- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-14
- Bylos Nr.
- AS-469-271-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- G.Z.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 50.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G.Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G.Z. skundą atsakovams Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl veiksmų bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas 2007 m. kovo 20 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovų atsakymai, išdėstyti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2006 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. 10-110-S-1-7275 ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2007 m. kovo 6 d. rašte Nr. 2026, kuriais atsisakoma atlikti jo prašomus veiksmus, yra nepagrįsti ir neteisėti, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, įpareigojant atsakovus nutraukti išieškojimą pagal Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. D-l55680.
II.
2007 m. balandžio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas G.Z. skundą atsisakė priimti, išaiškindamas, kad pareiškėjas turi teisę skundą dėl antstolių veiksmų paduoti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 16 straipsnio 2 dalimi. Konstatuota, jog pareiškėjas pirmuoju reikalavimu prašo pripažinti atsakovo raštus nepagrįstais ir neteisėtais, o tokie reikalavimai Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio prasme yra neteisingi. Teismas įvertino faktinius duomenis, bylos eigoje surinktus įrodymus. Pažymėta, kad tam tikrų faktų pripažinimas negali būti laikomas skundo reikalavimu, kadangi tai gali būti tik motyvu teismui priimant sprendimą. Kaip nustatyta iš pareiškėjo skundo, jis nesutinka su antstolio veiksmais dėl išieškojimo. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, todėl skundą atsisakytina priimti. Teismas nurodė, kad pagal Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalį antstolių procesiniai veiksmai skundžiami tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis, ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme.
III.
Pareiškėjas G.Z. kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu, prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir priimti jo skundą nagrinėjimui. Pareiškėjo manymu, teismo išvados nepagrįstos ir neteisėtos, nes skundas paduotas ne dėl antstolių veiksmų, o dėl konkrečių policijos įstaigų veiksmų, nevykdant pareigos nutraukti išieškojimą, atsiimti vykdomuosius dokumentus, pasibaigus jų vykdymo terminui. Pareiškėjas teigia, kad administracinis teismas yra kompetentingas tokį skundą nagrinėti, jo skunde išdėstyti reikalavimai yra teisingi ir atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio prasmę bei šio įstatymo 22, 23, 33 straipsnių nuostatas. Pareiškėjas pažymi, jog skundu prašoma pripažinti, kad atitinkami atsakovų veiksmai yra neteisėti, todėl turi būti panaikinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio prasme. Pareiškėjas nurodo, kad asmuo, gindamas savo teises, besikreipdamas į teismą, neprivalo tiksliai įvardyti, kokį sprendimą turi priimti administracinis teismas, jis turi tik pareigą nurodyti, kokius veiksmus skundžia, nuspręsti dėl jų teisėtumo yra teismo prerogatyva. Todėl jo skunde išdėstyti reikalavimai yra teisingai suformuluoti ir atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio prasmę, administracinis teismas privalo priimti ir nagrinėti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš pareiškėjo teismui pateikto skundo (b.l. 1-2), o taip pat iš atskirajame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad, pareiškėjas reikalavimus byloje reiškia Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui bei Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Jo teigimu, dėl šių institucijų kaltės neatsisakyta išieškojimo pagal Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. D-155680, nors išieškotojas taip pat turi pareigą rūpintis išieškojimu, o pasibaigus išieškojimo terminui –išieškojimo atsisakyti. Pareiškėjo sutikimu atsakovas byloje pakeistas nebuvo, Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnis numato, kad jeigu pareiškėjas nesutinka su atsakovo pakeitimu, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o jo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Šiomis aplinkybėmis pripažintina, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad reikalavimai byloje keliami dėl antstolių procesinių veiksmų (tokių reikalavimų byloje pareiškėjas nepateikė) ir skundą priimti atsisakė. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovus nutraukti išieškojimą pagal Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. D-155680 naikintina, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą teismui išnagrinėti iš naujo.
Pažymėtina, jog skirtingai nei teigiama atskirajame skunde, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punktu teismui pareiškėjo pateiktame skunde turi būti suformuluotas konkretus jo reikalavimas. Teismas pagrįstai konstatavo, jog aktų neteisėtumo ir nepagrįstumo pripažinimas negali būti laikomas skundo reikalavimu, tai gali būti tik motyvu, teismui priimant sprendimą, šiuo pagrindu atsisakydamas priimti pareiškėjo reikalavimą pripažinti, kad atsakovų atsakymai, išdėstyti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2006 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. 10-110-S-1-7275 ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2007 m. kovo 6 d. rašte Nr. 2026, kuriais atsisakoma atlikti jo prašomus veiksmus, yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl teismo nutartis atsisakyti priimti skundą atitinkamoje dalyje paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1, 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G.Z. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutartį dalyje, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovus nutraukti išieškojimą pagal Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. D-155680, panaikinti, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą teismui išnagrinėti iš naujo.
Likusioje dalyje teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.