- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- e2-180-805/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03334-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- R. M.
- Advokatai
- Laimius Platūkis, Irena Andriuškevičienė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.2.9Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas
- 2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, „S.“, AB, atstovui,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui R. M., tretiesiems asmenimis, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, „S.“, AB, ir UAB „R.“, dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. M. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (elektroninės bylos apyrašo 3 t., b. l. 87-93) atsakovui R. M., tretiesiems asmenimis, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, „S.“, AB, ir UAB „R.“, dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, kuriuo prašo:
1. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. M. ir R. M. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant santuokos iširimo priežasčių;
2. palikti ieškovei pavardę „M.“, atsakovui pavardę „M.“;
3. padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą:
3.1. L. M. asmeninėn nuosavybėn priteisti 4 000 Eur vertės automobilį VW Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
3.2. R. M. asmeninėn nuosavybėn priteisti 46 500 Eur vertės turtą: 43 000 Eur vertės 198,79 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su inžineriniais kiemo statiniais (valymo įrengimais), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio daiktinės teisės yra neįregistruotos; 500 Eur vertės transporto priemonę (autobusiuką) VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur vertės motociklą Suzuki GSX-R 750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);
3.3. priteisti iš atsakovo ieškovei 32 255 Eur piniginę kompensaciją, kurią pervesti į L. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), S. AB bankas;
4. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota ieškovės L. M. ir atsakovo R. M. santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė dviejų vaikų – J. M. ir L. M., kurie yra pilnamečiai. Susituokusi su atsakovu turėjo lūkesčius, kad šeiminis gyvenimas bus darnus: abu augins ir auklės vaikus, tvarkys buities reikalus, vienas kitu rūpinsis, tačiau nuo vaikų gimimo visa buities našta, vaikų auginimas ir auklėjimas, atsakomybė už šeimą ir problemų sprendimą buvo perkelta vienai ieškovei. Atsakovas apie 15 metų dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl beveik visą laiką būdavo išvykęs, pinigų persiųsdavo, tačiau pats šeimos būtinais poreikiais nesidomėdavo. Susirgus atsakovo tėvams, prisidėjo ir jų priežiūra iki jų palaidojimo. Ant atsakovo tėvų žemės pasistatė gyvenamąjį namą, kurio statybai buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos ir darbas. Atsakovas prieš ieškovę naudodavo psichologinį ir fizinį smurtą. Būdavo, kad dėl agresyvaus atsakovo elgesio tekdavo bėgti iš namų. Paskutinį kartą nuo smurtaujančio atsakovo apgynė suaugęs sūnus. Visą vedybinio gyvenimo laikotarpį gyveno nuolatinėje įtampoje, baimėje, buvo atsakinga už vaikus, buitį, finansus ir kt. Ilgai trunkanti įtampa ir stresai sukėlė pasekmes ieškovės sveikatai. 2015 m. vasarą patyrė infarktą, gulėjo ligoninėje, po to tęsėsi gydymas sanatorijoje. Atsakovas ieškove nesirūpino. Šiuo metu ieškovė iš dalies nedarbinga, kadangi nustatytas 55 procentų darbingumas. Grįžusi iš ligoninės ir nesulaukusi atsakovo užuojautos, pagalbos ar moralinės paramos, nusprendė keisti gyvenimo būdą ir pareiškė atsakovui apie apsisprendimą gyventi skyrium. Atsakovas nebandė sulaikyti nuo tokių pasikeitimų, todėl ieškovė, 2016 m. rugpjūčio 17 d. išvykus iš namų, išsikėlė iš bendrų namų ir apsigyveno skyrium jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Po metų laiko nuo apsigyvenimo skyrium atsakovas į šeimos bendrus namus parsivedė moterį, kuri ten sodina daržus, būna šeimos namuose. Pastaruosius du metus laiko ieškovė su atsakovu neveda bendro ūkio, nepalaiko šeiminių santykių. Atsakovas atsisakė taikiai išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, nors pasiūlymas nutraukti santuoką bendru sutuoktinių susitarimu buvo išsiųstas jam 2018 m. liepos 21 d. Atsakovas atsisakė tartis ir taikiu būdu išspręsti santuokos nutraukimo ir turto pasidalijimo klausimus. Jis sutiktų nutraukti santuoką, jei visas santuokos metu užgyventas turtas atitektų jam. Sprendžia, kad atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo pasireiškė taip pat ir tuo, kad būdamas santuokoje jis sukėlė šeimai turtinių nuostolių, apie kuriuos atsakovas savo procesiniame dokumente nepasisakė ir kreditorių neišviešino. Pažymėjo, kad nors teismui nurodė faktines aplinkybes apie šeimos iširimo priežastis, tačiau prašo teismą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių kaltę dėl šeimos iširimo. Mano, kad susitaikyti su atsakovui nėra galimybės, nes šeima yra iširusi.
Nurodė, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas 50 500 Eur vertės turtas: 43 000 Eur vertės 198,79 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai kiemo statiniai (valymo įrengimai), esantys (duomenys neskelbtini). Teisinė pastatų registracija neatlikta. Pastatų rinkos vertė nustatyta remiantis nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla ir turto rinkos vertės nustatymo (duomenys neskelbtini) išvada. Santuokoje yra įgytas 4 000 Eur vertės automobilis VW Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas L. M. vardu, 500 Eur vertės transporto priemonė (autobusiukas) VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota R. M. vardu, bei 3 000 Eur vertės motociklas Suzuki GSX-R 750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas R. M. vardu. Pažymėjo, kad automobilis VW Touareg buvo įsigytas (duomenys neskelbtini) už 1 017,52 Eur. Šiuo metu jis yra sugedęs, remontui reikalingos lėšos, nes automobilis yra nusidėvėjęs, 2007 m. gamybos. Automobilis nuolat buvo naudojamas šeimos poreikiams, kadangi reikėjo iš gyvenamosios vietos kaime vežti vaikus į mokyklą Alytaus mieste, taip pat ieškovei vykti į darbą. Ieškovė yra padavusi skelbimą dėl automobilio pardavimo, nes neturi lėšų jo remontui, tačiau už skelbime nurodytą 4 000 Eur automobilio kainą jo niekas neperka. Transporto priemones ieškovė prašo padalinti natūra įvertinus, kad ji naudojasi automobiliu VW Touareg, o atsakovas – motociklu ir autobusiuku VW Caravelle.
Paaiškino, kad daiktinės teisės į gyvenamąjį namą yra neįregistruotos. Ieškovės pastangomis ir lėšomis yra atlikti gyvenamojo namo kadastriniai matavimai, suformuota kadastrinių matavimų byla, atliktas šio daikto vertės nustatymas, su nurodyta gyvenamojo namo verte atsakovas sutinka. Nors daiktinės teisės į gyvenamąjį namą nėra įregistruotos, tačiau tai nereiškia, kad turtas, įgytas santuokoje, negali būti padalintas. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti 2002 metais, baigtas statyti 2018 m., baigtumas – 100 procentų. Bendras gyvenamojo namo plotas yra 198,79 kv. m. Gyvenamojo namo išplanavimas yra pritaikytas vienos šeimos poreikiams, kadangi pirmame namo aukšte yra du kambariai, tambūras, koridorius, virtuvė, vonia-tualetas, veranda, yra garažas. Pastogėje yra holas ir du kambariai. Gyvenamojo namo pritaikymas gyventi dviem šeimoms nėra galimas ir nėra priimtinas abiems šalims, kadangi reikalingos investicijos projektui ir namo rekonstrukcijai, kurių ieškovė neturi, padalijus namą natūra negalės juo naudotis dėl savo sveikatos būklės, be to, namą pastatė ant atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Namu naudojasi atsakovas, todėl gyvenamąjį namą prašo palikti atsakovui, ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją. Atsakovas ilgą laiką dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Jo pajamas sudaro ne vien gaunamas darbo užmokestis, bet taip pat ir komandiruotpinigiai, be to, atsakovas turi susitaupęs piniginių lėšų. Taip pat atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise įsigijęs nekilnojamojo turto, kurį pardavęs galėtų išmokėti piniginę kompensaciją.
Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat nurodė, kad gyvenamojo namo statybai buvo panaudota 11 005 Eur jos asmeninių lėšų, gautų pardavus asmeninį nekilnojamąjį turtą: 8 399 Eur pagal (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) su želdiniais pirkimo-pardavimo sutartį; 2 027 Eur pagal (duomenys neskelbtini) garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo sutartį; 579 Eur pagal (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalies pardavimo sutartį, todėl dalijant turtą prašo nukrypti nuo lygių dalių principo. Įvertinus ieškovės asmenines lėšas, kurios buvo panaudotos gyvenamojo namo pastatymui ir įrengimui, iš atsakovo prašo priteisti 32 255 Eur (21 250+11 005) piniginę kompensaciją, pervedant ją į ieškovės banko sąskaitą. Nurodė, kad bendrų prievolių tretiesiems asmenims šalys neturi. Ieškovė turi asmeninę prievolę kreditoriui „S.“ AB bankui pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią L. M. suteikta 3 000 Eur vartojimo paskola asmeninio buto remontui, todėl prievolę kreditoriui vykdo ir ateityje vykdys L. M. iš asmeninių lėšų. Atsakovas R. M. turi asmeninę prievolę kreditoriui UAB „R.“, kurią vykdys po santuokos nutraukimo iš asmeninių lėšų.
Ieškovė L. M. teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį ir jame nurodytus motyvus palaikė. Paaiškino, kad trys metai šalys kartu negyvena, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. Teigia, kad atsakovas yra nesugyvenamo charakterio, turi problemų dėl alkoholio, ji buvo smaugta jo. Ieškovė 2016 metais išėjo iš namų ir negrįžo. Taip nutiko dėl to, kad apie 13 metų ji serga spazmine kreivakalyste, prieš 4 metus ištiko infarktas, dėka medikų išgyveno, iš vyro nesulaukė užuojautos, supratimo ir paramos. Jai neįgalumas nustatytas dvejų metų terminui iki 2019 m. gruodžio mėn. pradžios. Dėl prastos sveikatos, turimo neįgalumo reikia vengti streso, barnių, impulsyvaus atsakovo elgesio, nesutarimų šeimoje, reikia ramybės, o ne įtempto gyvenimo. Nepaisant nurodyto, ji atsakovo kaltės neįrodinėja, išsaugoti šeimos galimybės nėra, taikytis nesutinka ir nenori.
Ieškovė nurodė, kad 2001 metais bendromis lėšomis pradėjo ginčo turto statybas. Ji nenorėjo namo, statyba pradėta atsakovo iniciatyva. Statybos būdu kartu statė iš darbo užmokesčio gautomis lėšomis ir realizavus ieškovės paveldėtą turtą gautomis lėšomis. Mirus tėvui pardavė jo turtą (sodą su nameliu, garažą, mišką), kurį realizavus gautas lėšas, apie 11 000 Eur, ji investavo į namo statybas, ji pirko baldus išsimokėtinai, buitinę techniką, jos tėvas dar asmeniškai buvo davęs atsakovui 6 000 Lt. 2005 m. lapkričio 4 d. pardavė žemės sklypą už 8 399 Eur turtą, atsakydama į atsakovo paklausimą teigia, jog galėjo būti, kad 2015 m. lapkričio 8 d. gautais pinigais už 5 500 JAV dolerių ji įsigijo automobilį Audi. Dėl kelionių į Turkiją paaiškino, kad tai buvo keturios bendros šeimos kelionės, ji viena neišlaidavo, ėmė paskolą atostogoms, draudė vaikus kaupiamuoju draudimu. Pagal www.autolius.lt skelbimus, ieškovės naudojama transporto priemonė maksimaliai kainuotų iki 4 900 Eur, ją pardavinėja ir metai laiko niekas neperka, pirkėjai jai siūlo iki 3 300 Eur už minėtą automobilį, todėl atsakovo nurodoma jo suma per didelė ir neadekvati, nes ši transporto priemonė daugiau neverta, prasta greičių dėžė, 2007 metų laidos. Žemė po ginčo namu ir aplinkui, yra vyro asmeninė nuosavybė, kuriai taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Nurodė, kas santuokoje susilaukė dviejų vaikų, kurie yra pilnamečiai. Atsakovas vienas gyvena ir naudojasi ginčo namu, kurį pasistatė iš bendrų lėšų. Atsakovas 10 - 15 metų dirba tolimųjų reisų vairuotoju, jis 2016 metais įsirengė name šildymą oras – vanduo, saulės kolektorių, kas rodo, kad jo turtinė padėtis gera. Ginčo dėl santuokos byloje dalintino nekilnojamojo turto vertės nėra, su tuo sutinka abi šalys. Ieškovės manymu, pertvarkyti į dvi atskiras izoliuotas patalpas namo, gyvenamojo namo galimybės nėra, kadangi pirmame aukšte yra virtuvė ir vonia, du kambariai, antrame – du vaikų kambariai, rūsys bei garažas ir balkonas terasa, yra vienas bendras įėjimas, antras – per rūsį tuneliu, pertvarkai būtų reikalingos didelės investicijos, tam ji lėšų neturi. Be to nurodė, kad žemė po namu ir greta yra atsakovo asmeninė nuosavybė, jos sveikata prasta, tarpusavio santykiai įtempti, todėl toks padalijimo būdas negalimas ir nepriimtinas, tai labiau pakenktų jos sveikatai. Ji asmeniškai ėmė paskolą tėvų butui, kuriame gyvena, susiremontuoti, ši paskola priskirtina jai. Ieškovei žinoma, kad atsakovas turėjo reikalų su ankstesniu darbdaviu, dėl to galimai yra jo skolinių įsipareigojimų kreditoriui. Santuokoje įgiję turi tris dalintinas transporto priemones, automobilio Touareg įsigijimo metai – 2011, jis per šį laikotarpį nuvertėjo, jo kaina yra 4 000 Eur.
Ieškovės atstovė advokatė Irena Andriuškevičienė teismo posėdyje patikslintą ieškinį taip pat palaikė. Ieškovės atstovė nurodė, kad byloje nekelia ginčo dėl sutuoktinio kaltės, pavardžių, susitaikymo termino ir tarpusavio išlaikymo neprašo, neprieštarauja ir dėl atsakovo nurodomos 2 000 Eur motociklo vertės, ginčo dėl dalintino turto – gyvenamojo namo vertės tarp šalių nėra, ieškovė ir atsakovas sutinka su ieškinyje nurodyta namo verte, dėl smulkių namų apyvokos ir buities daiktų byloje ginčo nėra. Ieškovė, nenukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, sutinka mažinti nurodomą piniginę kompensaciją 32 255 Eur neskaičiuojant jos įdėtų 11 000 Eur asmeninių lėšų, atiduotų vyrui, į namo statybas. Ieškovė, atsižvelgiant į jos geranoriškumą, į gyvenamojo namo statybą įdėtų asmeninių lėšų, kompensavimo iš atsakovo nereikalauja.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė ieškinį palaiko, nurodė, kad neliko ginčo dėl kaltės, pavardžių, neprieštarauja dėl mažesnės motociklo vertės, sutinka mažinti ieškinį prašoma priteisti piniginės kompensacijos asmeninėmis lėšomis suma, nenukrypstant nuo lygių dalių principo, t. y. neskaitant į ginčo turtą įdėtų asmeninių lėšų. Atstovė nurodė, kad ieškovė serganti, neįgali, ji negali pakęsti streso ir įtampos, todėl turto padalijimas natūra tik dar labiau paaštrintų šalių konfliktiškus santykius, trukdytų abiejų šalių vardu atlikti daiktinių teisių registraciją, užprogramuotų ginčą ateityje dėl naudojimosi tvarkos ir pan. Ieškovės atstovė nurodė, kad nors atsakovas prašo nekilnojamąjį turtą padalinti natūra, ji su tuo nesutinka, nes nuosavybė nėra išviešinta VĮ Registrų centras, todėl kildina klausimą kaip galima padalinti namą į du atskirus vienetus - butus pagal atsakovo siūlymą, nesant atliktos daiktinių teisių registracijos. Kita vertus, atidalijimas, nesant daiktinių teisių registracijos, nėra įmanomas, be to, žemė, ant kurios pastatytas gyvenamasis namas, yra atsakovo ir šalių sūnaus dalinė nuosavybė, tuomet kokia gali būti kalba apie naudojimosi tvarką, juo labiau servituto į namą, kurio įregistruoto viešajame registre nėra, nustatymo. Padalijimas natūra nėra galimas, kadangi neįregistruotos daiktinės teisės, o žemė tiek po namu, tiek šalia priklauso atsakovui. Nurodė, kad ieškovė sumažino prašomą priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją asmeninių lėšų, panaudotų namo statybai, dalyje sąskaita, atsakovo turtinė padėtis nėra prasta, jo gaunamos pajamos tai ne tik darbo užmokestis, bet ir komandiruotpinigiai, dienpinigiai, kurie bylos duomenimis yra dideli – 64 000 Eur, kuriuos padalijus iš 100 kalendorinių dienų, tektų pajamų daugiau nei 2 000 Eur per mėnesį, neprieštarautų dėl priteistinos sumos išdėstymo dalimis.
Atsiliepimas
Atsakovas R. M. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (elektroninės bylos apyrašo 3 t., b. l. 119-122). Procesiniame dokumente nurodė, kad sutinka nutraukti santuoką ieškovės nurodytu pagrindu, sutinka, kad būtų neskirtas susitaikymo terminas, kadangi šeima faktiškai iširusi, šalys apsisprendę santuoką nutraukti. Atsakovas taip pat palaiko ieškovės poziciją, kad po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „M.“, atsakovui palikti pavardę – „M.“.
Pažymėjo, kad byloje ginčo dėl dalintino nekilnojamojo turto vertės nėra. Atsakovas nesutinka su kai kuriomis ieškovės nurodytomis kilnojamojo turto vertėmis. Ieškovės pateikti duomenys apie transporto priemonių vertes, objektyviai nepatvirtina jų rinkos vertės. Automobilis VW Caravelle pagamintas (duomenys neskelbtini). Reali jo rinkos vertė 200 Eur, nes automobilis prastos būklės, visi mazgai pažeisti korozijos, techniškai netvarkingas, ir jį remontuoti dėl pernelyg didelių kapitalinių įdėjimų, neverta. Motociklas Suzuki GSR-R 750 pagamintas (duomenys neskelbtini), todėl tiek moraliai, tiek techniškai nusidėvėjęs, reali jo rinkos vertė 1 200 Eur. Automobilis VW Touareg pagamintas (duomenys neskelbtini), geros techninės būklės, techniškai tvarkingas ir jo rinkos vertė ne mažesnė kaip 7 600 Eur Be. to, ieškovė neteisingai nurodžiusi šio automobilio įsigijimo kainą – 1 017,52 bei datą – (duomenys neskelbtini) kadangi minėtas automobilis įsigytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi už 17 000 Eur. Pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui AB SEB bankas suteikė 25 000 Lt kreditą iki 2015 m. gruodžio 25 d. automobilio VW Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimui, todėl automobilio įsigijimui buvo panaudotas iš banko gautas kreditas ir atsakovo lėšos.
Atsakovas sutinka su kilnojamojo turto padalijimo būdu, kad ieškovei L. M. asmeninės nuosavybės teise atitektų automobilis VW Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė yra 7 600 Eur, atsakovui R. M. asmeninės nuosavybės teise atitektų automobilis VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 200 Eur, bei motociklas Suzuku GSX-R 750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1 200 Eur. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad automobilis VW Touareg yra sugedęs, nusidėvėjęs, jam reikalingas remontas, kadangi atsakovas kone kiekvieną dieną ieškovę mato važinėjančią minėtu automobiliu.
Atsakovas sutinka su nekilnojamojo turto nustatyta verte, t. y. 43 000 Eur, todėl sprendžia, kad bendra dalintino turto vertė yra 52 000 Eur, o kiekvienam sutuoktiniui tenkanti dalis 26 000 Eur. Pažymėjo, kad atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomu nekilnojamojo turto padalijimo būdu. Nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, gali būti padalintas natūra, nustatant naudojimosi juo tvarką pagal UAB „Archiplius“ parengtą vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), padalijimo į du atskirus turtinius vienetus schemą. Be to, gyvenamajame name pastoviai gyvena sutuoktinių sūnus J. M., o grįžusi iš užsienio gyvena ir dukra L. M..
Šalies argumentai
Ieškovė prašo teismo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau jai žinoma, kad gyvenamojo namo statybos pradėtos dar gerokai ankščiau, nei kad atsakovo tėvas J. M. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi atsakovui padovanojo 403/2784 dalis 0,0403 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu, atsakovo motinai L. V. M. 2001 m. sausio 25 d. išduotas leidimas miškui kirsti 1,23 ha miško plote, viso 54 vnt. kirstinų medžių, 14,92 kietmetrių; 2001 m. kovo 7 d. išduotas leidimas miškui kirsti: 1,23 ha miško plote, viso 9 vnt. kirstinų medžių, 18,15 kietmetrių. Ši mediena buvo panaudota gyvenamojo namo statybai. (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažymėjimu patvirtinta apie gyvenamojo namo statybas. Gyvenamasis namas pradėtas statyti dar net nesuderinus projektinės dokumentacijos, kadangi projektas buvo suderintas tik (duomenys neskelbtini). 2003 m. pavasarį gyvenamasis namas buvo baigtas statyti ir tų pačių metų pavasarį sutuoktiniai su šeima jame apsigyveno. Taigi, ieškovės nurodyti lėšų šaltiniai, fiziškai negalėjo būti panaudoti gyvenamojo namo statybai, nes tuo laikotarpiu, kuomet ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, gyvenamasis namas jau buvo pastatytas. Atsakovui yra žinoma, kur ieškovė panaudojo gautas lėšas už parduotą nekilnojamąją turtą: pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė už 4 000 JAV dolerių įsigijo automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apie 10 000 Lt buvo panaudota šeimos kelionei į Turkiją (4 asmenys). Lėšų likutį ieškovė išleido asmeniniams poreikiams tenkinti.
Ieškovės siūlomas toks turto padalijimo būdas, priteisiant turtą natūrą atsakovui, o atsakovą įpareigojant išmokėti ieškovės dalį pinigais fiziškai neįmanomas, nes atsakovas neturi santaupų ir jo gaunamos pajamos nėra pakankamos kompensacijai išmokėti. Ieškovo darbo užmokestis sudaro apie 450 Eur. Be to, atsakovas turi neįvykdytų asmeninių finansinių įsipareigojimų kreditoriui UAB „R.“ (skolos likutis 6 373,31 Eur), todėl kiekvieną ketvirtį į antstolio D. S. sąskaitą atsakovas perveda po 500 Eur sumą išieškotojo UAB „R.“ naudai. Taip pat atsakovas turi 586,19 Eur vykdymo išlaidų skolą antstoliui D. S.. Minėtus įsipareigojimus atsakovas po santuokos nutraukimo vykdys iš savo asmeninių lėšų. Bendrų kreditorių šalys neturi. Padalijus gyvenamąjį narna natūra, atsakovas suteiks galimybę ieškovei neatlygintinai naudotis žemės sklypo dalimi, kuriame randasi gyvenamasis namas, nustatant neatlygintini servitutą, tokiu būdu ieškovei bus suteikta galimybė naudotis gyvenamojo namo dalimi tiesiogiai pagal jo funkcinę paskirtį. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise įsigijęs nekilnojamojo turto, kurį pardavęs galėtų išmokėti piniginę kompensaciją. Ieškovas kito turto, išskyrus 403/2784 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 37/760 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra gyvenamasis namas ir įvažiavimas prie gyvenamojo namo, neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas R. M. teismo posėdžio metu atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir jame nurodytus motyvus palaikė. Paaiškino, kad ieškovės pasisakymuose yra daug netiesos. Atsakovas nebuvo toks blogas kaip, kad teigia ieškovė. Mano, kad besaikis vaistų vartojimas įtakojo tokią ieškovės sveikatos būklę, ji nuo pat bendro gyvenimo pradžios skundėsi įvairaus pobūdžio negalavimais, būdama vaistininkė, juos slopino įvairiais vaistas, ji rūkė, simboliškai vartojo alkoholį. Atsakovas ieškovės iš šeimos namų nevijo, jis jos nestumdė, ji pati pabėgo. Atsakovas, gerindamas namo būklę, investavo į sūnaus ateitį. Autobusiukas, kurį jis turi, tėra metalo laužas, jo vertė – 200 Eur, motociklas apie 2 000 Eur kainuotų. Kai ieškovei pirko automobilį, jis 10 000 Eur nuosavomis lėšomis sumokėjo ir 25 000 Lt skolinosi, todėl mano, kad jis tiek nusidėvėti per praėjusį laiko tarpą negalėjo. Sutinka, kad ieškovės tėvas, kaip dovaną 6 000 Lt, namo statyboms jam davė. Prie namo statybos daug prisidėjo ir jo tėvai, padėdami fiziškai statybose, be to jie davė mišką, elektros įvadą, šulinį, parėmė pinigais. Mokėsi sūnus, reikėjo už mokslą mokėti, taip pat ji pamėgo keliauti į užsienį, kas taip irgi kainavo, turėjo užgaidų dėl geresnio automobilio ir pan., dėl ko atsakovas daug dirbo, kiek tik įmanoma stengėsi užtikrinti šeimos poreikius, kad nieko netruktų. Atsakovas stengėsi pagerinti šeimos gerbūvį, prinešdavo malkų, nesigėdijo bet kokio darbo, jis, daugiau nei ieškovė, gamino maistą. Atsakovė išsipardavė paveldėtą turtą, ji namo nestatė, statė jis, jo tėvas, padėjo vaikai. Jo tėvų parama statyboms pinigine išraiška sudarytų apie 10 000 Eur. Sutinka, kad ieškovės tėvas davė 6 000 Lt geruoju, ginčo dėl to nėra. Touareg automobilį nupirko atsakovas nupirko ieškovei, už jį sumokėjo 10 000 Eur grynais ir 25 000 Lt paskolą ėmė, jis asmeniškai atidirbinėjo paskolą bankui. Atsakovas turi asmeninių prievolių antstoliams 6 500 Eur sumoje, kreditorių reikalavimams užtikrinti areštuoti jo žemės sklypai, kas ketvirtį antstoliui sumoka apie 500 Eur, mėnesiui tektų apie 150 Eur skolos, indėlių santaupų ar kito vertingo turto jis neturi. Atsakovas norėtų, kad ginčo turtas būtų padalintas pusiau natūra, kiek kainuotų rekonstrukcija, kurią, jo manymu, būtų galima padaryti tikslu atriboti šalims tenkančias patalpas, atsakovas neskaičiavo. Atsakovas dėl darbo pobūdžio retai būna namuose, jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, per mėnesį gali sutaupyti apie 2 000 Eur, jis neturėtų galimybių sumokėti ieškovei prašomo dydžio piniginės kompensacijos, nes pinigų netaupo, juos investuoja. Atsakovas sutinka sumokėti pusę sumos ieškovei už atliktus ginčo turto kadastrinius matavimus.
Atsakovo atstovas advokatas Laimius Platūkis teismo posėdyje patikslintą ieškinį taip pat palaikė. Atsakovo atstovas sutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, susitaikymo neprašo, abu darbingi, tarpusavio išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, byloje belieka aktualus tik turto padalijimo klausimas. Pagal atsakovą motociklo vertė – 200 Eur, ieškovė nurodo – 3 000 Eur, autobusiukas – metalo laužas, jo kaina ne daugiau 200 Eur. Automobilio Touareg, kuriuo naudojasi ieškovė, kaina įsigijimo metu sudarė 17 000 Eur, t. y. 10 000 Eur atsakovas sumokėjo grynaisiais, 25 000 Lt imta paskola, kuri buvo padengta atsakovo. Nuvertėjimas automobilio, atsakovo atstovo manymu, kas metai svyruoja apie 1 000 Eur, todėl 4 000 Eur ieškovės nurodoma automobilio Touareg vertė yra per maža, ji turėtų būti ne mažesnė 7 600 Eur. Kadangi atsakovas finansiškai nėra pajėgus iš karto išmokėti 23 000 Eur kompensaciją, turi asmeninių skolinių įsipareigojimų kreditoriui, todėl prašo priteisti šalims po ½ dalį turto natūra. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas nesugyvenamas, vartojantis alkoholį, yra subjektyvūs, neparemti rašytiniais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės L. M. ir atsakovo R. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 106), šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad kreipėsi į atsakovą prašydama nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, tačiau atsakovas į tokį ieškovės prašymą neatsiliepė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 10). Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. M. ir R. M. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant santuokos iširimo priežasčių. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad sutinka nutraukti santuoką ieškovės nurodytu pagrindu.
Žinotina, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsniu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu.
Bylos duomenimis darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra tvirtai nusprendę nutraukti santuoką, susitaikymo termino skirti neprašo. Ieškovės paaiškinimais, kuriems atsakovas neprieštarauja, šalys treji metai gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, nepalaiko šeiminių ryšių, viena kitos atžvilgiu priešiškai nusiteikusios, tarpusavio santykiai atšalę ir nutolę. Ieškovės ir atsakovo apsisprendimas nutraukti santuoką yra kategoriškas ir abiem pusėms priimtinas. Esant šioms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, teismo posėdyje išsakytą nuomonę, kad ginčo ieškinio reikalavimo dalyje dėl to, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tarp šalių nėra, sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas, ieškovei ir atsakovui sutinkant, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo jos iširimo priežasčių, konstatuodamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK. 3.63 straipsnis).
Dėl sutuoktinių pavardžių
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Santuoką nutraukus ieškovė pageidavo pasilikti santuokinę pavardę – M., atsakovui palikti pavardę – M.. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį su šiuo reikalavimu sutiko, todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokinių pavardžių tenkintinas, ieškovei paliktina santuokinė pavardė – M., atsakovui – M. (CK 3.69 straipsnis).
Dėl buvusių sutuoktinių išlaikymo
Santuoką nutraukiant turi būti išspręstas ir buvusių sutuoktinių išlaikymo klausimas (CK 3.72 straipsnis).
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Paaiškino, kad nors ir yra išlaikymo reikalinga, nes jai nustatytas 55 procentų darbingumas, tačiau stengiasi dirbti pati ir pati save išlaikyti. Jos gaunamos pajamos yra 160 Eur neįgalumo pašalpa ir 500 – 600 Eur darbo užmokestis. Pažymėjo, kad išlaikymo ji atsakovui neteiks.
Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog išlaikymo iš ieškovės taip pat nereikalauja. Ieškovė nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo, todėl jis nepriteistinas. Bylos duomenimis atsakovas yra sveikas ir darbingas, dirba ir gauna pastovias pajamas iš darbinės veiklos, kurias sudaro fiksuota darbo užmokesčio dalis ir su komandiruotėmis į užsienio šalis susijusios pajamos, išlaikymo iš ieškovės neprašo, ginčo dėl to tarp šalių nėra.
Vertinat tai, jog šioje dalyje ginčo tarp šalių nėra, todėl išlaikymas ieškovei iš atsakovo bei atsakovui iš ieškovės nepriteistinas.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis), teismas privalo nustatyti sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.127 straipsnį prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Pažymėtina, jog CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.
Byloje ginčo dėl prašomo padalinti nekilnojamojo turto vertės – 43 000 Eur nėra, ieškovė prašo atsakovui priteisti nekilnojamąjį turtą natūra, jai išmokant piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią turto dalį. Atsakovas su tuo nesutinka, pageidauja, kad nekilnojamasis turtas būtų padalintas natūra, lygiomis dalimis. Šalys santuokoje įgijusios tris transporto priemones, kurių viena naudojasi ieškovė, o dvejomis – atsakovas, ginčo dėl to tarp šalių nėra. Šalys sutinka, kad jų asmeninėn nuosavybėn tektų tos transporto priemonės, kuriomis kiekviena iš jų naudojasi, iš esmės ginčo tarp šalių dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo nėra, byloje kilęs ginčas tik dėl dalintinų transporto priemonių verčių.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės L. M. vardu registruotas automobilis VW Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pagamintas 2007 m., ieškovės vardu registruotas (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 17), kurio vertė, kaip nurodo ieškovė yra 4 000 Eur. Atsakovo R. M. vardu registruotas automobilis VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pagamintas 1991 m., registruotas (duomenys neskelbtini), jo vertė, kaip nurodo ieškovė 500 Eur, bei motociklas Suzuki GSX-R 750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagamintas 2004 m., vardu registruotas (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 18), vertė, kaip nurodo ieškovė yra 3 000 Eur.
Byloje ieškovės pateiktais parduodamų automobilių skelbimų internetiniuose puslapiuose duomenimis motociklo Suzuki GSX-R 750 kaina svyruoja nuo 2 690 Eur iki 3 650 Eur (elektroninės bylos apyrašo 3 t., b. l. 94-98).
Atsakovas teigia, kad automobilio VW Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 7 600 Eur, motociklo Suzuki GSX-R 750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 200 Eur, o automobilio VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 200 Eur.
Nors ieškovė nurodė, kad automobilį VW Touareg ji pardavinėja jau vienerius metus ir jo niekas neperka, tačiau įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti, ji nepateikė, taip pat nepateikė duomenų dėl jos nurodomos 4 000 Eur minėto automobilio vertės. Ieškovės atstovė teismo posėdyje sutinka, kad motociklo vertė galėtų būti apie 2 000 Eur. Todėl, šalims nesutarus dėl ginčo turto verčių bei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių dalintino kilnojamojo turto vertę, yra pagrindas ją nustatyti teismo paskaičiavimu, išvedus ieškovės ir atsakovo nurodomų transporto priemonių verčių vidurkį, pagal kurį VW Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 5 800 Eur, motociklo Suzuki GSX-R 750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2 100 Eur, o automobilio VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 350 Eur.
(duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad R. M. Alytaus rajone statosi individualų namą su mansarda ir rūsiu bei pribetonuotu garažu (elektroninės bylos apyrašo 2 t., b. l. 79).
Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 41-58) patvirtina, kad žemės sklypui su statiniais, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatas pradėtas statyti 2002 m. statybos pabaigos metai – 2018 m., baigtumo procentas – 100 procentų, vertė nustatyta remiantis kadastrinių duomenų bylos duomenimis, daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.
Iš (duomenys neskelbtini) turto rinkos vertės amplitudės nustatymo konsultacinės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 59-86) matyti, kad nekilnojamojo turto: 403/2784 dalies iš 0,2784 ha bendro ploto (t. y. 0,0403 HA ploto) žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su gyvenamu namu – 1A1ž – 198,79 kv. m. bendro ploto, 2002-2018 m. statybos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitais inžineriniais kiemo statiniais (valymo įrengimais VĮ), 2012-2018 m. statytos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teikiama išvada, kad bendra namų valdos (žemės sklypo dalies (0,0403 ha) ir esančių statinių) kaina galėtų siekti nuo 47 000 Eur iki 49 000 Eur, t. y. kaina už 1 kv. m. galėtų būti nuo 236 Eur iki 247 Eur, iš šios sumos žemės sklypo vertė galėtų siekti 5 000 Eur.
Bylos duomenimis ieškovė L. M. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu po tėvo mirties paveldėjo: 491/782 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančio 7,8200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,0502 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 24-25). (duomenys neskelbtini) sutartimi ieškovė L. M., sutinkant atsakovui R. M., už 29 000 Lt pardavė ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 26-27, 28). (duomenys neskelbtini) Sodo sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė L. M. už 29 000 Lt pardavė 0,0502 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 30-33, 34). (duomenys neskelbtini) sutartimi L. M. už 7 000 Lt pardavė garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 35-36, 37). (duomenys neskelbtini) sutartimi L. M. už 2 000 Lt pardavė 491/782 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 38-39, 40).
Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, kad 11 005 Eur asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, teismo vertinimu, ieškinio reikalavimo šioje dalyje neįrodė, apsiribodama formaliu teismui duomenų apie paveldėto turto perleidimą tretiesiems asmenims pateikimu bei teiginiais, kad apie 11 000 Eur ji atidavė sutuoktiniui namo statyboms, nepagrįsdama minėtų aplinkybių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 185 straipsnis). Duomenų, kad iš neva tai iš realizuoto paveldėto turto gautos pajamos buvo panaudotos būtent minėto nekilnojamojo turto statybai, įrengimui, namų apyvokos bei buities daiktų, baldų ir pan. įsigijimui, nepateikta. Jokių rašytinių įrodymų šiuo klausimu byloje nėra gauta. Kita vertus, ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad, dėl ieškovės geranoriškumo, nepalaiko reikalavimo dėl 11 005 Eur asmeninių lėšų įskaitymo į dalintino turto balansą ir kompensacijos šioje dalyje atsisako, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui R. M. asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso 403/2784 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 19-20), ant kurio UAB „Kadastras“ duomenimis yra statinys – gyvenamasis namas (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 21-22), kurio vertė šalių sutarimu yra 43000 Eur.
Taigi, bylos duomenimis dalintino turto balansą sudaro 51 250 Eur, kurią sudaro šalių nurodoma namo vertė 43 000 Eur ir transporto priemonės, kurių ieškovei nuosavybėn tenkančios transporto priemonės vertė yra 5 800 Eur, o atsakovui tenkančių transporto priemonių vertės 2 100 Eur ir 350 Eur, iš viso 2 450 Eur.
Ieškovė L. M. nuo 2006 m. serga spazmine kreivakaklyste, nuo 2007 m. gydoma botulino toksino injekcijomis, kurių efektas apie 3-3,5 mėn. (elektroninės bylos apyrašo 3 t., b. l. 66). Ieškovė L. M. patyrė insultą, dėl ko nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. gydyta (duomenys neskelbtini), Kardiologijos skyriuje (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 12), jai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 11), (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus sprendimu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. paskirta mokėti po 157,07 Eur valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 13). L. M. dirba ir gauna nuolatinį darbo užmokestį bei išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (elektroninės bylos apyrašo 3 t., b. l. 103-113). L. M. darbo užmokestis 2018 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais sudarė apie 840 Eur per mėnesį (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 89). Ji nuolat perka vaistus (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 90-92, 93, 96-98).
Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (elektroninės bylos apyrašo 3 t., b. l. 35). Atsakovas dirba ir gauna nuolatinį darbo užmokestį (elektroninės bylos apyrašo 3 t., b. l. 114-118), jo darbo užmokestis 2017 m. rugpjūčio – 2018 m. liepos mėnesiais sudarė apie 438 Eur per mėnesį (elektroninės bylos apyrašo 2 t., b. l. 77-78), laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. R. M. gaunami dienpinigiai sudaro 12 292 Eur (elektroninės bylos apyrašo 3 t., b. l. 125-126), laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. balandžio 14 d. atsakovo gaunami dienpinigiai sudaro 6 500 Eur (elektroninės bylos apyrašo 3 t., b. l. 37).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 11 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu teismas įpareigojo atsakovą įteisinti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre (elektroninės bylos apyrašo 2 t., b. l. 183-184). 2019 m. vasario 27 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai nutartimi įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 15 d. įskaitytinai pateikti teismui duomenis, pagrindžiančius daiktinių teisių registraciją (elektroninės bylos apyrašo 3 t., b. l. 24-25), iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje atsakovas daiktinių teisių neįregistravo.
Santuokos nutraukimo byloje, be kitų reikalavimų, turi būti išspręstas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas. Teismas šalis įspėjo, kad sutinkamai su CPK 376 straipsnio nuostatomis, šeimos bylose yra aktyvus ir gali viršyti pareikštus reikalavimus arba patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
Ieškovės sveikata nėra gera, ji jau treji metai gyvenamuoju namu nesinaudoja, gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, tuo tarpu atsakovas bylos duomenimis per šį laikotarpį įdėjo nemažai asmeninių lėšų į gyvenamojo namo pagerinimą, jis už 4 000 Eur rekonstravo šildymo sistemą, pastatė įrenginį oras – vanduo, remontavo namus, už 5 500 Eur įrengė saulės baterijas. Būstas, ieškovės paaiškinimais, pritaikytas gyventi vienai šeimai, siūlomam atsakovo namo pertvarkymui reikalingos nemažos piniginės lėšos, kurių atsakovas konkrečiai nedetalizuoja, kadangi neskaičiavo, tuo tarpu ieškovė lėšų tam irgi neturi. Kita vertus, atsakovo siūlomas padalijimo būdas natūra, esant konfliktiškiems šalių santykiams, neigiamai atsilieptų ieškovės sveikatos būklei, keltų įtampą ir nerimą, užprogramuotų ginčus ateityje. Bylos duomenimis matyti, kad žemė, ant kurios pastatytas statinys, yra ieškovo ir šalių sūnaus dalinė nuosavybė, kas taip pat apsunkintų naudojimąsi ginčo turtu. Todėl, esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas pripažinti atsakovui teisę į daiktinių teisių registraciją asmeninės nuosavybės teise, ieškovei išmokant 19 825 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.
Dėl prievolės kreditoriams
Bylos duomenimis matyti, kad ieškovė L. M. su kreditoriumi – banku S., AB, (duomenys neskelbtini) sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovei buvo suteiktas 3 000 Eur vartojimas kreditas penkerių metų terminui (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 94). Pranešimą apie santuokos nutraukimą kreditoriui ieškovė išsiuntė registruotu paštu (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 104).
Teismo iniciatyva patikrinus Turto arešto aktų registrą matyti, jog atsakovui R. M. priklausančiam registruotinam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui 2017 m. gegužės 18 d. taikytas areštas 9 034,32 Eur sumai (elektroninės bylos apyrašo 3 t., b. l. 78-81), todėl 2019 m. balandžio 25 d. teismo nutartimi civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti „S.“, AB, ir UAB „R.“, jiems išsiųstas ieškinio ir jo priedų nuorašas, pasiūlyta per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 142 straipsnio 2 dalies reikalavimus(elektroninės bylos apyrašo 3 t., b. l. 76-77).
Antstolių N. Š.-S. ir D. S. kontoroje vykdomas 8 141,16 Eur skolos ir palūkanų išieškojimas iš skolininko R. M., išieškotojo UAB „R.“ naudai pagal Alytaus apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo dokumento pagrindu areštuoti ir R. M. priklausantys žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 3 t., b. l. 100).
Ieškovė ir atsakovas sutinka asmeninėmis pajamomis padengti turimus įsiskolinimus kreditoriams. Piniginių prievolių prigimtis patvirtina, kad ieškovės gavo iš banko kreditą asmeninių poreikių tenkinimui, atsakovas antstoliui moka teismo procesiniu sprendimu, kurio užtikrinimui areštuotas asmeninis atsakovo turtas, priteistas skolas. Esant šioms aplinkybėms, tiek ieškovės, tiek atsakovo prievolės kreditoriams pripažintinos asmeninėmis prievolėmis.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutartimi, patikslinta 2019 m. sausio 17 d. nutartimi, tenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovo vardu registruotoms transporto priemonėms VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini) bei motociklui Suzuki GSX-R 750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), taikytos laikinosios apsaugos priemonės uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis (elektroninės bylos apyrašo 2 t., b. l. 191-192, 3 t., b. l. 1-2).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė L. M., kreipdamasi į teismą, ginčo teisenos tvarka už ieškinio reikalavimus sumokėjo 422 Eur žyminį mokestį (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 9). Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovei 422 Eur žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 107-108). Už nekilnojamojo turto vertinimą ieškovė pagal sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 220 Eur (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 100, 101, 102), šios sumos pusę teismo posėdyje nurodė galintis atlyginti atsakovas. Be to, VĮ „Regitra“ pažymos ieškovei kainavo 17,80 Eur (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 103).
Ieškovė teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 422,00 Eur žyminio mokesčio bei 2 Eur komisinį mokestį, 900 Eur už teisines paslaugas (elektroninės bylos apyrašo 4 t., b. l. 125). Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) sąskaitos už teisines paslaugas matyti, jog advokato darbo užmokestis byloje sudaro 900 Eur – 200 Eur už procesinio dokumento dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu parengimą, 300 Eur už ieškinio dėl santuokos nutraukimo parengimą, 50 Eur už susipažinimą su atsiliepimu į ieškinį, 50 Eur už pasirengimą 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžiui, 100 Eur už atstovavimą teismo posėdyje 2019 m. sausio 11 d. 200 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą Prienų rajono apylinkės teisme (elektroninės bylos apyrašo 4 t., b. l. 126). Ieškovė pinigų priėmimo kvitu prašomą priteisti sumą atstovei sumokėjo 2019 m. gegužės 20 d. (elektroninės bylos apyrašo 4 t., b. l. 127). Teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punkte įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, sprendžia, kad 900,00 Eur advokato išlaidos už teisinę pagalbą neviršija minėtų rekomendacijų 8 punkte nustatytų rekomenduojamų priteistinų maksimalių užmokesčių, todėl priteistinos iš atsakovo atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Iš atsakovo, atsižvelgiant į tenkintų ieškinio reikalavimų dalį, priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei.
Teismas šioje byloje patyrė 14,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios ieškinį tenkinus iš dalies valstybės naudai priteistinos iš atsakovo atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,279 straipsniu, 282 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Iwškovės. L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką ieškovei L. M. palikti santuokinę pavardę – M., atsakovui R. M. – M..
Atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti teisę į 198,79 kv. m. bendrojo ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais inžineriniais kiemo statiniais (valymo įrengimais), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių registraciją asmeninės nuosavybės teise.
Pripažinti ieškovės L. M., asmens kodas(duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe 5 800 Eur vertės automobilį VW Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Pripažinti atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe 2 100 Eur vertės motociklą Suzuki GSX-R 750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Pripažinti atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe 350 Eur vertės automobilį VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. M., asmens kodas(duomenys neskelbtini) 19825 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią turto dalį.
Po santuokos nutraukimo prievolę bankui S., AB, palikti asmenine ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.
Po santuokos nutraukimo prievolę UAB „R.“ palikti asmenine atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutartimi, patikslinta 2019 m. sausio 17 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 242,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei: 211,00 Eur (du šimtus vienuolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660); 10,00 Eur (dešimt eurų 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.