- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- e2-4427-308/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Ieškovas
- AAS "BTA Baltic Insurance Company"
- Atsakovas
- R. M.
- Advokatai
- Martynas Stanevičius
- Kategorijos
nedalyvaujant ieškovo AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje atstovui advokatui Martynui Stanevičiui ,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialo Lietuvoje ieškinį atsakovui R. M. dėl 20 proc. draudiminės išmokos sumos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo R. M. 236,08 Eur ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas ieškiniu nurodė, kad AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje su R. M. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės FORD TRANSIT, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. 2019-08-16 dieną Pušelės g., Varėnos raj., įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė SKODA v/n (duomenys neskelbtini) Įvykio kaltininku nurodytas transporto priemonės FORD TRANSIT, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas. Su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas neįvykdė įstatyminės prievolės raštu pranešti draudikui per 3 darbo dienas apie eismo įvykį. Atsakovas nepateikė informacijos apie įvykio aplinkybes, nepateikė transporto priemonės apžiūrai ir nuotraukų, nebendradarbiavo, įvykio aplinkybių nenurodė. AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais išmokėjo 1180,41 Eur draudimo išmoką, dėl apgadintos transporto priemonės transporto priemonė SKODA v/n (duomenys neskelbtini) Atsakovas, būdamas atsakingu dėl žalos padarymo asmeniu, pažeidė įstatymo imperatyvą numatytą TPVCAPD įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. dėl prievolės raštu per 3 dienas pranešti apie įvykį draudikui, taip pat pateikti deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, ieškovas negavo pranešimo per 3 dienas kaip numato įstatymas, negavo ir apskritai niekada jokių dokumentų net ir ieškovui prašant (2019-10-07 kvietimas pateikti informaciją apie eismo įvykio aplinkybes), tokiu būdu buvo pažeista ir TPVCAPD įstatymo 12 str. 2 d. nuostata, numatanti transporto priemonės valdytojo pareigą pateikti draudikui eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti draudikui nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jų dydį. Toks apdraustojo elgesys po eismo įvykio suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Kadangi atsakovas pačiu grubiausiu būdu ignoravo įstatyminę prievolę bendradarbiauti pagal TPVCAPD įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. ir 12 str. 2 dalį, todėl nėra pagrindo mažinti reikalaujamos grąžinti sumos dydį.
Ieškovo atstovas posėdyje nedalyvavo, pateiktu prašymu prašė bylą išnagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas R. M. pateiktu atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovo reikalavimu.
Nurodė, kad nesutinka su ieškovu, jog jam nebuvo suteikta jokia informacija apie autoįvykį ir jam nebuvo žinomos įvykio aplinkybės. Įvykio padarymo dieną, su nekentėjusiuoju. t. y. TP SKODA valdytoju supildė visus reikiamus dokumentus (eismo įvykio deklaraciją) ir su TP SKODA valdytoju sutarė, kad apie įvykusį autoįvykį šis praneš draudimo bendrovėms. Iš Draudžiamojo įvykio tyrimo akto NR AUT0003661 ieškovui apie autoįvykį pranešta 2019-08-19, t. y nepaleidus įstatymu numatyto 3 dienų termino. Tai patvirtina, kad ieškovui apie autoįvykį buvo pranešta laiku, jis žinojo visas įvykio aplinkybes, turėjo (ir turi) eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodyta visa reikiama informacija, patvirtinta ir jo, ir kito TP valdytojo parašais. Iš to daro išvadą , kad ieškovas pilnai disponavo visai duomenimis apie autoįvykį, ir nepagrįstai ir pertekliniai reikalauja priteisti 20 proc. nuo išmokėtos draudimo sumos. Be kita ko, pagal Taisyklių 60.3, 60.4 punktus, draudikas turi teisę reikalauti iki 20% išmokėtos draudimo išmokos, tačiau grąžinamos draudikui sumos dydis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, o ne iškart reikalauti maksimalios Taisyklės numatytos ribos. Suprantama, kad 20% riba yra maksimali ir turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai dėl pažeidimo draudikui kyla didžiausia žala. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos, o priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą ir tos pačios taisyklės taikytinos draudimo įmonėms (draudikams), pareiškiančioms regresinius reikalavimus atsakingiems už padarytą žalą asmenims, todėl nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais, o jei nukentėjusiajam dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas. Todėl bet kuriuo atveju ieškovas - AAS „BTA“ privalo pagrįsti ir įrodyti kaip ir kiek išmokėtos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nepranešimo apie įvykusį autoįvykį. Taip pat ieškovas nepateikė duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovo išmokėtos draudimo išmokos dydis kiek nors priklausė nuo jo veiksmų, t. y. asmeninio pranešimo apie eismo įvykį, nors patys pažymi, kad apie įvykį pranešta- 2019-08-19, tačiau vis tiek reikalauja priteisti maksimalią Taisyklėmis numatytą procentinę ribą nuo nukentėjusiajam išmokėtos draudimo išmokos. Nepaaiškino, kiek ir kokiu būdu ieškovui buvo padaryta žala, atsirado skola. Ieškovas prie dokumentų pridėjęs 2019-10-07 prašymą pranešti apie įvykį, atseit reikalingą įvykio faktui, žalos dydžiui pagrįsti, tačiau šio prašymo surašymo metu, apie įvykį jau buvo pranešta. Kita vertus ieškovas tą pačią dieną- 2019- 10-07 jau buvo jau buvo priėmęs sprendimą byloje išmokėti nukentėjusiai pusei 1180,41 eurų išmoką, ir sekančią dieną šią sumą sumokėjo. Todėl toks reikalavimas nėra protingas ir negalėjo įtakoti ieškovo priimto sprendimo dėl išmokos mokėjimo ar nemokėjimo. Ieškovas dėl jo nepatyrė jokios papildomos žalos, nes visi reikiami dokumentai (eismo įvykio deklaracija, kiti dokumentai ) jam buvo pateikti laiku, kito autoįvykio dalyvio, t. y. transport priemonės SKODA valdytojo. Be to, ieškovui buvo nurodytos ir visos autoįvykio aplinkybės, apgadinimai, juos patvirtinant autoįvykio dalyvių parašais. Prašo teismą vertinti, kad objektyviai ASS „BTA’‘ nebūtų išmokėjęs didesnės ar mažesnės išmokos TP SKODA valdytojui, nei buvo išmokėta, jei aš ir būčiau pertekliniai pranešęs po draudimo išmokos sumokėjimo, pinigų pervedimo apie įvykusį eismo įvykį. Bet kuriuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad mano nepranešimas apie autoįvykį ieškovui nors kokiu būdu (kurio ieškovas nepaaiškino) padarė žalos ir jam regreso teise (LR CK 6.280 str.) tą žalą būtų privalu atlyginti, atsižvelgiant į nagrinėjamas panašaus pobūdžio bylas, prašomą priteistą skolą mažinti iki minimalios sumos, netaikyti Taisyklėse numatytos maksimalios ribos. Ieškovo prašoma priteisti skola yra perteklinė, neproporcinga ir nesąžininga jo atžvilgiu.
Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pilnai palaikė jo atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir motyvus dėl ieškinio. Nurodė,kad jis važiuodamas atbuline eiga įsirėmė į kitą stovintį automobilį ŠKODA, kurį nežymiai apgadino, o jo vairuotas automobilis jokių apgadinimų nepatyrė.Todėl supratęs,kad apie autoįvykį praneš automobilio ŠKODA vairuotojas ,kadangi užpildę eismo įvykio deklaraciją bei po to iš ieškovo negavęs jokių pranešimų iš karto po įvykio, jog būtų reikalinga teikti kokią tai dar informaciją apie autoįvykį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje su R. M. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės FORD TRANSIT, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. 2019-08-16 dieną Pušelės g., Varėnos raj., įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė SKODA, v/n (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB “”Autotaktas”. Įvykio kaltininku nurodytas transporto priemonės FORD TRANSIT, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas, t.y. atsakovas.
Ieškovas autoįvykio metu apgadinto automobilio savininkui(valdytojui) 2019-10-08 mokėjimo nurodymu Nr. ISM213395 išmokėjo 1180,41 Eur draudimo išmoką, kurios dydis buvo nustatytas pagal 2019-09-16 PVM sąskaitą- faktūrą AUT Nr. 0003661.
Atsakovas pats asmeniškai apie eismo įvykį draudikui nepranešė ir nepateikė jam kitų duomenų autoįvykio aplinkybėms nustatyti. Ieškovas 2019-10-07 išsiuntė atsakovui prašymą pranešti apie eismo įvykį, tačiau atsakovas to nepadarė.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nepranešė apie ieškovui apie autoįvykį. Byloje kilo ginčas dėl draudiko teisės į 20 proc. draudimo išmokos atlyginimą ir atsakovo pareigos mokėti šią išmoką, bei drausimo išmokos dydžio.
Teismas sutinka su ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, kad atsakovas, būdamas atsakingu dėl žalos padarymo asmeniu, pažeidė įstatymo imperatyvą ,numatytą TPVCAPD įstatymo 12 str. 1 d. 5 p., dėl prievolės raštu per 3 dienas pranešti apie įvykį draudikui, taip pat pateikti deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir Įstatymo) 2 straipsnio 17 dalis nustato, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau ir Taisyklių) 60.3 punktas numato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas per nustatytus terminus nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas pažymėjo, kad nepranešimas apie eismo įvykį yra susijęs ne su eismo įvykio pasekmėmis, tačiau su draudėjo elgesiu po eismo įvykio (2007-10-26 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-433/2007). LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 60.3 p. numatyta, jog jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė įstatymo 12 str. nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per įstatymo 12 str. nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį.
Sisteminė ir lingvistinė paminėtų teisė aktų analizė leidžia daryti tokią išvadą: pirma, įvykus eismo įvykiui tiek transporto priemonės valdytojui, tiek transporto priemonės draudėjui tenka imperatyvi pareiga vykdyti Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 2 dalies ir Taisyklių 60.3 punkto reikalavimus;
antra, šios pareigos pažeidimas užtraukia tiek transporto valdytojui, tiek draudėjui atsakomybę (sankciją), numatytą Taisyklių 60.3 punkte. Reikalavimas draudėjui ar transporto valdytojui atlyginti iki 20 proc. išmokėtą draudimo išmoką yra draudiko teisė, o kitiems draudimo santykių dalyviams sankcija už teisės aktų imperatyvių nuostatų pažeidimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas neįvykdė LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. numatytų reikalavimų per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, ginčo dėl to byloje nėra.Todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Atsakovo argumentas dėl to, kad ieškovas nepatyrė jokių papildomų išlaidų (žalos), dėl ko galėtų reikalauti Taisyklių 60.3 punkte numatytos išmokos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismai (LAT nutartis Nr. 3K-3-584/13; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 2A-661-160/2013, 2013-10-08 Nr. 2A-298-431/13; 2013-08-20 Nr. 2A-1763-881/13; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 2A- 502-413/2013).
Tačiau teismas nesutinka su ieškovo motyvais dėl grąžintino maksimalaus 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos dydžio.
Kaip jau buvo minėta, draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.
Teismas sutinka su atsakovo motyvais, kad ieškovui buvo suteikta visa informacija apie autoįvykį, pagal kurią ieškovas turėjo visas galimybes įvertinti ir paskaičiuoti žalos dydį ir draudimo išmoką.
Atsakovas teigia, kad įvykio padarymo dieną su nekentėjusiuoju. t. y. transporto priemonės SKODA valdytoju užpildė visus reikiamus dokumentus (eismo įvykio deklaraciją) ir sutarė, kad apie įvykusį autoįvykį šis praneš draudimo bendrovėms. Šias jo nurodomas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys duomenys.
Iš 2019-10-07 Draudžiamojo įvykio tyrimo akto NR AUT0003661 matyti, kad ieškovui apie autoįvykį buvo pranešta 2019-08-19, t. y. nepraleidus įstatymu numatyto 3 dienų termino.
Iš įvykio išklotinės matyti, kad apie įvykį pranešęs asmuo yra (duomenys neskelbtini) automobilį Skoda Rapid vairavęs P. C., ir kad įvykio faktas buvo grindžiamas eismo įvykio deklaracija.
Tai patvirtina, kad ieškovui apie autoįvykį buvo pranešta laiku, todėl ieškovas žinojo visas įvykio aplinkybes, turėjo (ir turi) eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodyta visa reikiama informacija, patvirtintą atsakovo ir kitos transporto priemonės valdytojo parašais.
Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, atsakovui nevykdant tesiės aktų nustatytų pareigų, t. y. įstatymo nustatytu terminu nepranešus apie įvykį ir nepateikus eismo įvykio deklaracijos ieškovui, šis negalėjo ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jų dydį bei dėl to patyrė didelę žalą.
Atvirkščiai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kitos transporto priemonės valdytojui pranešus ir pateikus eismo įvykio deklaraciją, ieškovas atliko draudžiamojo įvykio tyrimą, surašydamas 2019-10-07 Draudžiamojo įvykio tyrimo aktą, draudimo išmoką paskaičiuodamas pagal UAB „Autotaktas“ pateiktą 2019-09-16 PVM Sąskaitą – faktūrą už atliktos transporto priemonės Skoda Rapid remonto darbus dėl autoįvykio metu apgadintos transporto priemonės, ir 2019-10-08 mokėjimo nurodymu Nr. ISL0011247 paskaičiuotą 1180,41 Eur draudimo išmoką pervedė bendrovei „Autotaktas“. Iki to laiko ieškovas neprašė atsakovo pranešti apie minėtą eismo įvykį ir pateikti papildomai reikšmingų duomenų, reikalingų eismo įvykio ištyrimui, žalos dydžio įvertinimui ir draudimo išmokos paskaičiavimui.
Atkreiptinas dėmesys, kad prašymą pranešti apie įvykį ieškovas atsakovui pateikė tik 2019-10-07, kai jau buvo priimti visi ieškovo sprendimai dėl žalos atlyginimo, o tai rodo, kad ieškovui nebuvo reikalinga jokia papildoma informacija iš atsakovo dėl padaryto eismo įvykio.
Ieškovas teigia, kad atsakovas, būdamas atsakingu dėl žalos padarymo asmeniu, pažeidė įstatymo imperatyvą numatytą TPVCAPD įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. dėl prievolės raštu per 3 dienas pranešti apie įvykį draudikui, taip pat pateikti deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui buvo pateikta eismo įvykio deklaracija, nors ją pateikė ne pats atsakovas, todėl sutiktina su atsakovo motyvu, kad ieškovas nebūtų išmokėjęs kitokios draudimo išmokos, nei buvo išmokėta, jei atsakovas ieškovui būtų papildomai pranešęs apie eismo įvykį ir pateikęs tokią pačią eismo įvykio deklaraciją, todėl atsakovo padarytas pažeidimas yra formalaus pobūdžio.
Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ir į tai, kad dėl atsakovo pareigos nevykdymo ieškovui neatsirado jokios žalos ir nesudarė jokių kliūčių ištirti eismo įvykį, nustatyti jo metu padarytą žalos dydį bei paskaičiuoti draudimo išmoką, laikytina, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo maksimalaus 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos dydžio, todėl jis mažintinas iki 5 proc., t.y. iki 59,02 Eur., kuri priteistina iš atsakovo.
Teismas, sprendžiant dėl draudimo išmokos dydžio, nesivadovauja ieškovo nurodyta teismo praktika, nes precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios į ieškovo nurodomus teismo precedentus.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo, t. y. 2020-06-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 93 str. 2 d. jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 str. 1 d. nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui- proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pateikdama ieškinį sumokėjo 15,00 žyminio mokesčio, o atsakovas už advokato teisines paslaugas sumokėjo 50,00 Eur.
Ieškinį tenkinus iš dalies (25 proc.), atsakovui iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistinos 37,50 Eur (50,00x75 proc.) už advokato teisines paslaugas ,o ieškovui iš atsakovo – 3,75 Eur (15 Eur x 25 proc.) žyminio mokesčio.
Iš šalių nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kadangi ši suma yra mažesnė nei 5 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo - AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialo Lietuvoje , juridinio asmens kodas 300665654, naudai 59,02 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 02 ct) draudiminės išmokos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 59,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-05-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3,75 Eur (tris eurus 75 ct) žyminio mokesčio, šias sumas sumokant juos į AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, Viršuliškių skg. 34, 05132 Vilnius, atsiskaitomąją sąskaitą LT667300010104742863, įmokos kodas: 73473, AB “Swedbank”, banko kodas 73000.
Priteisti iš ieškovo AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialo Lietuvoje juridinio asmens kodas 300665654 atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) už advokato teisines paslaugas.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.