaigęs, t. y. šioje dalyje skundas paduotas nepraleidus kreipimosi į teismą termino.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad R. Š. praleido terminą skundui dėl 2010–2011 m. susidariusios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti, tačiau nėra praleidęs termino skundui dėl 2012–2013 m. susidariusios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d. pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Taigi toliau spręstinas pareiškėjo R. Š. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2010–2011 m. susidariusios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo priėmus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas). Paaiškino, kad, Konstituciniam Teismui priėmus 2012‑02-06 nutarimą, pagrįstai tikėjosi, kad neišmokėta pensijos dalis bus išmokėta išvengiant teisminės valdžios įsikišimo.

LVAT 2015-07-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-513-575/2015 yra pažymėjęs, kad ABTĮ 33 str. 1 d. prasme 3 metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl asmenys, kurie 2010 m. vasario mėnesį gavo pirmą sumažintą valstybinę pensiją, pagal galiojančius įstatymus pateko į teisinio neapibrėžtumo situaciją ir objektyviai negalėjo numatyti savo galbūt pažeistų teisių į paskirtą valstybinę pensiją (nuosavybę) gynimo procesinio termino, kuris pagal analogiją buvo nustatytas vėlesnėje LVAT jurisprudencijoje. Įvertinant tai, kad iki 2013 m. kovo mėn. (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A552‑519/2013 paskelbimo) ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas dėl kreipimosi į teismą procesinio termino dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į šią aplinkybę ir kiekvienu atveju į pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, be kita ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ginčo teisinių santykių reguliavimas yra sudėtingas, teisės aktų aiškinimas keitėsi, į tai, kad išvardytos priežastys, teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, sudarė R. Š. objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui, į tai, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą 2014 m. birželio mėn., 3 metų procesinį terminą kreiptis į teismą nuo sužinojimo apie savo teisių pažeidimą (2010 m. vasario mėnesį) praleido nežymiai, bei į tai, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą buvo nesąžiningas, neatidus ir pernelyg ilgai delsė ginti savo teises po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo oficialaus paskelbimo 2012-09-21, daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo R. Š. prašymą ir atnaujinti kreipimosi į teismą terminą dėl pareiškėjui 2010–2011 m. susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos. Todėl atsakovės prašymas nutraukti bylą pagal ABTĮ 101 str. 7 p. netenkintinas.

Ginčui dėl pareiškėjams paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio sumažinimo taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 15 str. (2009-12-09 redakcija) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Taigi sumažintos socialinės išmokos, inter alia, valstybinės pensijos, laikinai turėjo būti mokamos dvejus metus – nuo 2010-01-01 iki 2011‑12‑31. Tačiau 2011-12-20 priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu iki 2012-12-31 buvo pratęstas sumažintų, inter alia, valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas. 2012-12-20 priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu dar vieniems metams – iki 2013‑12‑31 – pratęstas sumažintų, inter alia, valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime pripažino, kad: 1) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; 2) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155‑7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.

Taigi Konstitucinis Teismas minėtuose nutarimuose iš esmės konstatavo, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 4 str. (nuo 2010 iki 2011 m.) ir sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo pratęsimas 2012 ir 2013 m. neprieštaravo Konstitucijai. Pareiškėjams valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu (2010–2013 m.) buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., kuri neprieštaravo Konstitucijai. Teismas daro išvadą, kad Ministerija teisėtai sumažino pareiškėjams paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, todėl priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymo 2010–2013 m. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas A. B. taip pat prašo panaikinti Ministerijos 2014-01-16 sprendimą Nr. 1D-447(11). Byloje nustatyta, kad ginčijamu sprendimu Ministerija atsisakė išmokėti pareiškėjui susidariusią pensijos nepriemoką ir suteikė A. B. prašytą informaciją apie pensijos sumažinimą. Ministerija, apskaičiuodama pareiškėjo pensijos dydį, vadovavosi galiojančiomis ir Konstitucijai neprieštaraujančiomis teisės normomis (Laikinojo įstatymo 4 str.), t. y. veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad teisinio pagrindo tenkinti A. B. prašymą išmokėti neišmokėtą pensijos dalį nebuvo, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas, o ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, netenkintinas pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakoves mokėti 712,86 Lt (206,46 Eur).

Atmetus skundą, netenkintinas R. Š. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų skundus atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.