- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-23
- Bylos Nr.
- 1-1473-990/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- D. Š.
- Nukentėjusysis
- A. Š., D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 178 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
2018 m. balandžio 18 d. apie 16.00 val. D. Š., veikdamas kartu su baudžiamojo proceso metu nenustatytu asmeniu, viešojo transporto stotelėje „Saulėtekis“ šalia pastato, esančio Nemenčinės pl. 5, Vilniuje, priėjo prie D. J. ir pareikalavo atiduoti N. J. priklausantį 150 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 5“. D. J. atidavus mobiliojo ryšio telefoną, D. Š. paėmė D. J. už pečių, pastarąjį prirėmė prie stotelės sienos ir reikalavo pasakyti „Icloud“ prisijungimo duomenis, po ko su mobiliojo ryšio telefonu „Iphone 5“ iš įvykio vietos pasišalino.
2018 m. spalio 9 d. apie 00.00 val. D. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,28 promilės girtumas), viešoje vietoje- daugiabučio namo, esančio Žirmūnų g. 71, Vilniuje, kieme dėl menkavertės priežasties kumščiu du kartus trenkė A. Š. į veidą, po ko baudžiamojo proceso metu nenustatytų tapatybių asmenys sudavė baudžiamojo proceso metu nenustatytą skaičių smūgių A. Š. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu pastarajam sukeldami fizinį skausmą. A. Š. pradėjus bėgti D. Š. kartu su baudžiamojo proceso metu nenustatytų tapatybių asmenimis pasivijo A. Š. ir pastarajam spyrė į koją, dėl ko A. Š. nukrito bei atsistojęs pabėgo, po ko D. Š. iš A. Š. naudojamo atrakinto automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio daugiabučio namo, esančio Žirmūnų g. 71, Vilniuje, kieme, pagrobė svetimą A. Š. priklausantį 249 eurų vertės turtą- 229 eurų vertės planšetinį kompiuterį ,,Huawei“ su 20 eurų vertės dėklu.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
PLĖŠIMAS
Teisiamojo posėdžio metu D. Š. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo plėšimo jis kaltės nepripažįsta. Jis sutinka duoti parodymus.
Pirmą kartą D. J. jis pamatė, kai prie parduotuvės „Iki“ atvažiavo policijos pareigūnai. Anksčiau D. J. jis nėra matęs. Anksčiau jis susitikdavo su draugais prie Saulėtekio ir maršruto Nr. 39 autobusu važiuodavo prie Šilo ežero. Į autobusą su draugais jis lipdavo „Saulėtekio“ stotelėje arba „Nemenčinės plento“ stotelėje. 2018 m. balandžio 18 d. jis buvo prie prekybos centro ,,Europa“, vėliau jis nuvažiavo į Antakalnį, kur apie 18-19 val. iš parduotuvės ,,Iki“ jis pavogė degtinės butelį. Einantį iš parduotuvės link stotelės ir geriantį alkoholį jį sulaikė policijos pareigūnai, kurie jį nuvežė į policijos komisariatą. Tai tikrai buvo balandžio 18 d. Nagrinėjamo įvykio dieną jis Antakalnyje buvo, tačiau ne nagrinėjamo įvykio metu ir kitoje stotelėje, nei nurodė nukentėjusysis- jis buvo vieną stotelę prieš nukentėjusiojo nurodytą stotelę. Šiuo metu jis nieko neveikia, planuoja eiti į mokyklą ir baigti 12 klasių. Rugpjūčio mėnesį jis eis užsiregistruoti į suaugusiųjų mokyklą. Jis dirba neoficialiai pagalbiniu darbininku statybose, nes jis turi daug antstolių. Jis baudas susimokės, tačiau ne dabar, nes ir taip yra sunku. Jis gyvena su motina ir broliu. Jo tėvas miręs, o mama dirba- rūšiuoja vinis. Jis planuoja kažkaip susitvarkyti gyvenimą.
Teisiamojo posėdžio metu D. J. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną apie 16 val. Nemenčinės plente esančioje stotelėje „Saulėtekis“ jis laukė maršruto Nr. 39 autobuso. Belaukiant prie jo priėjo kažkoks vaikas- maždaug 12 metų amžiaus, juodai apsirengęs- ir jo paklausė, ar jis galėtų paskolinti savo telefoną. Jis atsakė „galbūt“ bei paklausė, kodėl reikia paskolinti telefoną. Jam išsitraukus savo telefoną „Iphone 5“, kurį jam nupirko tėvai, minėtas vaikas sušuko „Čia „Iphone“ telefonas“ ir nubėgo už krūmų link Saulėtekio. Po kokių 2-3 minučių minėtas vaikas atėjo su kaltinamuoju. Pastarasis jo paklausė telefono „Icloud“ duomenų. „Icloud“ duomenys- tai telefonuose „Apple“ veikianti sistema, atrakinanti bankinius duomenis, jeigu šie yra sinchronizuoti, taip pat be „Icloud“ duomenų neįmanoma atrakinti telefono. Iš pradžių kaltinamasis paprašė jo minėtų duomenų, tačiau jis šių duomenų pateikti nenorėjo. Tuomet kaltinamasis prispaudė jį prie sienelės ir liepė atiduoti telefoną. Mažesnis vaikas stebėjo situaciją. Taip pat situaciją stebėjo ir pravažiuojanti moteris, kuri pradėjo šaukti iš automobilio, kad kaltinamasis atstotų nuo jo. Po to kaltinamasis atėmė iš jo telefoną ir pasišalino link Antakalnio pusės. Su minėta moterimi nuėjęs į degalinę „Viada“ jis iškvietė policijos pareigūnus. Pastarieji atvažiavo po 10 minučių, tačiau minėti asmenys buvo pasišalinę link miesto pusės. Nagrinėjamo įvykio metu kaltinamąjį jis įsidėmėjo puikiai, nes kaltinamasis buvo 5 cm atstumu nuo jo. Prieš nagrinėjamą įvykį kaltinamojo jis nebuvo matęs.
Po šio įvykio jis kelis kartus kaltinamąjį matė kartu su draugais sėdintį ant suoliukų stotelėje „Nemenčinės plentas“. Kaltinamasis toje vietoje dažnai leisdavo laiką su draugais.
Po 2-3 mėnesių prie parduotuvės „Iki“ jis pastebėjo kaltinamąjį ir iškvietė policijos pareigūnus. Kaltinamąjį jis atpažino pagal veido bruožus, nosį, atlėpusias ausis. Kaltinamojo ūgio jis negali pasakyti, gal žemesnis nei jis. Jo ūgis 192 cm. Jis neabejoja, kad būtent kaltinamasis jį apiplėšė. Jis mano, kad kaltinamasis įvykio metu buvo pasistiebęs.
Teisiamojo posėdžio metu J. Š. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu ji automobiliu važiavo Nemenčinės plentu link Antakalnio ir pamatė, kaip du vaikinai- pirmas 12- 14 metų amžiaus, antras vyresnis, iki 23 metų amžiaus- stotelėje, esančioje šalia degalinės paėmė trečią vaikiną už kupros ir pastarąjį stumdė, tąsė už striukės. Ji pristabdė vairuojamą automobilį bei pradėjo signalizuoti ir šaukti, kad minėti du vaikinai trečiąjį vaikiną paleistų. Jos niekam neišgirdus ji toliau signalizavo. Pamatę ją šaukiančią minėti du vaikinai pradėjo eiti link Saulėtekio degalinės. Minėtas trečiasis vaikinas priėjo prie jos ir pasakė, kad iš jo paėmė telefoną, todėl reikia kviesti policijos pareigūnus. Ji vaikinui padavė savo telefoną ir minėtas vaikinas pats iškvietė policijos pareigūnus. Nesulaukusi policijos pareigūnų ji išvažiavo pasiimti vaikų. Minėtų dviejų vaikinų ji atpažinti negalėtų, nes šie vilkėjo džemperius su gobtuvais.
Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. parodė, kad jis yra buvęs Nemenčinės plente, Vilniuje, prie degalinės ,,Orlen“ esančioje stotelėje, nes vasarą jis važinėjo prie Balžio ežero maršruto Nr. 39 autobusu. Minėtoje stotelėje jis buvo ir 2018 m. balandžio mėn. pradžioje, bet tikrai ne balandžio 18 d., nes jis gerai atsimena, kad balandžio 18 d. jis buvo prie prekybos centro „Europa“ su draugais E. Š., A., E. Š. draugu, vardu D., ir V. R., suk kuriais nuo 19.00 val. buvo Antakalnyje, Nemenčinės plente esančioje stotelėje, kurioje su minėtais draugais sėdėjo po stogu. Jokio telefono jis negrobė (T. 1, b. l. 56-57).
Ikiteisminio tyrimo metu D. J. parodė, kad 2018 m. balandžio 18 d. apie 16 val. Nemenčinės plente, Vilniuje, esančioje stotelėje „Saulėtekis“ prieš degalinę „Orlen“ jis laukė autobuso. Tuo metu stotelėje žmonių nebuvo. Iki autobuso atvykimo likus apie 10 minučių prie jo nuo centro pusės priėjo apie 12-13 metų amžiaus apie 155 cm ūgio apvalaus veido vidutinio kūno sudėjimo tamsiaplaukis mėlynų akių berniukas, vilkintis juodą sportinį treningą ir pilkas kelnes, ir rusų, o vėliau- lietuvių kalba jo paklausė, ar jis turi cigarečių. Berniukas kalbėjo su rusišku akcentu, greitakalbis. Berniukas buvo hiperaktyvaus būdo, judesiai buvo nekoordinuoti. Jam atsakius, kad cigarečių jis neturi, berniukas paprašė jo telefono paskambinti. Jis nenorėjo duoti berniukui į rankas mobiliojo ryšio telefono, taigi jis berniukui atsakė galintis leisti pakalbėti per telefono garsiakalbį. Norėdamas suvesti diktuojamą numerį jis išsitraukė telefoną „Iphone 5“. Pamatęs telefoną berniukas nustebęs nudžiugo ir sušuko, kad tai „Iphone“, po ko greitu žingsniu nuėjo centro link. Nueinančiam berniukui jis dar siūlė paskambinti, tačiau berniukas net neatsisukęs nuėjo. Maždaug po 3 minučių minėtas berniukas nuo centro pusės grįžo kartu su kitu vaikinu- pastarasis buvo 20- 25 metų amžiaus, tamsiais, tačiau šiek tiek šviesesniais nei pirmojo vaikino plaukais, ovalaus veido, smulkaus kūno sudėjimo, vilkėjo pilkos spalvos su mažais geltonos spalvos užrašais sportinį megztinį, ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą, ant veido buvo randas, tačiau jis neprisimena pastarojo lokalizacijos, priekiniai dantys buvo su nežymiais tarpais. Priėjęs prie jo vyresnis vaikinas jo paklausė, kokie jo „Icloud“ prisijungimo duomenys. Vyresnis vaikinas irgi kalbėjo su rusišku akcentu, nervingai. Jam atsakius, kad jis nežino, kas tas „Icloud“, vyresnis vaikinas atsakė, kad jis tikrai žino, ir pareikalavo atiduoti telefoną. Jausdamas grėsmę jis atidavė vyresniam vaikinui savo telefoną. Vyresnis vaikinas liepė jam niekur neiti, apžiūrinėjo jo telefoną. Nors telefone buvo prijungtas „Icloud“, tačiau vyresnis vaikinas vis tiek reikalavo pasakyti „Icloud“ prisijungimo slaptažodį. Jis vaikinams kodo nepasakė, kadangi prie „Icloud“ buvo prijungtos tėvų kreditinės kortelės ir asmeninė informacija. Tada labai supykęs vyresnysis vaikinas paėmė jį už pečių, prirėmė prie stotelės sienos ir toliau reikalavo pasakyti slaptažodį. Jaunesnysis berniukas ramino savo draugą ir liepė eiti, sakydamas, kad slaptažodžio nebereikia, kadangi prie telefono jau prisijungta. Būdamas priremtas prie sienos jis pasakė vaikinams neteisingą prisijungimo kodą. Išgirdęs kodą vyresnysis vaikinas jį paleido ir nuėjo centro pusės link. Kai jis buvo priremtas prie sienos automobilio vairuotoja, stovėjusi spūstyje, pradėjo šaukti, kad vaikinai jį paleistų, tačiau vaikinai į tai nereagavo. Vaikinams pasišalinus minėto automobilio vairuotoja nuvyko prie degalinės „Viada“ ir pašaukė jį. Tada jis kartu su minėta automobilio vairuotoja iškvietė policijos pareigūnus. Anksčiau jis minėtų vaikinų nematė, nors tuo pačiu maršrutu jis keliauja dažnai.
2018 m. rudenį parduotuvėje „Iki“, esančioje Nemenčinės pl. 2, Vilniuje, jis pamatė tą patį vaikiną, kuris 2018 m. balandžio 18 d. apie 17.00 val. stotelėje „Saulėtekis“ iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Iphone 5“, ir apie tai pranešė tėvui. Jis su tėvu iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė minėtą vaikiną. Jis minėtą vaikiną iš karto atpažino, nesuabejojo. Jis gerai įsidėmėjo minėto vaikino veido bruožus, šukuoseną (T. 1, b. l. 10-11, 29-30).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. J. D. Š. atpažino kaip vaikiną, apie kurį jis davė parodymus bei kuris 2018 m. balandžio 18 d. pagrobė iš jo mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 5“. D. Š. jis atpažino iš veido formos, šukuosenos ir ausų (T. 1, b. l. 18-22).
Ikiteisminio tyrimo metu J. Š. parodė, kad 2018 m. balandžio 18 d. apie 17.00 val. ji važiavo automobiliu Nemenčinės plentu nuo Antavilių centro link. Sustojusi ties Nemenčinės plento ir Saulėtekio alėjos sankryža ji pamatė stotelėje stovinčius tris vaikinus: aukštesnis vaikinas buvo paėmęs už atlapų mažesnį vaikiną, o trečias vaikinas- pats mažiausias tiesiog stovėjo. Pasignalizavusi ir atsidariusi langą ji pradėjo šaukti, kad ji iškvies policijos pareigūnus, nes jai pasirodė, kad aukštesnis vaikinas ruošėsi mušti kitą vaikiną. Tuomet atsisuko pats mažiausias vaikinas ir aukščiausias vaikinas su mažiausiu nuėjo centro link. Vaikinas, prieš tai buvęs paimtas už atlapų, perbėgo per kelią, pribėgo prie jos ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus, nes minėti du vaikinai paėmė telefoną. Mažiausias berniukas galėjo būti apie 13 metų mažiaus, trumpų tamsiai rudų plaukų, apsirengęs juodai. Aukštesnio vaikino veido ji neįsidėmėjo, pastarasis buvo apsirengęs berods juodai. Atpažinti vaikinų ji negali (T. 1, b. l. 39).
Šalies argumentai
Civiliniame ieškinyje N. J. nurodė, kad telefoną, vėliau pagrobtą iš D. J., pastarajam pirko jis. Telefono vertė- 150 eurų (T. 1, b. l. 36).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2018 m. balandžio 18 d. 17.00 val. buvo gautas pranešimas, kad du nepažįstami asmenys stotelėje „Saulėtekis“ prie degalinės „Viada“ iš 17 metų pranešėjo jėga atėmė telefoną „Iphone“. Užpuolikų požymiai: nepilnamečiai, vienam apie 13-14 metų, juodai apsirengęs, su gobtuvu. Pasišalino link „Pušų terasų“. D. J. paaiškino, kad prie jo priėjo du jaunuoliai- vienas apie 14 metų amžiaus, 160 cm ūgio, kitas- 180 cm ūgio, abu vilkėjo tamsiais sportiniais rūbais. Jaunuoliai iš jo atėmė telefoną „Iphone5“ ir paprašė telefono „Icloud“ kodo. D. J. padiktavo minėtą kodą, po ko jaunuoliai pasišalino nežinoma kryptimi (T. 1, b. l. 64-66).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. 18.17 val. pranešėjas prie parduotuvės „IKI“, esančios Nemenčinės pl. 2, Vilniuje, mato asmenį, galėjusį iš šio pavogti telefoną. Asmuo šviesių plaukų, 18 metų amžiaus, 183 cm ūgio, vilki džinsais, pilku džemperiu juodu gobtuvu, turi bordo spalvos kuprinę (b. l. 67).
Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus bei teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis teismas pažymi neturintis pagrindo abejoti, kad 2018 m. balandžio 18 d. apie 16 val. panaudojus smurtą iš D. J. buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Iphone5“- tai patvirtino tiek pats nukentėjusysis D. J., tiek procesinio suinteresuotumo neturinti J. Š., davusi parodymus, analogiškus D. J. duotiems parodymams. Tiek iš D. J., tiek iš J. Š. parodymų matyti, kad prieš D. J. smurtavo vienas iš dviejų- vyresnis vaikinas, o jaunesnis vaikinas tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. Nors minėtų vaikinų nagrinėjamo įvykio dieną sulaikyti nepavyko, tačiau po kelių mėnesių D. J. parduotuvėje pamačius bei atpažinus prieš jį smurtavusį ir iš jo telefoną pagrobusį vaikiną, pastarąjį policijos pareigūnai sulaikė ir nustatė jo tapatybę- D. Š.. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu D. Š. neprisipažino iš D. J. pagrobęs mobiliojo ryšio telefoną, nurodęs nagrinėjamo įvykio dieną buvęs netoli nagrinėjamo įvykio vietos, tačiau nusikaltimo nepadaręs, kadangi nagrinėjamo įvykio metu jis buvęs sulaikytas policijos pareigūnų už vagystę. Vertindamas šiuos D. Š. parodymus teismas pažymi, kad, kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro (T. 2, b. l. 115-150), 2018 m. balandžio mėnesį D. Š. iš tikrųjų buvo sulaikytas kaip pavogęs iš parduotuvės degtinės butelį, tačiau tai buvo ne nagrinėjamo įvykio dieną, bet prieš tris dienas iki nagrinėjamo įvykio- 2018 m. balandžio 15 d. 18.07 val., taigi D. Š. alibi yra paneigta. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamo įvykio metu atstumas tarp D. J. ir prieš pastarąjį smurtavusio asmens buvo labai mažas, kadangi smurtavęs asmuo D. J. buvo paėmęs už pečių ir pastarąjį prirėmęs prie sienos, jų tarpusavio kontaktas truko netrumpą laiko tarpą, taigi D. J. turėjo galimybę įsidėmėti prieš jį smurtavusio asmens veido bruožus. Dėl šių priežasčių teismas neturi pagrindo abejoti atpažinimo, kurio metu D. J. atpažino D. Š. kaip asmenį, smurtavusį prie jį ir pagrobusį iš jo telefoną, rezultatais.
Žemesnės instancijos teismas
Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad D. Š. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus paneigia išraše iš administracinių nusižengimų registro nurodyti duomenys, o D. J. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- J. Š. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu gauti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. balandžio 18 d. apie 16.00 val. D. Š., veikdamas kartu su baudžiamojo proceso metu nenustatytu asmeniu, viešojo transporto stotelėje „Saulėtekis“ šalia pastato, esančio Nemenčinės pl. 5, Vilniuje, priėjo prie D. J. ir pareikalavo atiduoti N. J. priklausantį 150 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 5“. D. J. atidavus mobiliojo ryšio telefoną, D. Š. paėmė D. J. už pečių, pastarąjį prirėmė prie stotelės sienos ir reikalavo pasakyti „Icloud“ prisijungimo duomenis, po ko su mobiliojo ryšio telefonu „Iphone 5“ iš įvykio vietos pasišalino.
VAGYSTĖ IR VIEŠOSIOS TVARKOS SUTRIKDYMAS
Teisiamojo posėdžio metu D. Š. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų- vagystės ir viešosios tvarkos pažeidimo kaltę jis pripažįsta. Jis sutinka duoti parodymus.
Prieš 2018 m. spalio 9 d. įvykį jis su draugais gėrė alkoholį. Šio įvykio metu jis buvo girtas. A. Š. pastūmė jo draugę, dėl ko jis pribėgo prie A. Š. ir pastarajam du kartus trenkė kumščiu į veidą. Gaudydamas A. Š. pastarajam jis vieną kartą spyrė į koją. A. Š. jis mušė vienas. Vėliau jis įlipo į A. Š. automobilį, iš kurio pasiėmė planšetinį kompiuterį ir pastarąjį paslėpė netoli namo laiptinės. Vėliau jis per pažįstamą, vardu V., rado A. Š. ir pastarajam grąžino planšetinį kompiuterį. Savo veiksmus jis vertina blogai. Planšetinį kompiuterį jis paėmė, nes jis buvo išgėręs alkoholio, taip pat gal jis norėjo atkeršyti A. Š. už draugę, kad A. Š. ją pastūmė. Jei jis būtų buvęs blaivus, kompiuterio jis nebūtų paėmęs, bet vis tiek būtų trenkęs A. Š., kadangi jam nepatinka, kai kas nors skriaudžia merginas.
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 9 d. apklausos metu D. Š. parodė, kad 2018 m. spalio 8 d. vakare jis ir A. P. Žirmūnuose miškelyje gėrė degtinę, brendį. Vėliau eidami Žirmūnuose jie sutiko A. S., N. R., dar vėliau- D. H. Po to jie visi vaikščiojo Žirmūnuose, ėjo daugiabučių namų kiemais. Pro juos einančius pravažiavo automobilis „Toyota Prius“- pastarasis pravažiavo labai arti A. S. ir pastarosios vos nepartrenkė. Nei jis, nei minėti asmenys per automobilį netrenkė. Pro juos pravažiavęs automobilis sustojo ir iš pastarojo išlipo vyriškis, kuris rankoje laikė geltonos spalvos balionėlį su ašarinėmis dujomis. A. S. pasakė einanti paklausti vairuotojo, kodėl šis jos vos nepartrenkė, ir nuėjo. Ką A. S. priėjusi prie minėto vyriškio pastarajam pasakė, jis negirdėjo, nes jis stovėjo apie dviejų metrų atstumu nuo jų. Jis negirdėjo, ką vyriškis atsakė A. S. Jis pamatė, kaip minėtas vairuotojas, atremdamas abi rankas A. S. į pečius, pastarąją pastūmė. A. S. žengė žingsnį atgal, bet neparkrito. Po to vairuotojas ranka trenkė A. S. į veidą ir vėl ją pastūmė, abi rankas atremdamas jai į pečius. A. S. nukrito ant žemės. Tada jis pradėjo keiktis, reikšdamas pyktį, kad vairuotojas sudavė A. S. ir pastarąją pastūmė. Jis neprisimena, ar jo draugai keikėsi. Pribėgęs prie vairuotojo pastarajam jis trenkė du kartus kumščiu į skruostą, po ko vairuotojas apsisuko ir pradėjo bėgti. Jis vijosi minėtą vairuotoją. Kiti jo draugai stovėjo ir vairuotojo nemušė bei nesivijo. Vairuotojui nubėgus jis grįžo prie automobilio „Toyota Prius“ ir į pastarąjį atsisėdo. Automobilis buvo paliktas užvestas. Atsisėdęs už automobilio vairo jis paspaudė greičio pedalą ir pavažiavo. Jis norėjo apgadinti automobilį iš pykčio. Automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės niekas nesėdėjo. Jis nežiūrėjo, ar kas nors sėdi automobilio gale. Pavažiavęs apie metrą jis atsitrenkė į kitus automobilius. Išlipęs iš automobilio jis nubėgo į miškelį, jam iš paskos nubėgo A. S., N. R., D. H. ir A. P.. Pastarieji minėtam vairuotojui smūgių nesudavė. Jis nematė, kas galėjo pavogti planšetinį kompiuterį. Atsisėdęs į automobilį planšetinio kompiuterio jis nematė. Jokio ginklo- peilio ar daikto, panašaus į pistoletą, nei jis, nei jo draugai neturėjo (T. 2, b. l. 89-90).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 21 d. apklausos metu D. Š. parodė, kad jis nori pakeisti ir patikslinti ankstesnius savo parodymus. Taksi automobilis pro jį ir su juo buvusius draugus pravažiavo, po ko apsisukęs vėl važiavo pro juos. Pravažiavęs juos automobilis iš karto sustojo. Jis nežino, kodėl automobilis sustojo. Jis nematė, kad kažkuris iš jo draugų būtų trenkęs per automobilį. Sustojus automobiliui iš pastarojo išlipo vairuotojas. A. S. iš karto nuėjo prie vairuotojo. Pastarasis išlipęs iš automobilio rankoje turėjo dujų balionėlį. Jis negirdėjo, ką A. S. pasakė vairuotojui. Jis pamatė, kaip vairuotojas pastūmė A. S. ir pastaroji nukrito ant žemės. Tuomet jis iš karto pribėgo prie vairuotojo ir pastarajam kumščiu sudavė du smūgius. Jam iš paskos prie jo pribėgo kažkuris iš jo draugų (jis nepastebėjo, kas). Po jo smūgių vairuotojas pabėgo, o jis nubėgo paskui vairuotoją. Jis girdėjo, kad kažkas iš jo draugų bėga jam iš paskos, bet po to nebegirdėjo. Jis vijosi vairuotoją vienas. Pasivijęs vairuotoją pastarajam jis spyrė į koją, po ko vairuotojas nukrito, bet staigiai atsikėlė ir nubėgo. Tuomet jis jau nebesivijo vairuotojo ir grįžo prie draugų, buvusių prie automobilio: prie automobilio buvo N. R., A. S., A. P. ir D. H. Jis atsisėdo į automobilio vairuotojo vietą. Jis nepastebėjo, kas kartu įsėdo į automobilį. Automobilyje jis nematė planšetinio kompiuterio. Sudaužęs kitus automobilius jis iš karto iššoko iš automobilio ir nubėgo. Bėgdamas jis pas N. R. pamatė planšetinį kompiuterį. N. R. paslėpė planšetinį kompiuterį prie laiptinės ir nubėgo slėptis. Po kelių dienų po minėto įvykio jis, N. R., A. P. ir A. S. nuėjo prie vietos, kurioje N. R. paslėpė planšetinį kompiuterį. Radęs planšetinį kompiuterį pastarąjį jis nusinešė namo. Jis neatsimena, kada tiksliai jis susitiko V. D.- su pastaruoju bendraujant jis išsiaiškino, kad V. D. pažįsta jo užpultą taksistą. Paklaustas, ar galėtų taksi vairuotojui grąžinti planšetinį kompiuterį, V. D. sutiko, po ko jis V. D. atidavė planšetinį kompiuterį, kad pastarąjį V. D. nuneštų taksistui. Šio įvykio metu jis nei pas vieną iš savo draugų jokio ginklo nematė. Taksistui smūgius sudavė tik jis. Jis sudavė taksistui du ar tris smūgius į galvą (T. 2, b. l. 94-96).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo 6 d. apklausos metu D. Š. parodė, kad jis neturėjo tikslo apgadinti automobilio „Toyota“ bei kitų automobilių: į automobilį jis atsisėdo ir pastaruoju pavažiavo norėdamas panervinti, paerzinti taksi vairuotoją. Vogti automobilio jis neketino. Jis nemoka vairuoti, nagrinėjamo įvykio metu jis buvo girtas, todėl jis atsitrenkė į kitus kieme stovinčius automobilius. Jis prisipažįsta, kad jis keikėsi, kad taksi vairuotojui sudavė du smūgius kumščiu į veidą, kai jis su šiuo stovėjo prie automobilio. Taip pat ji prisipažįsta, kad spyrė vairuotojui į koją, kai minėtą vairuotoją vijosi. Jis neprisimena visų įvykio aplinkybių, nes tą vakarą jis buvo išgėręs alkoholio. Jis prisipažįsta, kad išlipdamas iš automobilio jis paėmė planšetinį kompiuterį, gulėjusį tarp priekinių sėdynių. Paėmęs planšetinį kompiuterį jis nubėgo prie laiptinės ir po laiptais paslėpė planšetinį kompiuterį, po ko nubėgo paskui draugus. Jis nepamena, kas iš jo draugų buvo kartu atsisėdę į automobilį. Planšetinį kompiuterį jis nuėjo pasiimti kitą dieną vienas. Pasiėmęs kompiuterį pastarąjį jis nusinešė namo, o vėliau per pažįstamus grąžino minėtą planšetinį kompiuterį vairuotojui. Automobilyje mobiliojo ryšio telefono jis nematė. Apie jo ketinimą vogti jo draugai nežinojo, mintis pavogti kompiuterį jam kilo spontaniškai. Dėl savo veiksmų jis gailisi (T. 2, b. l. 101-102).
Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. parodė, kad jis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis dirba taksi vairuotoju, nuomoja automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Jogis“. 2018 m. spalio 9 d. apie 00.00 val. jam važiuojant namo, esančio Žirmūnų g. Nr. 71, Vilniuje, kieme prieš jo vairuojamą automobilį jo važiavimo kryptimi važiuojamąja dalimi ėjo jaunų neblaivių asmenų, kurių buvo apie septynis, kompanija, kurioje buvo viena mergina. Kai kurie jaunuoliai pasitraukė į šonus, tačiau per vidurį ėjo mergina su dviem vaikinais, kurie nesitraukė. Atsisukusi mergina kažką jam sakė. Jis negirdėjo, ką sakė mergina, nes automobilio langai buvo uždaryti. Po to jaunuoliai pasitraukė iš kelio ir jis pamažu pro šiuos važiavo. Pravažiavęs jaunuolius jis išgirdo trinktelėjimą į automobilio kėbulą. Sustojęs jis išlipo iš automobilio ir atsistojęs prie automobilio galinių durelių paklausė jaunuolių, ką šie daro. Vaikinai ir mergina stovėjo prie automobilio galo. Tuomet jaunuoliai priėjo prie jo ir pradėjo smūgiuoti. Jis negali pasakyti, ar visi jaunuoliai priėjo, ar visi jį mušė; taip pat jis negali pasakyti, ar mergina jį mušė. Jam smūgiavo rankomis į galvą ir sudavė mažiausiai tris smūgius. Jis bandė išvengti smūgių, tačiau supratęs, kad neapsigins, atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo. Apsisukęs kieme jis važiavo atgal. Pravažiuodamas pro jaunuolių kompaniją jis vėl išgirdo trinktelėjimą į automobilio kėbulą. Jis nematė, kas ir kur trenkė- jis tik girdėjo garsus. Jam atrodo, kad į automobilį buvo trenkta du kartus. Sustojęs jis išlipo iš automobilio ir paklausė, ką jaunuoliai daro. Tuo metu mergina staigiu judesiu pajudėjo link jo. Tarp jų buvo apie trijų metrų atstumas. Eidama mergina jam sakė, ko jis nori, keikėsi. Merginai priartėjus labai arti, maždaug 20 cm atstumu, pastarąją jis staigiai nuo savęs atstūmė, abi rankas atrėmęs merginai į krūtinę. Mergina nenukrito, tik žengė žingsnį ar du atgal. Atsisukusi į vaikinus mergina sušuko „Jūs matėt?“, po ko visi jaunuoliai jį puolė. Jį mušė ne mažiau kaip trys asmenys. Jį puolė, t. y. smūgiavo rankomis į galvą. Jis bandė gintis mušančiuosius stumdamas. Jis negali pasakyti, kiek smūgių kuris jaunuolis sudavė. Jis prisimena, kad vieną jaunuolį jis pastūmė ir jie trise nukrito. Vienu metu jis iš automobilio paėmė dujų balionėlį ir pastarąjį laikė prieš jaunuolius, tačiau nepurškė. Pamatę, kad jis nepurškia, vaikinai vėl jį puolė, pradėjo mušti, rankomis sudavė į galvą. Jis negali nurodyti, kiek tiksliai smūgių jam sudavė. Dujų balionėlį jis įsidėjo į striukės kišenę. Besistumdydamas su vaikinais jis pamatė merginą, sėdinčią jo automobilyje, kuri laikė už vairo šūkaudama „ką tu man dabar padarysi?“. Po to jis pažiūrėjęs į vaikinus pamatė pas vieną iš vaikinų rankoje laikomą pistoletą. Minėtas vaikinas šaukdamas ėjo link jo, priartėjo prie jo 50 cm atstumu ir prie veido ištiesta ranka laikė ginklą. Pastarasis buvo metalinis, nes blizgėjo vamzdžio priekis. Pamatęs ginklą jis išsigando. Vaikinas, turėjęs ginklą, buvo apie 17-20 metų amžiaus, tamsių plaukų, apie 160-170 cm ūgio, smulkaus sudėjimo, veidas smulkus, tamsios akys. Daugiau jaunuolio apibūdinti jis negali, bet pastarąjį pamatęs jis atpažintų. Šito vaikino nebuvo tarp tų, kuriuos policijos pareigūnai sulaikė. Pamatęs ginklą jis sustingo, kiti vaikinai taip pat sustojo, tačiau vėliau vėl puolė jį mušti. Jį mušė ne mažiau trijų asmenų, galėjo mušti keturi asmenys. Jaunuoliai ėjo link jo smūgiuodami ir smūgiavo rankomis į galvą. Jis negali nurodyti, kiek tiksliai smūgių jam buvo suduota. Tuomet jis pradėjo bėgti nuo jaunuolių. Kažkuris iš jaunuolių trenkė jam per kojas, dėl ko jis nukrito, tačiau staigiai atsikėlęs jis pabėgo. Vaikinai jį vijosi apie 200-300 metrų iki darželio, tačiau jo nepasivijo. Sustojęs jis pamatė, kad vaikinai jau eina atgal automobilio link. Tuomet ir jis pradėjo eiti automobilio link. Eidamas jis išgirdo dūžius. Automobilio jis nematė, kadangi vaizdą užstojo krūmai. Eidamas automobilio link jis iš tolo pamatė du nubėgančius asmenis, t. y. juodus siluetus. Priėjęs prie automobilio jis pamatė, kad sudaužytas jo nuomojamas automobilis ir kiti trys automobiliai. Kažkas iš kaimynų iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavus policijos pareigūnams pastariesiems jis parodė, kuria kryptimi nubėgo jaunuoliai. Policijos pareigūnai nubėgo ieškoti jaunuolių. Maždaug po 15 minučių policijos pareigūnai atvedė merginą ir keturis jaunuolius. Jis policijos pareigūnams pasakė, kad nėra dar vieno vaikino, kuris turėjo ginklą. Tuo metu į lauką buvo išėję namo gyventojai ir kažkuris šaukė, kad nėra dar dviejų jaunuolių. Policijos pareigūnai vaikinus ir merginą išsivežė. Ryte jis apžiūrėjo automobilį. Automobilio priekis buvo sugadintas atsitrenkus į kitus automobilius. Ant automobilio galinės dalies jis pamatė spyrių žymes: buvo spirta į bamperį ir matėsi slystantys pėdsakai bei bagažinės link nubrozdinti dažai. Ant keleivio pusės galinio sparno ir durų yra nubrozdinti dažai. Po šio įvykio jis neberado automobilyje tarp priekinių sėdynių prie pavarų svirties buvusio padėto juodos spalvos planšetinio kompiuterio „Huawei T10“ su „Tele2“ SIM kortele, kurio vertė 229 eurų, su juodos spalvos odiniu dėklu, kurio vertė 20 eurų. Taip pat po šio įvykio automobilyje ant kilimėlio po vairuotojo sėdyne jis rado savo telefoną „Iphone 5S“, kurio dešinys viršutinis ekrano kampas buvo suskilęs ir išbyrėjusios detalės. Po šio įvykio jis blogai jautėsi, jam skaudėjo ir svaigo galva, nes visi smūgiai teko į galvą. Į galvą jam buvo suduoti mažiausiai septyni smūgiai, bet smūgių galėjo būti ir daugiau. Jis gavo smūgius į veidą bei viršutinę galvos dalį. Matomų sužalojimų ant jo kūno bei galvos nesimato, mėlynių neliko. Dėl blogos savijautos jis kreipėsi į medikus.
Jis neatsimena tikslios datos, susitikęs su pažįstamu V. (pavardės jis neatsimena, gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), buto jis nežino), su šiuo jis pradėjo kalbėti apie įvykį. V. papasakojo pažįstantis vaikinus, kurie jį užpuolė, kad su šiais vaikinais jis - V. kalbėjo apie šį įvykį. Jis V. paprašė paklausti vaikinų, kur jo planšetinis kompiuteris. 2018 m. spalio 20 d. V. jam paskambino ir pasakė, kad vaikinai sutinka susitikti su juo ir grąžinti jam planšetinį kompiuterį. Jis pasakė nenorintis su vaikinais susitikti. Tuomet V. pasakė pats iš vaikinų paimsiantis planšetinį kompiuterį ir jam atnešiantis. 2018 m. spalio 20 d. V. atnešė jam planšetinį kompiuterį. Jis apžiūrėjo kompiuterį, pastarasis buvo be interneto SIM kortelės, neturinčios materialinės vertės. Planšetinis kompiuteris grąžintas su dėklu, veikiantis ir nesugadintas (T. 1, b. l. 81-85, 99).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu A. Š. atpažino D. Š. kaip vieną iš asmenų, apie kurį jis davė parodymus. Minėtas vaikinas jį vijosi, jam smūgiavo, bet šiuo metu jis negali nurodyti, kur ir kiek tiksliai smūgių minėtas vaikinas jam sudavė. Viskas įvyko labai greitai, buvo daug jaunuolių, todėl jis neįsidėmėjo ir negali tiksliai nurodyti muštynėse dalyvavusių asmenų veiksmų (T. 1, b. l. 109-110).
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus A. Š. pateiktą mobiliojo ryšio telefoną „Iphone5s“ nustatyta, kad telefono ekranas dešiniajame viršutiniame kampe suskilęs, išbyrėjusios ekrano dalys (T. 1, b. l. 111-112).
Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. parodė, kad 2018 m. spalio 9 d. apie 00.00 val. būdama virtuvėje namo, esančio Žirmūnų g. 71, Vilniuje, kieme ji išgirdo triukšmą. Pažiūrėjusi pro langą ji pamatė jaunuolių kompaniją. Jis tiksliai nežino, bet galėjo būti šeši jaunuoliai, tarp kurių buvo viena mergina. Jaunuoliai ėjo prieš atvažiuojantį automobilį. Automobiliui sustojus iš pastarojo išlipo vyriškis. Tada ji atsitraukė nuo lango. Maždaug už poros minučių pažiūrėjusi ji pamatė, kaip minėtas iš automobilio išlipęs vyriškis pradėjo bėgti. Dalis jaunuolių nusivijo vyriškį, o likę trys jaunuoliai įsėdo į automobilio vairuotojo vietą, keleivio priekinę vietą ir į automobilio galą. Automobilis pajudėjo ir trenkėsi į kitus automobilius. Tuo metu ji kvietė policijos pareigūnus. Šį įvykį ji matė pro penkto aukšto langą. Ji nematė, kad jaunuoliai smūgiavo vyriškiui. Ji negali pasakyti, ar mergina buvo įlipusi į automobilį (T. 1, b. l. 118-120).
Ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad 2018 m. spalio 9 d. naktį, tikslaus laiko ji nežino, ji nubudo nuo triukšmo, sklindančio iš lauko. Pažiūrėjusi pro langą ji pamatė bėgantį vyriškį, kurį vijosi, kaip jai atrodo, septyni jaunuoliai, tarp kurių buvo ir blondinė mergina. Po to keturi jaunuoliai apsisukę grįžo prie automobilio. Ji negali pasakyti, ar tarp keturių jaunuolių buvo mergina. Vienas jaunuolis pribėgęs prie automobilio pasakė „imam“, kitas jaunuolis pasilenkęs iš automobilio kažką pasiėmė ir visi keturi jaunuoliai nubėgo. Ji nežino, ką jaunuoliai paėmė. Maždaug už poros metrų nuo automobilio iš vieno vaikino rankų ant žemės nukrito daiktas, prieš tai paimtas iš automobilio. Kažkuris iš vaikinų pasilenkė pakelti minėtą daiktą. Kažkuris vaikinas paklausė „Nedužo?“. Ji atsitraukė nuo lango tam, kad paskambintų policijos pareigūnams. Po kurio laiko vėl priėjusi prie lango ji pamatė, kaip automobilis „Toyota“ važiuodamas atsitrenkė į kitus automobilius, po ko iš automobilio iššoko trys jaunuoliai ir pabėgo. Ji negali pasakyti, ar iš automobilio iššoko mergina ir kuris jaunuolis vairavo automobilį. Jaunuoliai nubėgo namo, pažymėto Nr. 59, link. Jai išėjus į lauką atvažiavo policijos pareigūnai. Ji gyvena šeštame aukšte, kiemas gerai apšviestas, todėl ji gerai matė, kas vyko kieme (T. 1, b. l. 122).
Ikiteisminio tyrimo metu I. M. parodė, kad 2018 m. spalio 9 d. apie 00.00 val. išgirdusi kieme triukšmą ji pažiūrėjo pro langą ir pamatė stovintį automobilį, kurio vairuotojo durys buvo praviros. 2-3 metrų atstumu nuo automobilio stovėjo vyriškis, šalia buvo 6- 8 jaunuoliai, tarp kurių buvo viena mergina. Jaunuoliai stumdė vyriškį. Vienas jaunuolis priėjo prie vyriškio ir pastarajam spyrė. Ne vis jaunuoliai buvo užsipuolę vyriškį, buvo jaunuolių, tiesiog stovinčių šalia. Vyriškis ir jaunuoliai judėjo darželio link. Ji nematė, kas vyko toliau. Po kelių minučių prie automobilio grįžo mergina su vaikinu ir dar du vaikinai. Keli jaunuoliai buvo įlindę į automobilį. Jai susidarė įspūdis, kad jaunuoliai automobilyje kažko ieško. Po to du jaunuoliai nubėgo. Prie automobilio liko mergina su vaikinu. Jai pasirodė, kad vaikinas irgi norėjo pabėgti, bet mergina šį sulaikė. Jaunuoliai stovėjo apsikabinę ir kalbėjosi. Prie automobilio atbėgo dar du jaunuoliai, tačiau ji negali pasakyti, ar tie, kurie pabėgo, ar tie, kurie buvo nusiviję vyriškį. Keturi jaunuoliai įsėdo į automobilį: du vaikinai atsisėdo į priekį, mergina ir vienas vaikinas atsisėdo į automobilio galą. Užsidarius automobilio durims automobilis pajudėjo ir atsitrenkė į kitą automobilį. Automobilis pavažiavo apie 1- 2 metrus, po to vėl pavažiavo ir atsitrenkė į kitus automobilius. Tuomet atsidarė vairuotojo durys ir jaunuoliai pabėgo. Ji nematė, ar jaunuoliai ką nors rankose nešėsi. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Ji neįsidėmėjo jaunuolių veidų ir ką kuris iš jaunuolių darė. Ji gyvena trečiame aukšte, kiemas apšviestas, bet nuo medžio krito šešėlis į vietą, kur viskas vyko, todėl ji jaunuolių veidų neįsidėmėjo. Ji nematė ginklo nei pas vieną iš jaunuolių- net nematė, kad būtų ištiesta ranka, nukreipta į vyriškį (T. 1, b. l. 124-125).
Ikiteisminio tyrimo metu N. K. parodė, kad tikslios datos ji nepamena, apie vidurnaktį ji buvo namuose, esančiuose Žirmūnų g. 71, Vilniuje. Ji gyvena septintame aukšte. Išgirdusi triukšmą kieme ji pažiūrėjo pro langą ir pamatė keturis vaikinus bei vieną blondinę merginą, kurie stovėjo žibinto apšviestoje vietoje ant važiuojamosios kelio dalies. Ji atsisėdo balkone ir klausėsi, ką šie jaunuoliai kalba. Išgirdusi trinktelėjimą ji pažiūrėjo, kas vyksta. Ji pamatė važiuojantį juodą automobilį, kuris apsisuko ir važiavo einančių minėtų jaunuolių link. Automobilis važiavo priešais jaunuolius, tačiau pastariejio ėjo automobilio link ir iš kelio nesitraukė. Automobiliui staigiai sustabdžius jaunuoliai pasitraukė nuo kelio į abi puses. Mergina spyrė į automobilio dešinės pusės galinį sparną. Iš automobilio išlipo vairuotojas ir pasakė „Ką jūs čia darot?“. Tuomet mergina ėjo vairuotojo link sakydama „O ką jūs, ką jūs?“. Mergina prie vairuotojo priėjo labai arti, mažiau nei per ištiestos rankos atstumą. Tuomet vairuotojas atrėmęs abi rankas į merginą pastarąją nustūmė nuo savęs. Mergina ant žemės nenukrito. Tuomet keturi jaunuoliai puolė vairuotojo link. Vienas iš vaikinų šaukė „Ką tu pakėlei ant mano merginos ranką?“. Visi buvo vienoje vietoje- jaunuoliai, mergina ir vairuotojas. Ji negali pasakyti, kokius tiksliai veiksmus atliko ar kokius smūgius sudavė kiekvienas iš jaunuolių, nes buvo sumaištis. Po to vairuotojas pradėjo lėtai judėti atbulas pakėlęs prieš save rankas delnais į priekį. Tuo metu trys vaikinai judėjo vairuotojo link, o mergina laikė vaikiną. Ji suprato, kad tai šios merginos vaikinas, sakydama „nereikia, nereikia, nereikia“. Vairuotojas atbulas paėjo maždaug 5 metrus. Vaikinai ėjo vairuotojo link, tarp šių pastoviai buvo 1 metro atstumas. Tuomet vairuotojas apsisuko ir pradėjo bėgti. Trys vaikinai nusivijo vairuotoją- taip pat ir vaikinas, kurį laikė mergina. Vairuotojui nukritus ji išgirdo smūgio, t. y. pliaukštelėjimo garsą. Kur ir kas sudavė, ji nematė, nes vieta buvo neapšviesta. Vairuotojas atsistojo ir pabėgo. Vienas vaikinas sugrįžo pas merginą, stovėjusią prie automobilio, kiti trys vaikinai vijosi vairuotoją. Mergina ir sugrįžęs vaikinas apžiūrėjo automobilį, abu buvo į automobilį įlipę. Išlipęs iš automobilio vaikinas pabėgo, mergina irgi norėjo bėgti, bet tuo metu prie automobilio grįžo vaikinai, kurie vijosi vairuotoją. Kažkuris vaikinas pasakė merginai „sėsk į mašiną“, o mergina sakė, kad nereikia. Tuomet trys vaikinai ir mergina atsisėdo į automobilį. Mergina atsisėdo į automobilio galą. Automobilis buvo užvestas, staigiai ir greitai pajudėjo kitų automobilių link ir atsitrenkė į kitus automobilius: iš pradžių į automobilį „Ford“, po to- į kitus. Tuomet visi jaunuoliai ir mergina išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti. Jaunuoliams nubėgus apie 3 metrus ji išgirdo vieną jaunuolių sakant „Planšetė“. Vaikinas atsisuko, paėmė kažką nuo žemės ir nubėgo. Ji neįsidėmėjo, kuris tai buvo vaikinas. Ji negali nurodyti konkrečių merginos ir vaikinų veiksmų, kadangi viskas įvyko labai greitai. Ji jaunuolių požymių neįsidėmėjo, taip pat ji neįsidėmėjo konkrečių kiekvieno jaunuolio veiksmų. Ji pas vaikinus ginklo nematė (T. 1, b. l. 133-135).
Ikiteisminio tyrimo metu E. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. spalio 9 d. apie 00.04 val. patruliavimo kartu su vyriausiuoju patruliu A. L. metu buvo gautas pranešimas, kad prie namo, esančio Žirmūnų g. 71, Vilniuje, užpultas vairuotojas, pastarąjį užpuolė 5- 7 jaunuoliai. Atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis A. Š. nurodė jaunuolių pasitraukimo kryptį bei paaiškino, kad jaunuoliai nubėgo namo, esančio Žirmūnų g. 59, Vilniuje, link. Jis su kolega nubėgo nurodyta kryptimi. Būdamas prie namo, esančio Žirmūnų g. 59, jis išgirdo šnabždesį, sklindantį iš krūmų nuo upės pusės. Krūmuose jis rado besislapstančius keturis vaikinus ir vieną merginą, kurie gulėjo ant žemės. Nuo tos vietos maždaug už 25 metrų jis matė krūmuose šviečiantį telefoną, tačiau žmogaus, laikiusio telefoną, tamsoje nesimatė, švietė tik telefonas. Nusprendęs sulaikyti keturis vaikinus ir merginą pastarųjų jis pareikalavo nejudėti ir paaiškino, kad šie visi yra sulaikyti dėl nusikalstamos veikos padarymo. Jaunuoliams buvo uždėti antrankiai. Kartu su jaunuoliais buvusi A. S. gulėdama ant žemės pradėjo jį ir jo kolegą įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Sulaikius keturis vaikinus ir merginą ir nuėjus patikrinti vietą, kur krūmuose švietė telefonas, ten nieko nebuvo. Apieškojus minėtą vietą planšetinis kompiuteris rastas nebuvo. Apieškojus vietą, kur buvo rasti vaikinai ir mergina, planšetinis kompiuteris rastas nebuvo. Įvykio vietoje apžiūrėjus sulaikytus asmenis jokių draudžiamų daiktų pas pastaruosius rasta nebuvo. Nukentėjusysis A. Š. paaiškino važiavęs automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir būnant ties pastatu, esančiu Žirmūnų g. 71, jam neleido pravažiuoti 6 ar 7 jaunuoliai. Tada A. Š. išlipęs iš automobilio surėkė „ką jūs čia darote, leiskite pravažiuoti“, tačiau jaunuoliai pradėjo rankomis ir kojomis daužyti transporto priemonę. Vienas iš jaunuolių pribėgo ir kumščiu trenkė A. Š. į smakrą, o kitas jaunuolis ištraukė šaunamąjį ginklą- šratinį ir pradėjo grasinti iššausiantis. A. Š. išsigandęs pradėjo bėgti nuo jaunuolių, bet šie pradėjo vytis. Pabėgęs A. Š. išgirdo stiprius daužymo garsus ir grįžęs į įvykio vietą rado savo automobilį ir dar tris transporto priemones apgadintas. Jaunuoliams nubėgus nuo automobilio A. Š. pastebėjo, kad yra dingęs planšetinis kompiuteris „Huawei“. Pamatęs sulaikytus vaikinus ir merginą A. Š. paaiškino, kad nėra dar vieno vaikino. D. Š. prisipažino vairavęs automobilį „Toyota“ ir apgadinęs kitus automobilius. Paklausti, kas vairavo automobilį, susirinkę liudytojai- A. J., I. M. ir N. K. patvirtino, kad automobilį „Toyota Prius“ vairavo D. Š. (T. 1, b. l. 127-128).
Ikiteisminio tyrimo metu D. H. parodė, kad 2018 m. spalio 8 d. apie 23 val. važiuodamas troleibusu Žirmūnuose jis susitiko D. Š., A, A., N., kurių pavardžių jis nežino. A., A. ir N. jis matė pirmą kartą. Išlipę prie parduotuvės „Lidl“ jie kiemais ėjo link D. Š. namų. Nenorėdamas važiuoti namo jis nusprendė minėtą kompaniją palydėti. Jie ėjo daugiaaukščių namų kiemais važiuojamąja kelio dalimi. Jie ėjo penkiese vienoje eilėje. Jiems iš paskos važiavo taksi automobilis, kurį pamatę jie visi pasitraukė. A. su A. ėjo susikibę už parankės. Pro pastaruosius pravažiavęs ir pavažiavęs apie metrą minėtas automobilis sustojo. Jis nežino, kodėl automobilis sustojo, bet iš automobilio išlipęs vairuotojas paklausė „Ar jus sudaužyti?“. Kažkuris iš jų, tačiau ne jis ir ne A., pasakė „davaj“. A. nuėjo prie vairuotojo ir pastarajam pasakė „atsiprašau, laimingo kelio“. Atsisėdęs į automobilį vairuotojas nuvažiavo į priekį, tačiau apsisuko ir pro juos grįžo atgal. Automobiliui artėjant jų link jis su D. Š., A. ir N. pasitraukė į šoną, tačiau A. liko stovėti ir iš kelio nesitraukė. Automobilis pravažiavo pro A. pastarąją užkliudydamas, po ko A. suklupo ant vieno kelio. Pavažiavęs apie metrą automobilis sustojo. Iš automobilio išlipęs vairuotojas A. pasakė „ateik čia“. Priėjusi prie vairuotojo pastarajam A. kažką pasakė, vairuotojas kažką atsakė. Jis negirdėjo, ką kuris sakė. A. prie vairuotojo buvo priėjusi labai arti, tarp šių nebuvo net žingsnio atstumo. Po to vairuotojas atrėmė abi rankas A. į krūtinę ir pastarąją pastūmė, po ko A. nukrito ant nugaros. Gulėdama A. koja spyrė į automobilį ir pataikė prie galinių automobilio durelių į sparną iš vairuotojo pusės. Jis priėjo prie A. ir pastarajai padėjo atsikelti. Atsikėlusi A. stovėjo. Kartu stovėjo N. A. nukritus D. Š. bėgo vairuotojo link. Tuo metu vairuotojas iš automobilio pasiėmė dujų balionėlį ir pastarąjį laikydamas dešinėje rankoje pasakė „tuoj purkšiu“. Tuomet D. Š. pribėgęs prie vairuotojo pastarajam kaire ranka trenkė du kartus į veidą. Vairuotojas dujomis nepurškė, po smūgių į veidą apsisuko ir nubėgo. D. Š. ir A. nubėgo paskui vairuotoją ir po minutės sugrįžo. D. Š., A. ir A. atsisėdo į automobilį: D. Š. atsisėdo už vairo. Jis su N. liko stovėti lauke penkių metrų atstumu, t. y. už dviejų automobilių. Tik įsėdęs į automobilį D. Š. pradėjo važiuoti, tačiau pavažiavęs apie metrą atsitrenkė į kitą automobilį. po ko pavažiavo apie du metrus atgal, po to vėl važiavo į priekį ir pasukdamas vairą atsitrenkė į kitus du automobilius. Tuomet minėti jaunuoliai išlipo iš automobilio ir jie visi penki pabėgo bei pasislėpė. Bėgdamas ir slėpdamasis jis nei pas vieną jaunuolį planšetinio kompiuterio nematė. Iš anksto nebuvo jokio susitarimo pavogti planšetinį kompiuterį, taip pat nebuvo susitarimo vogti automobilį. Ji nežino, apie ką atsisėdę į automobilį kalbėjo A., A. ir D. Š. Į automobilį jis nebuvo įlipęs, todėl planšetinio kompiuterio automobilyje jis nematė. Jis neturėjo jokio ginklo- nei tikro, nei žaislinio. Nei pas vieną iš draugų ginklo jis nematė. Nubėgę apie 100 metrų jie pasislėpė krūmuose, kur vėliau juos visus rado policijos pareigūnai. Vairuotojui smūgiavo tik D. š. Nei jis, nei A., N. ar A. vairuotojui netrenkė. Jis neprisimena, ar automobilis buvo užvestas, kai vairuotojas pabėgo. Šio įvykio metu jis buvo blaivus ir prisimena visas įvykio aplinkybes (T. 2, b. l. 13-14).
Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad 2018 m. spalio 9 d. dienos metu ji susitiko su savo draugu A. P., kuris buvo su N. R. Vėliau jie susitiko D. Š. Susitikę jie visi Žirmūnuose kažkuriame iš kiemų gėrė alkoholį. Ji gėrė šampaną; kokį alkoholį gėrė vaikinai, ji negali pasakyti. Ji, N. R., A. P. ir D. Š. važiavo pas pastarąjį namo nakvoti. Apie 23.30 val. važiuodami troleibusu jie susitiko D., kuris važiavo su jais toliau. D. pasakė visus palydėsiantis, nes pats dar nenorintis eiti namo. Žirmūnuose jie visi ėjo D. Š. namų link (tikslaus adreso ji nežino, D. Š. gyvena netoli parduotuvės „Lidl“). Jiems einant keliu iš paskos važiavo automobilis. Jie visi pasitraukė, praleisdami automobilį. Automobiliui pravažiavus nei vienas iš jų kompanijos per automobilį netrenkė. Automobilis nuvažiavęs apsisuko ir vėl važiavo pro juos atgal. Jie visi ėjo priešais automobilį. Ji išgirdo, kad automobilio vairuotojas paspaudė greičio pedalą. Automobilis staiga prie jos priartėjo ir ji vos spėjo nuo pastarojo atšokti. Jei ji būtų nepasitraukusi, automobilis būtų ją partrenkęs. Automobiliui pravažiuojant pro ją ji spyrė ir pataikė į automobilio keleivio pusės galines dureles. Vaikinai nespyrė ir ranka į automobilį netrenkė. Jai spyrus į automobilį pastarasis iš karto sustojo. Iš automobilio išlipęs vairuotojas liepė jai ateiti. Vairuotojas išlipo su dujų balionėliu dešinėje rankoje. Jai priėjus prie vairuotojo pastarasis jos paklausė, kodėl ji spardo automobilį. Ji vairuotojui atsakė, kad reikia mokėti važiuoti. Tuomet vairuotojas abi rankas atrėmęs jai į pečius ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ant žemės. Tuomet D. Š. pribėgo prie vairuotojo ir pastarajam trenkė bei pataikė į skruostą. Tuomet A. P. ir N. R. pradėjo judėti vairuotojo link. Vairuotojas apsisuko ir nubėgo. Ji negali pasakyti, ar D. ėjo prie vairuotojo. Vairuotojas bėgo, D. Š. ir A. P. bėgo iš paskos. N. R. liko su ja ir D. Gal po minutės D. Š. ir A. P. grįžo prie jų. D. Š. atsisėdo į automobilį už vairo, ji atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, A. P. atsisėdo priekyje. Ji negali pasakyti, ar N. R. ir D. buvo įsėdę į automobilį. Automobilis buvo užvestas. D. Š. automobiliu pavažiavo atgal ir atsitrenkė į kitą automobilį, po to pavažiavo į priekį ir atsitrenkė dar į kitą automobilį. Tuomet jie visi išlipo iš automobilio ir nubėgo. Išgirdę policijos automobilio sirenas jie visi nubėgo upės link ir pasislėpė krūmuose. Vėliau juos visus besislapstančius rado ir sulaikė policijos pareigūnai. Būdama automobilyje ji nematė planšetinio kompiuterio. Nei ji, nei su ja buvę jos pažįstami planšetinio kompiuterio neėmė. Jie buvo penkiese, daugiau nieko nebuvo. Nei ji, nei vaikinai su savimi ginklo neturėjo. Policijos pareigūnų atžvilgiu ji keikėsi. Ji vairuotojui nesudavė nei vieno smūgio (T. 2, b. l. 28-29).
Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad 2018 m. spalio 8 d. jis buvo su D. Š., N. R., D. H. ir A. S.. Prie upės jie visi gėrė alkoholinius gėrimus. Visų įvykio aplinkybių jis neprisimena, nes buvo girtas. Jis prisimena protarpiais. Jis prisimena, kad jie visi ėjo daugiaaukščių namų kiemais. Viename kieme važiavo automobilis „Toyota Prius“, kuris pravažiavo labai arti A. S. ir pastarosios vos nepartrenkė. Jis neprisimena, kad jis trenktų per automobilį. Jis nematė, ar kas nors iš draugų trenkė per automobilį. Automobilis sustojo ir iš pastarojo išlipo vyras, kuris pradėjo aiškinti, kad visa kompanija eina važiuojamąja dalimi. Jų kompanija minėto vyriškio atžvilgiu keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jis taip pat keikėsi. Jis nuosekliai visko nepamena, bet prisimena, kad vyriškis bėgo nuo automobilio. Jis nežino, kodėl bėgo minėtas vyriškis. Po to jie visi vijosi vyriškį, po ko grįžę prie automobilio į pastarąjį atsisėdo ir važiavo. Jis atsisėdo ant galinės sėdynės. Jis automobilyje nematė planšetinio kompiuterio. Jis neprisimena, kas iš jų kompanijos vairavo. Automobiliui pavažiavus gal 5 metrus jis nuo smūgio veidu atsitrenkė į sėdynę. Tuomet jie visi iš automobilio iššoko ir pabėgo. Jie bėgo nuo kalno ir atsigulė ant žemės. Vėliau juos gulinčius ant žemės rado policijos pareigūnai, kurie pristatė juos į policijos komisariatą. Jis iš automobilio planšetinio kompiuterio neėmė ir nematė, kas pastarąjį galėjo paimti. Niekas iš anksto nesakė apie ketinimą pavogti planšetinį kompiuterį. Taip pat jis nepamena, ar kuris nors iš jų kompanijos būtų sakęs apie tai, kad važiuos važinėtis automobiliu. Niekas nekalbėjo apie ketinimą vogti automobilio. Vėliau D. Š. jam pasakojo grąžinęs planšetinį kompiuterį savininkui, tačiau jis D. Š. neklausė, kur šis radęs kompiuterį. Jis planšetinio kompiuterio neėmė ir taksi vairuotojo nemušė. Jis prisimena trumpai vijęsis vairuotoją, bet jis nesmūgiavo (T. 2, b. l. 40-41, 45-46).
Ikiteisminio tyrimo metu N. R. parodė, kad 2018 m. spalio 8 d. vakare netoli parduotuvės „Iki Minskas“ esančiame parkelyje jis, D. Š., A. P. ir A. S. gėrė degtinę. Po to prie Šilo tilto jie susitiko D. H. ir po to visi penkiese ėjo kartu vaikščioti. Jie vaikščiojo Žirmūnuose, ėjo daugiabučių namų kiemais. Jiems einant pro juos pravažiavo automobilis „Toyota Prius“. Pastarasis pravažiavo labai arti A. S., kurios vos nepartrenkė. Jis per automobilį netrenkė ir nematė, ar jo draugai trenkė, tačiau taip galėjo būti, nes automobilis pravažiavo labai arti. Automobiliui sustojus iš pastarojo išlipo vyriškis. Jis negali pasakyti, ką tiksliai vyriškis sakė, nes jis buvo išgėręs alkoholio, todėl visko gerai nepamena. Vyriškio atžvilgiu necenzūriniais žodžiais jis nesikeikė. Jis prisimena, kad vyriškis pastūmė A. S., po ko jis, D. Š., A. P. ir D. H. priėjo prie vyriškio. Jis negali pasakyti, kuris- D. Š., A. P. ar D. H. trenkė vyriškiui. Po smūgio vyriškis nukrito. Tuomet jis apsisuko ir bėgo. Jis negali paaiškinti, kodėl jis bėgo. Kartu su juo bėgo D. H. Nubėgęs į miškelį jis laukė kitų. Jam su D. H. būnant miškelyje atbėgo D. Š., A. P. ir A. S. Atbėgę šie nepasakė, kas atsitiko tada, kai jis su D. H. pabėgo. Vėliau policijos pareigūnai rado juos miškelyje ir pristatė į policijos komisariatą, kuriame jis sužinojo, kad buvo pavogtas planšetinis kompiuteris ir kad buvo apgadintas automobilis. D. Š. policijos pareigūnams prisipažino vairavęs automobilį. Jis vairuotojui nesudavė nei vieno smūgio. Jis nežino, kas iš automobilio pavogė planšetinį kompiuterį: jis automobilyje nebuvo, planšetinio kompiuterio nematė ir neslėpė. Po šio įvykio jis su D. Š. nebendrauja, su pastaruoju jis nėjo pasiimti paslėpto planšetinio kompiuterio (T. 2, b. l. 57-58, 62-63).
Ikiteisminio tyrimo metu V. D. parodė, kad jis pažįsta D. Š. ir pastarojo mamą. Taip pat jis pažįsta ir A. Š., kuris yra jo kaimynas. Tikslios datos jis nepamena, jis susitiko A. Š., kuris jam papasakojo buvęs užpultas ir iš pastarojo buvęs pavogtas planšetinis komiuteris. Jis negali nurodyti tikslios datos, jis sutiko D. Š., kuris buvo su savo pažįstamais, kurių jis nepažinojo. Pokalbio metu D. Š. su pažįstamais papasakojo užpuolęs taksistą ir iš pastarojo automobilio pavogęs planšetinį kompiuterį. Jis suprato, kad D. Š. su draugais užpuolė A. Š. Jis D. Š. pasakė, kad šis su draugais užpuolęs jo pažįstamą. Tuomet D. Š. pasakė nepardavęs planšetinio kompiuterio ir pasiūlė pastarąjį grąžinti A. Š., nes D. Š. nenori pats susitikti su A. Š.. Jis sutiko A. Š. perduoti planšetinį kompiuterį. Apie 22 val. D. Š. atėjo vienas ir atnešė jam planšetinį kompiuterį, kurį jis nunešė A. Š. (T. 1, b. l. 137).
Ikiteisminio tyrimo metu J. V. parodė, kad jam priklauso automobilis „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 9 d. apie 00.00 val. minėtas automobilis buvo apgadintas, kai į pastarąjį atsitrenkė automobilis „Daewoo Lacetti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o į minėtą automobilį atsitrenkė automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio įvykio metu buvo apgadintas automobilio dešinės pusės užpakalinis sparnas ir galinis bamperis. Jo automobilio sugadinimus užfiksavo bendrovės „Lietuvos draudimas“ darbuotojas. Šio įvykio jis nematė (T. 1, b. l. 139).
Ikiteisminio tyrimo metu M. P. parodė, kad 2018 m. spalio 9 d. 00.30 val. jam paskambino kaimynė A., kurios pavardės jis nežino ir kuri pranešė, kad kieme yra apgadintų automobilių. Išėjęs į kiemą jis pamatė, kad apgadintas jo automobilis „Daewoo Lacetti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jo draugės D. B. vardu: buvo deformuota automobilio priekinė dalis. Smūgis buvo stiprus. Visus automobilio sugadinimus užfiksavo draudimo bendrovės darbuotojas. Draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ nusprendė, kad automobilis nepataisomas. Draudimo bendrovė automobilį įvertino 1 327 eurais, kuriuos sumokėjo D. B. Šio įvykio jis nematė (T. 1, b. l. 141).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. spalio 9 d. 00.59 val. D. Š. iškvepiamame ore rasta 1,28 promilės alkoholio (T. 2, b. l. 103).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad D. Š. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- jo paties, taip pat A. Š., A. Š., A. J., I. M., N. K., E. S., D. H., A. S., A. P., N. R., V. D., J. V., M. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkotesterio šaknelėje nurodyti, taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu gauti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. spalio 9 d. apie 00.00 val. D. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,28 promilės girtumas), viešoje vietoje- daugiabučio namo, esančio Žirmūnų g. 71, Vilniuje, kieme dėl menkavertės priežasties kumščiu du kartus trenkė A. Š. į veidą, po ko baudžiamojo proceso metu nenustatytų tapatybių asmenys sudavė baudžiamojo proceso metu nenustatytą skaičių smūgių A. Š. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu pastarajam sukeldami fizinį skausmą. A. Š. pradėjus bėgti D. Š. kartu su baudžiamojo proceso metu nenustatytų tapatybių asmenimis pasivijo A. Š. ir pastarajam spyrė į koją, dėl ko A. Š. nukrito bei atsistojęs pabėgo, po ko D. Š. iš A. Š. naudojamo atrakinto automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio daugiabučio namo, esančio Žirmūnų g. 71, Vilniuje, kieme, pagrobė svetimą A. Š. priklausantį 249 eurų vertės turtą- 229 eurų vertės planšetinį kompiuterį ,,Huawei“ su 20 eurų vertės dėklu.
III. Veikų kvalifikavimo motyvai
4. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
1. Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
1. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
D. Š., iš D. J. paėmęs telefoną, panaudodamas fizinį smurtą prieš D. J.- paėmęs pastarąjį už pečių ir prirėmęs prie stotelės sienos, reikalavo pasakyti telefono „Icloud“ prisijungimo duomenis, po ko su telefonu iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu jis pagrobė svetimą turtą, taigi D. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
D. Š. pagrobė svetimą A. Š. priklausantį 249 eurų vertės turtą. Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, taigi D. Š. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
D. Š. viešoje vietoje- daugiabučio namo kieme dėl menkavertės priežasties kumščiu du kartus trenkė A. Š. į veidą bei spyrė į koją, tokiu būdu pastarajam sukeldamas fizinį skausmą bei įžūliu elgesiu ir piktybiškai tyčiodamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taigi D. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
IV. Bausmių skyrimo motyvai
1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.
1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai.
2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis;
3) kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.
60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai.
9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui;
13) veiką padarė recidyvistas.
1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.
2. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.
3. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.
4. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;
2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius;
3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
6. Jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.
1. Teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai.
2. Į atlyginamos žalos dydį neįskaičiuojamos sumos, nukentėjusio asmens gautos iš draudimo ar kitų institucijų patirtai žalai padengti.
3. Žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą.
1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas:
1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;
2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;
3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;
4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;
5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;
6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla.
3. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.
4. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.
5. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Spręsdamas dėl D. Š. skirtinų bausmių rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. D. Š. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas: vieną priskiriamą nesunkių, vieną- apysunkių nusikaltimų kategorijoms, taip pat vieną baudžiamąjį nusižengimą. D. Š. prisipažino padaręs dalį nusikalstamų veikų- vagystę bei viešosios tvarkos sutrikdymą- ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas įvertina ir tai, kad iš A. Š. pagrobtą turtą- planšetinį kompiuterį su dėklu D. Š. savo noru grąžino A. Š., kas lengvina D. š. atsakomybę. D. Š. atsakomybę sunkina tai, kad dvi nusikalstamas veikas- vagystę bei viešosios tvarkos sutrikdymą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teismas pažymi, kad minėtas dvi nusikalstamas veikas D. Š. padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu būdamas pripažintas kaltu padaręs apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad D. Š. yra recidyvistas, o tai yra D. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu D. Š. buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau D. Š. nevykdant minėta bausme jam skirtų įpareigojimų, ši bausmė buvo pakeista į arešto bausmę, kas reiškia, kad D. Š. skyrus laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė nepasieks bausmei keliamų tikslų. Kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro (T. 2, b. l. 115-150; T. 3, b. l. 1-13), D. Š. daug kartų buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už vagystes iš parduotuvių, tačiau skirtų baudų D. Š. nemokėjo, kas eliminuoja turtinio pobūdžio bausmės- baudos skyrimo D. Š. galimybę, taigi D. Š. skirtinos BK 178 straipsnio 4 dalies, 180 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio sankcijose numatytos griežčiausios rūšies bausmės, jų terminą nustatant šiek tiek mažesnį už vidurkį: už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą D. Š. skirtina trisdešimties parų arešto bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą D. Š. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą D. Š. skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje- baudžiamųjų nusižengimų rūšiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bausmės, D. Š. skirtinos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą bendrintinos apėmimo būdu griežtesne- šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę- trisdešimties parų arešto bausmę ir už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą D. Š. skirtina subendrinta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė su bausme, D. Š. skirtina už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą bendrintina jas iš dalies sudedant prie griežčiausios- vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, D. Š. skirtinos už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą pridedant dalį- tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės, D. Š. skirtinos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymą ir D. Š. skirtina subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Teismas pažymi neturintis duomenų apie naujas D. Š. padarytas nusikalstamas veikas. Kaip teisiamojo posėdžio metu parodė D. Š., jis planuoja eiti mokytis, tvarkytis gyvenimą, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, D. Š. skirtinos vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas trejiems metams, įpareigojant D. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei D. Š. skiriant baudžiamojo poveikio priemonę- turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant D. Š. per tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti N. J. 150 eurų turtinę žalą, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 10 dienos N. J. naudai sumokant ne mažiau kaip po 50 eurų.
D. Š. nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. 18.18 val. iki 2019 m. rugsėjo 29 d. 17.25 val., t. y. vieną parą, taip pat nuo 2018 m. spalio 9 d. 01.12 val. iki 2018 m. spalio 9 d. 16.27 val., t. y. vieną parą buvo laikinai sulaikytas (T. 1, b. l. 51, 52, 58; T. 2, b. l. 83, 91), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis D. Š. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju D. Š. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
V. Procesinės prievartos priemonės
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 139 straipsnio 1 dalis.
1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. skirtos kardomosios priemonės- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. l. 59-60; T. 2, b. l. 92), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintinos.
VI. Civilinis ieškinys
1. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.
Šio baudžiamojo proceso metu N. J. pareiškė 150 eurų dydžio civilinį ieškinį (T. 1, b. l. 36-37).
Vertindamas N. J. civilinį ieškinį teismas pažymi, kad D. Š. iš D. J. pagrobė telefoną, kurį, kaip nurodė N. J., D. J. pirko N. J. Teismas neturi pagrindo abejoti N. J. nurodyta pagrobto telefono verte- 150 eurų, kuri yra adekvati. Baudžiamojo proceso metu D. Š. pagrobto telefono negrąžino, savo nusikalstamais veiksmais N. J. padarytos turtinės žalos neatlygino, dėl ko N. J. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš D. Š. N. J. naudai priteistina 150 eurų.
VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti
BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:
1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;
2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;
3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;
4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;
5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.
Įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti daiktai- 4 konteineriai su nuoplovomis, 3 lipnios juostelės su mikroobjektais ir elektroninė cigaretė (T. 1, b. l. 77-79), yra menkaverčiai, jų savininkai nenustatyti, todėl šie daiktai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugykloje (T. 3, b. l. 51, 52), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini.
Pas D. Š. rasti ir paimti daiktai- replės ir kaukė (T. 1, b. l. 61), pas N. R. rasti ir paimti daiktai- maišelis su plastmasiniais rutuliukais (šratukais) (T. 1, b. l. 113-114; T. 2, b. l. 65), saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugykloje (T. 3, b. l. 51, 52), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtiems savininkams.
Kompaktinė plokštelė (T. 1, b. l. 43) paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 66, 69, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktais, 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti D. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Pripažinti D. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pripažinti D. Š. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam trisdešimties parų arešto bausmę.
Bausmes, D. Š. skirtas už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą subendrinti apėmimo būdu griežtesne- šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę- trisdešimties parų arešto bausmę ir už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą D. Š. skirti subendrintą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausme su bausme, D. Š. skirta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą subendrinti jas iš dalies sudedant prie griežčiausios- vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, D. Š. skirtos už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą pridedant dalį- tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės, D. Š. skirtos už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymą ir D. Š. skirti subendrintą vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
D. Š. skirtos vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant D. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei D. Š. skiriant baudžiamojo poveikio priemonę- turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant D. Š. per tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti N. J. 150 eurų turtinę žalą, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 10 dienos N. J. naudai sumokant ne mažiau kaip po 50 eurų.
D. Š. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju D. Š. laikinai sulaikytam išbūtą laiką įskaityti į jam skirtą bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. Š. skirtas kardomąsias priemones- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.
N. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. Š. N. J. naudai 150 eurų.
4 konteinerius su nuoplovomis, 3 lipnias juosteles su mikroobjektais ir elektroninę cigaretę, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugykloje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Pas D. Š. rastus ir paimtus daiktus- reples ir kaukę, pas N. R. rastus ir paimtus daiktus- maišelį su plastmasiniais rutuliukais (šratukais), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugykloje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtiems savininkams.
Kompaktinę plokštelę palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.