Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Jolitos Rasiukevičienės ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant atsakovo atstovei Elinai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas yra keliamas dėl Departamento 2016-05-19 sprendimo Nr. (15/4-1)3I-669(00391)(00108), kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir panaikintas anksčiau išduotas leidimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas 2015-09-10 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (t. I, b. l. 18–27), nurodydamas, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

Išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą, Departamentas 2015-11-10 priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvoje (t. I, b. l. 81).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba atliko patikrinimą, ar I. C. IĮ atitinka ĮUTP 45 str. 1 d. reikalavimus (t. I, b. l. 84–119).

Pareiškėjas 2016-03-25 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (t. I, b. l. 120–129), nurodydamas, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. dirbti UAB ,,JMS Trade“.

Departamentas ginčijamu 2016-05-19 sprendimu Nr. (15/4-1)3I-669(00391)(00108), vadovaudamasis ĮUTP 50 str. 1 d. 2 p., panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi LT7380017 (galiojusį iki 2017-11-12), ir, vadovaudamasis ĮUTP 35 str. 1 d. 2 p., 13 ir 14 p., atsisakė išduoti pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi (t. II, b. l. 23–27).

Su tokiu Departamento sprendimu pareiškėjas nesutinka ir prašo teismą jį panaikinti.

Leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis atitinka ĮUTP 40 str. 1 d. nuostatą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo, jei yra ĮUTP 26 str. 1 d. nustatytos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos ir nėra ĮUTP 35 str. 1 d. nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.

ĮUTP 40 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Pagal ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p., leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

ĮUTP 50 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 str. 1 d. nustatyti pagrindai. Be to, pagal to paties straipsnio 50 str. 1 d. 7 p., leidimas panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Kaip minėta, ginčijamu sprendimu buvo išspręstas klausimas ne tik dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal pareiškėjo 2016-03-25 prašymą, bet ir jau išduoto leidimo laikinai gyventi LT7380017 panaikinimo. Tokį sprendimą Departamentas priėmė, kadangi I. C. IĮ neatitiko ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. reikalavimų.

Į bylą pateikti duomenys šias Departamento išvadas patvirtina, jų neginčija ir pats pareiškėjas. Sodros duomenys tvirtina, kad įmonėje 2015-09-03 buvo įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai – A. B., Ž. R. ir L. V. (t. II, b. l. 17). Sudarant darbo sutartis su minėtais asmenimis buvo nustatyta, kad įmonėje jie dirbs 8 val. per dieną 5 darbo dienas per savaitę. Su A. B. ir Ž. R. sudarytos darbo sutartys buvo pakeistos, nurodant, kad nuo 2016-01-01 A. B., o nuo 2015-11-01 ir Ž. R. įmonėje dirbs 8 valandas per mėnesį, t. y. ne visą darbo laiką (t. I, b. l. 105–115). Sodros duomenys patvirtina, kad A. B. ginčui aktualiu laikotarpiu dirbo ir UAB ,,Čonis“, M. R. – UAB ,,Berlynas“, UAB ,,Maromara“, UAB ,,Sauvestida“, UAB ,,Baca Baltics“, o L. V. – UAB ,,New Media Publishing“ (t. II, b. l. 18–21).

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog I. C. IĮ neatitinka ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. reikalavimų, kadangi joje visą darbo laiką nedirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Vadinasi, Departamentas turėjo teisėtą pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Teismas taip pat pažymi, kad toks sprendimas turėjo būti priimtas vadovaujantis ĮUTP 50 str. 1 d. 7 p., o ne 50 str. 1 d. 2 p. Kita vertus, toks netikslumas įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui neturi, nes byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, jam pagrįsti.

Pagal ĮUTP 35 str. 1 d., išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (2 p.), yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.), jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).

Fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Civiliniame kodekse, (toliau – dalyvis), vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (ĮUTP 2 str. 9 d.).

Pagal vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi LR užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 100 punktą, veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi, yra: pateikti įmonės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad ši įmonė realiai vykdo veiklą (pavyzdžiui, įmonė už suteiktas paslaugas negauna pajamų, nevykdo jokių finansinių operacijų) (100.4 p.); įmonė įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, o dokumentas, kuriame nurodytas kitas įmonės adresas, kuriuo vykdoma pateiktuose dokumentuose nurodyta įmonės veikla Lietuvos Respublikoje, nepateiktas (pavyzdžiui, patalpų nuomos sutartis) (100.5 p.); įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (pavyzdžiui, neįrengtos darbo vietos, patalpos nepritaikytos prekių laikymui, nesudaryta patalpų nuomos sutartis) (100.6 p.); įmonė nemoka Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių (gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto ir kt.) ir jų nedeklaruoja (100.8 p.); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje yra fiktyvus (100.9 p.).

Įvertinęs kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjo pateiktus duomenimis, taip pat Departamento nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB ,,JMS Trade“, kurios akcininkas pareiškėjas teigia esąs, yra fiktyvi, todėl Departamentas turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Bylos duomenys tvirtina, kad UAB ,,JMS Trade“ asmenys įdarbinami tik tam, kad ji atitiktų ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, o ne realiai ūkinei veiklai vykdyti, t. y. darbuotojų įdarbinimas įmonėje yra fiktyvus. Nustatyta, kad UAB ,,JMS Trade“ buvo įdarbinti trys asmenys, t. y. Ž. K., L. K. ir Ž. J. (t. I, b. l. 144–149). Su nurodytais asmenimis sudarytos darbo sutartys 2016-03-01 buvo pakeistos, nustatant, kad minėti asmenys dirba 8 valandas per dieną, 40 valandų per savaitę, nors prieš tai buvo nustatyta 1 valandos per dieną, 5 valandų per savaitę darbo laiko trukmė. Pagal Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus duomenis, su Ž. J. sudaryta darbo sutartis 2016-03-02 ir vėl buvo pakeista, nustatant 1 valandos per dieną, 5 valandų per savaitę darbo laiką (t. I, b. l. 198–200). Vadinasi, 2016-03-25 prašymo pateikimo metu UAB ,,JMS Trade“ neatitiko ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. reikalavimų, nes įmonėje visą darbo laiką nedirbo reikiamas darbuotojų skaičius. Be to, darbo sutarčių nuostatų keitimas prieš pat pareiškėjui teikiant prašymą, sudaro pagrindą teigti, kad buvo siekiama, jog įmonė atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Sodros duomenys taip pat patvirtina, kad Ž. K. ir L. K. ginčui aktualiu laikotarpiu taip pat dirbo UAB ,,Statybinių pasiūlų servisas“, o Ž. J. – UAB ,,Telavis“, UAB ,,Terdžola“, UAB ,,Motorina“, UAB ,,Parijus“, UAB ,,Laimingi meistrai“ (t. II, b. l. 8–13).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog UAB ,,JMS Trade“ akcijas įsigijo dėl to, kad jo turima individuali įmonė nebeatitiko ĮUTP reikalavimų. Vadinasi, pareiškėjas pats pripažįsta, kad, įsigydamas kitos įmonės akcijas, jis sieke ne užsiimti teisėta veikla, o gauti leidimą laikinai gyventi. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta anksčiau, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo siekis yra ne realios ūkinės veiklos vykdymas, o siekis kiek įmanoma labiau atitikti ĮUTP 45 str. įtvirtintus kriterijus, tam kad būtų išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Apklausos metu pareiškėjas nežinojo aplinkybių, susijusių su UAB ,,JMS Trade“ veikla, nors kaip akcininkas galėjo disponuoti visa reikiama informacija.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti ĮUTP 35 str. 1 d. ir 50 str. 1 d. nuostatas ir panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi bei atsisakyti išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas, o Departamento 2016-05-19 sprendimas Nr. (15/4-1)3I-669(00391)(00108) paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132 ir 134 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo I. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.