Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei A. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo A. S. reikalavimai ir argumentai

1.1. Nustatyti nepilnamečio vaiko P. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos tėvu A. S..

I. Atsakovės A. D. atsikirtimai, reikalavimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad tarp šalių santuoka nesudaryta. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. S. ir A. D. gimė dukra P. S..

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

10. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą, būsto sąlygos, vaiko poreikių tenkinimas, bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis, kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).

11. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

12. P. S. nuo gimimo gyveno su ieškovu. 2023 m. sausio mėnesį atsakovė kartu su P. S. išsikraustė gyventi atskirai, tačiau nuo 2023 m. spalio 27 d. dukra nuolatinai gyvena su tėvu A. S.. Atsakovė nepateikė prieštaravimų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų vaiko interesams. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui taip pat nereiškė. Teismas vertina, kad šalių nepilnamečio vaiko P. S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka vaiko interesams ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

13. CK 3.194 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.

14. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

15. Teismų praktikoje nurodoma, kad vaiko būtinųjų poreikių patenkinimas sietinas su minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžiu, kai nėra nustatyta jokių duomenų, kad vaiko poreikiai būtų mažesni ar didesni. Tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui, yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos, todėl ieškovas neturi pareigos pateikti įrodymų, pvz., kasos kvitų, kiek kiekvieną mėnesį skiria vaikų maistui ar pan. Teismų suformuota praktika, jog minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra orientacinis, reiškia, kad būtent tokių būtinųjų išlaidų suma paprastai atitinka minimalios mėnesinės algos sumą. Minimaliai mėnesinei algai didėjant paprastai kartu auga ir kainos valstybėje, todėl didėja ir vaikų poreikiams patenkinti reikalingos išlaidos (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1728-896/2019, 23 punktas). Lietuvos Respublikos 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 patvirtinta minimalioji mėnesinė alga 2024 metais – 924 Eur. Atsižvelgiant į dirbančiųjų mokamus mokesčius, asmens faktiškai gaunama suma yra 680,70-708,42 Eur.

16. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė vaikų poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad dukros P. išlaikymui išlaidos per mėnesį sudaro apie 635 Eur: maistas 200 Eur, darželio mokestis 80 Eur, rūbai, avalynė 100 Eur, laisvalaikis, atostogos 50 Eur, asmens higienos reikmenys 30 Eur, baseinas ,,Girstutis“ 25 Eur, šokių pamokos 30 Eur, komunalinės paslaugos (šildymas, elektra, vanduo, ir kiti su gyvenamuoju būstu susiję mokesčiai) 100 Eur, vaistai, vitaminai 20 Eur.

17. Ieškovas, vykdydamas savo pareigą vaikui pagal savo finansines galimybes užtikrina teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius. Pažymėtina, kad minimalių vaiko poreikių įrodinėti nereikia.

18. Abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda.

19. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis nėra pastovus, t. y. svyruoja nuo 2208,67 Eur iki 3542,79 Eur neatskaičius mokesčių.

20. Pagal teismo išreikalautus duomenis atsakovė šiuo metu nedirba, nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. gaudavo atlyginimą iš (duomenys neskelbtini), kuris pagal paskutinius duomenis buvo 1469,90 Eur neatskaičius mokesčių, nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2023 m. spalio 26 d. dirbo (duomenys neskelbtini), kurioje gavo darbo užmokestį lygų 1153,05 Eur neatskaičius mokesčių (2023 m. rugsėjo 4 d. – 2023 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu) ir 865,65 Eur neatskaičius mokesčių (2023 m. spalio 1 d. – 2023 m spalio 26 d. laikotarpiu). Duomenų apie šiuo metu gaunamas atsakovės pajamas byloje nėra. Ieškovo žiniomis atsakovė yra išvykusi į Vokietiją, tačiau ketina artimiausiu metu grįžti. Atsakovė yra jauno, darbingo amžiaus, apie sveikatos sutrikimus duomenų nėra. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismo vertinimu, atsakovė turi galimybę ir privalo vykdyti šią pareigą – teikti savo vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

21. Akivaizdu, jog ieškovas vienas nepajėgus patenkinti visų vaiko poreikių. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės. Atsakovė negali būti atleista nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jos asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi atsakovė privalo teikti savo nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

22. Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

23. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku, atsižvelgiant į institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadą, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo laikomas pagrįstu ir tenkinamas visiškai – iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui P. S. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2024 m. sausio 2 d.) iki jos pilnametystės, lėšas pervedant kiekvieną einamojo mėnesio 15 d. į ieškovo A. S. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB banke (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymą ieškovas (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

25. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

26. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

21.1. A. D., būdama blaivi bendrauja su dukra P. S. po 3 (tris) valandas kiekvieną savaitę darbo dienomis: antradienį ir ketvirtadienį po dukros grįžimo iš ugdymo įstaigos. A. S. suderintu su A. D. laiku dukrą nuveda pas motiną ir pasiima dukrą iš motinos gyvenamosios vietos;

21.2. A. D. būdama blaivi bendrauja su dukra P. S. kas antrą savaitgalį: šeštadieniais ir sekmadieniais be nakvynės motinos namuose. A. S. suderintu su A. D. laiku dukrą nuveda pas motiną ir pasiima dukrą iš motinos gyvenamosios vietos;

21.3. A. D. būdama blaivi bendrauja su dukra P. Motinos dieną, motinos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), P. S. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), valstybinių švenčių dienomis, porinių metų Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną, neporinių metų Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną ir Naujųjų metų pirmąją dieną. A. S. suderintu su A. D. laiku dukrą nuveda pas motiną ir pasiima dukrą iš motinos gyvenamosios vietos;

21.4. Tėvo dieną, tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir kasmetinių atostogų metu A. S. bendrauja su dukra P. S. ir tuo atveju, jeigu šiomis dienomis yra numatytas bendravimas su motina pagal nustatytą bendravimo tvarką;

28. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad yra žinoma, jog atsakovė išvyko gyventi į Vokietiją, todėl tikėtina, kad neturės galimybės bendrauti su dukra pagal ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, todėl mano, jog esamoje situacijoje, būtų tikslinga nustatyti atsakovės bendravimo tvarką vaiko atostogų laikotarpiui, kitam laikotarpiui nustatyti, kad A. D., norėdama pabendrauti su dukra, apie tai A. S. privalo pranešti SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 2 dienas.

29. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė patvirtino, kad jų žiniomis atsakovė ketina greitu metu grįžti iš Vokietijos. Konkrečios bendravimo tvarkos nustatymas yra reikalingas siekiant užtikrinti vaiko bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu. Nurodė, jog grįžus atsakovei gyventi į Lietuvą bendravimo tvarkos nustatymas vien elektroninių ryšių priemonėmis yra nepakankamas. Be to, atsakovė nėra deklaravusi savo išvykimo į užsienį, todėl galima spręsti, jog išvykimas yra laikino pobūdžio.

30. CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su juo ir dalyvauti auklėjime. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.

31. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

32. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu ir byloje nesant duomenų, kad atsakovė į užsienį yra išvykusi ilgam laikui (Registrų centro duomenimis atsakovė nėra deklaravusi išvykimo į užsienio valstybę) nustatytina, kad atsakovė gali bendrauti su nepilnamete P. S. pagal ieškovo prašomą bendravimo tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

34. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

35. Ieškovui procesinius dokumentus rengė ir atstovavo byloje advokatė Danguolė Kemežytė. Ieškovas turėjo 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų (1 t., e. b. l. 151-153). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai ieškovui iš atsakovės priteisiama 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

36. Byloje mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą – 109 Eur, už reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką – 109 Eur. Už reikalavimą priteisti išlaikymą mokėtinas žyminis mokestis – 68 Eur (250 Eur x 12 mėn. x 3 procentai x 75 proc.). Iš viso byloje už ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis – 286 Eur (109 + 109 + 68). Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl reikalavimo priteisti išlaikymą, paduodant ieškinį, buvo atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl iš ieškinį tenkinus iš atsakovės ieškovui priteisiama 218 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio (1 t., e. b. l. 46 ir 48), o valstybei priteisiama – 68 Eur žyminis mokestis.

37. Valstybė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

1. Nustatyti nepilnamečio vaiko P. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos tėvu A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2. Priteisti iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. sausio 2 d.) iki vaiko pilnametystės, lėšas pervedant kiekvieną einamojo mėnesio 15 d. į A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB banke, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

3. Nustatyti A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvavimo auklėjime ir bendravimo su dukra P. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

3.1. A. D., būdama blaivi bendrauja su dukra P. S. po 3 (tris) valandas kiekvieną savaitę darbo dienomis: antradienį ir ketvirtadienį po dukros grįžimo iš ugdymo įstaigos. A. S. suderintu su A. D. laiku dukrą nuveda pas motiną ir pasiima dukrą iš motinos gyvenamosios vietos;

3.2. A. D. būdama blaivi bendrauja su dukra P. S. kas antrą savaitgalį: šeštadieniais ir sekmadieniais be nakvynės motinos namuose. A. S. suderintu su A. D. laiku dukrą nuveda pas motiną ir pasiima dukrą iš motinos gyvenamosios vietos;

3.3. A. D. būdama blaivi bendrauja su dukra P. Motinos dieną, motinos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), P. S. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), valstybinių švenčių dienomis, porinių metų Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną, neporinių metų Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną ir Naujųjų metų pirmąją dieną. A. S. suderintu su A. D. laiku dukrą nuveda pas motiną ir pasiima dukrą iš motinos gyvenamosios vietos;

3.4. Tėvo dieną, tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir kasmetinių atostogų metu A. S. bendrauja su dukra P. S. ir tuo atveju, jeigu šiomis dienomis yra numatytas bendravimas su motina pagal nustatytą bendravimo tvarką;

3.5. A. D. privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) informuoti A. S. SMS žinute arba telefono skambučiu, jeigu ji negalės bendrauti su dukra jai pagal nustatytą tvarką priklausančiu laiku, o A. S. privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) informuoti A. D. SMS žinute arba telefono skambučiu, jeigu dukra dėl ligos negalės bendrauti su motina ar atsiranda kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių dukra tą dieną negalės bendrauti su motina.

4. Priteisti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) teisinės pagalbos išlaidas ir 218,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniolikos eurų) sumokėtą žyminį mokestį.

5. Priteisti valstybei iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.