Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-01-14 · Civilinė byla Nr. 2S-16-464/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-14
Bylos Nr.
2S-16-464/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Dalia Kačinskienė (pran.), Virginija Volskienė
Skolininkas
AB „Spauda“
Kreditorius
AB Rytų
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-16-464/ 2009Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. sausio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Andžejaus Maciejevskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko AB „Spauda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB Rytų skirstomieji tinklai pareiškimą skolininkui AB „Spauda“ dėl teismo įsakymo išdavimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas AB Rytų skirstomieji tinklai 2008-09-23 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu sumarinio proceso tvarka, prašydamas išduoti teismo įsakymą, kuriuo jo naudai iš skolininko būtų priteista (išieškota) 66 110,14 Lt skola su 6 % metinėmis palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidos (b.l.1-2). Kartu prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 str. 1 d. 1 ir 3 p.), nes skola didelė, skolininkas jos geruoju nemoka.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-09-24 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir areštavo skolininko (ne)kilnojamąjį turtą, bet ne pinigines lėšas ir/ ar turtines teises. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškimas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti suma žymi, kas suponuoja sprendimo (plačiąja prasme), jei jis bus palankus kreditoriui, neįvykdymo riziką.

Šalies argumentai

Skolininkas AB „Spauda“ atskiruoju skundu (b.l.10-13) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-09-24 nutarties dalį dėl turto arešto arba areštuoti poilsio namus, kurie yra (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė siekia 92 638 Lt. Atkreipė dėmesį, jog skola kilo iš 2007-07-18 sutarties, kurioje pagrindinis skolininkas yra UAB „Speisuva“, o AB „Spauda“ – papildomas skolininkas (garantas). Pagal 2007-07-18 sutartį pagrindinis skolininkas iki 2008-06-01 buvo įsipareigojęs sumokėti kreditoriui 132 220,28 Lt. Kadangi pagrindinis skolininkas prievolės neįvykdė, Vilniaus apygardos teismas kreditoriaus prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones UAB „Speisuva“ atžvilgiu ir išdavė kreditoriui įsiteisėjusį teismo įsakymą dėl 132 220,28 Lt skolos priteisimo, kuris šiuo metu yra vykdomas. Pastaruoju pareiškimu kreditorius reiškia garantui reikalavimą dėl 66 110,14 Lt (132 220,28 Lt x ½) priteisimo, nors ši suma jau įskaičiuota į bendrą UAB „Speisuva“ įsiskolinimo sumą (132 220,28 Lt). Be to, kreditorius neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų (CPK 144 str. 1 d. ir 178 str.). Vien reikalavimų suma nėra lemiamas kriterijus tenkinti prašymą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti individualiai atsižvelgiama į ginčo pobūdį, skolininko turtinę padėtį, jo veiklą, protingumo ir ekonomiškumo principus, šalių lygiateisiškumą bei interesų pusiausvyrą.

Atsiliepimas

Kreditorius AB Rytų skirstomieji tinklai atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutiko ir prašė Vilniaus m 1-ojo apylinkės teismo 2008-09-24 nutartį palikti galioti nepakeistą (b.l.41-42). Mano, jog skundas atmestinas, nes skundo dalykas nepakankamai aiškus, o skundą pasirašė įmonės Juridinio ir personalo sekretoriaus vadovė. Nors skolininkas ir ginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, tačiau įrodymų apie savo finansinę būklę, turimą turtą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir/ar teisinis pagrindai, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė procesines normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą (pagrindus, rūšis, subjektus), dėl ko priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Kadangi skolininkas pateikė duomenis apie jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jo vertę, apskaičiuotą prieš beveik 7 m., skundžiamas nutartis šiuo aspektu patikslintina.

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo (plačiąja prasme) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo (kreditoriaus) reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamos jo pažeistų teisių ir/ ar teisėtų interesų atstatymo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galimai pasikeisiančios situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip arba kitaip galėtų įtakoti būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį (pareiškimą išduoti teismo įsakymą), tinkamą įvykdymą.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia priežastys, susijusios su byloje pareikštais materialiniais reikalavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2005-03-24 nutartis c.b. Nr. 2-163/ 2005 J.A. v. Lietuvos advokatų taryba, kat. 110.1). Skolininkui pareikštas gana didelės apimties turtinis reikalavimas. Vien jau šis kriterijus – reikalavimo dydis – padidina sprendimo neįvykdymo grėsmę, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai, pagrįsta. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė neindividualizavęs įmonės finansinės padėties, jos veiklos, byloje nėra duomenų apie galimą turtinės padėties pablogėjimą (pvz., bankrotą), teisiškai nereikšmingos. Viena vertus, įstatymo normos nenustato teismui pareigos, sprendžiant tokį prašymą, tikrinti viešus duomenis apie skolininko veiklą, jo pelningumą, valdomo turto apimtis ir pan.(CPK 144 str. 1 d., 148 str. 1 d.). Antra vertus, tai nepašalina teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių skolininkas turėtų galimybę perleisti savo turtą kitiems asmenims, prisiimti naujų prievolių arba užtikrinti jų įvykdymą disponuojamu turtu, kitaip jį apsunkinti, t.y. pakeisti status quo padėtį. Taigi skolininko nuosavas kapitalas, ūkinės – komercinės veiklos rentabilumas nepaneigia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, todėl atskirojo skundo motyvai, susiję su apelianto finansiniais pajėgumais, nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir ją panaikinti.

Byloje nėra jokių įrodymų (pvz., sąskaitų išrašų iš kredito įstaigų), kad reikiama pinigų suma skolininkas neabejotinai disponuoja (CPK 177 str. 4 d., 178 str.). Kartu akcentuotina, jog skolininkas turi teisę prašyti teismo panaikinti turto areštą, jeigu sumokės reikalavimų sumą į teismo specialiąją sąskaitą, įkeis turimą turtą (CK 4.175 str. 2 d. 3 p.) arba už jį laiduos trečiasis asmuo (CPK 146 str. 2-3 d.).

Laikinosios apsaugos priemonės dažniausiai yra susijusios su tam tikrais priešingos šalies turtinės padėties apribojimais. Todėl net ir esant pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Teismas turi taikyti mažiausiai skolininko veiklą varžančias priemones. Atskirajame skunde apeliantas inter alia prašo areštuoti jam priklausantį nekilnojamąjį objektą (b.l.17), apie kurį pirmosios instancijos teismas neturėjo informacijos, nes turto arešto aktas registre yra įregistruotas visam skolininko turtui, nepaisant jo vertės (b.l.18-19). Tol, kol teismas neturi duomenų apie skolininko turtą, bendro pobūdžio turto areštas galimas (CPK 148 str. 4 d.). Tačiau juos turint arešto palikimas visam skolininko turtui pažeistų protingumo ir ekonomiškumo principus (CPK 3 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Atkreiptinas kreditoriaus dėmesys, jog apeliantas prašo ne vieną laikinosios apsaugos priemonės rūšį pakeisti kita (CPK 146 str.), o pritaikytą abstrakčią laikinąją apsaugos priemonę sukonkretinti. Pareiga tai padaryti tenka kreditoriui (Turto arešto aktų registro įstatymo 11 str. 1 d.). Jeigu šis to per 1 mėn. nepadaro, šalių lygiateisiškumas, interesų pusiausvyra reikalauja imtis atitinkamų veiksmų. Tokiu atveju bendrosios kompetencijos teismas gali individualizuoti areštuotą skolininko turtą jo iniciatyva arba skolininko prašymu hipotekos skyrius gali išregistruoti laikiną turto arešto akto būseną (Turto arešto aktų registro įstatymo 11 str. 3 d.). Atitinkamai proporcingumo principas reikalauja, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones iš esmės nebūtų areštuota daugiau turto, negu jo reikėtų visiškai patenkinus kreditoriaus reikalavimus. Nekilnojamojo turto kaip vientiso (nedalytino) objekto arešto atveju tai reiškia, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas apibrėžiamas nurodant užtikrinamų reikalavimų sumą. Kolegijos nuomone, dėl šio turto arešto sukonkretinimo nenukentės nei skolininko, nei juo labiau kreditoriaus turtiniai interesai.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl dvigubo tos pačios skolos sumos užtikrinimo negalimumo. Įvykdyti skolos dalį (t.y. 132 220,28 Lt x ½) įsipareigojo du asmenys: pagrindinis bei papildomas skolininkai. Pastarieji civilinėn atsakomybėn buvo patraukti dviejose savarankiškose bylose. Teoriškai tą daryti kreditoriui leidžia pasyvus skolininkų daugetas ir skirtinga jų atsakomybės rūšis (CK 6.245 str. 5 d.). Nors apeliantas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą ginčija kreditoriaus jam pareikšto pareiškimo nepagrįstumu, pabrėžtina, kad įstatymas nereikalauja sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsižvelgti į materialinio reikalavimo pagrįstumą. Kreditorius tampa bylos šalimi (procesine figūra) ir įgyja atitinkamas procesines teises (bendras abiems bylos šalims arba būdingas tik bylos iniciatoriui), tinkamai įgyvendinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas bei sąlygas, kas ir buvo padaryta (b.l.1) (CPK 435 str. 1 d.). Kreditoriaus teisė į pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (procesine prasme) suponuoja teisę reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kiekviename atskirame procese.

Dėl išvardintų motyvų skundžiamos teismo nutarties dalis, kuria nuspręsta apie būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliktina nepakeista, patikslinant nutarties rezoliucinę dalį tik areštuojamo turto atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 4 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartį iš dalies pakeisti ir pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Siekiant apsaugoti ieškovo AB Rytų skirstomieji tinklai, į.k. 110870890, kurios buveinė yra registruota (duomenys neskelbtini), turtinius interesus dėl 66 110,14 Lt (šešiasdešimt šešių tūkstančių vieno šimto dešimties litų 14 ct.) priteisimo, areštuoti atsakovui AB „Spauda“, į.k. 121008154, kurios buveinė registruota (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius 358,11 m² bendro ploto poilsio namus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 92 638 Lt (devyniasdešimt du tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt aštuoni litai), apribojant (uždraudžiant) disponavimo areštuotu turtu teisę: parduoti, išnuomoti, įkeisti, dovanoti, kt.. Paaiškėjus, kad areštuotų poilsio namų vertės užtikrinti ieškinį nepakanka, šios teismo nutarties vykdymą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui.

Areštuoto nekilnojamojo daikto saugotoju paskirti skolininką AB „Spauda“, paliekant jam areštuoto daikto valdymo ir naudojimosi teisę.

Nutarties nuorašą išsiųsti bylos šalims ir Turto arešto aktų registro tvarkytojui - Centrinei hipotekos įstaigai (adresu Tilto g. 17/4, LT-2001, Vilnius)“.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Virginija VolskienėAndžej Maciejevski