Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-07-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1134-159/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-02-13Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-07-05Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-05
Bylos Nr.
2A-1134-159/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13330-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eugenija Morkūnienė
Atsakovas
S. N.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės energija“

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1134-159/2012

Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-13330-2011-5)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 35.5; 45.5; 121.14; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. liepos 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-751-563/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės energija“ ieškinį atsakovui S. N. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2011-10-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 3 090,28 Lt įsiskolinimą, 159,04 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 249,42 Lt sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovei suteikta teisė tiekti šilumą visiems Akmenės rajono teritorijoje esantiems vartotojams. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Nors su atsakovu šilumos tiekimo sutartis nesudaryta, tačiau atsakovo įrenginiai yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ieškovė tiekia atsakovui šilumos energiją į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, todėl atsakovas Šilumos ūkio įstatymo 19 str. numatyta tvarka turi pareigą mokėti mokesčius už tiekiamą šilumos energiją bei sistemų aptarnavimą. Atsakovas už ieškovės suteiktas paslaugas neatsiskaitė laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2011-09-01 ir įsiskolino 3 090,28 Lt, atsakovui taip pat priskaičiuota 159,04 Lt delspinigių (b. l. 3–5).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-13 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo S. N. 3 090,28 Lt skolą, 159,04 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 249,42 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2011-10-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 107 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Akmenės energija“. Teismas nustatė, kad ieškovei 2003-12-22 išduota licencija Nr. L4-ŠT-13 verstis šilumos tiekimo veikla – teikti šilumą Akmenės rajono savivaldybėje. Atsakovui nuo 2007-04-25 nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), butas šildomas tiekiant centrinį šildymą iš centralizuotų sistemų. Tarp ieškovės ir daugiabučių namų administratorės VšĮ „Akmenės būstas“ 2010-10-07 sudaryta daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis Nr. 2010/10-07-01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą šilumos ir karšto vandens vartotojams – fiziniams ar juridiniams asmenims Naujosios Akmenės, Akmenės ir Ventos miestuose, sutartyje nustatyta apimtimi, tvarka ir terminais. Ieškovė tiekė šilumos energiją atsakovo butui, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2011-09-01 nemokėjo mokesčių už tiekiamą šilumos energiją bei sistemų aptarnavimą, dėl ko susidarė 3 090,38 Lt skola ir atsakovui priskaičiuota 159,04 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2011-09-01. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai nėra pasirinkę šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo, todėl minėtas sistemas prižiūri šilumos tiekėjas – ieškovė, tai patvirtina tarp ieškovės ir VšĮ „Akmenės būstas“ 2010-10-07 sudaryta daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis Nr. 2010/10-07-01. Teismas konstatavo, kad pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas –šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Nagrinėjamos bylos atveju, nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), teismas vertino, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko, t. y. atsakovo, šiuo atveju ne nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos, bet nuo to momento, kai 2007-04-25 atsakovas įsigijo minėtą butą, iki šalys sudarys šilumos pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas laikytinas šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyviu ir turi atsakyti šilumos tiekėjui už netinkamą prievolės atsiskaityti už patiektą šilumos energiją vykdymą, todėl aplinkybė, kad atsakovas ginčo bute negyvena, neatleidžia nuo prievolės ieškovei vykdymo (b. l. 51–53).

Atsakovas S. N. 2012-03-07 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-13 sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliantas nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir nurodo, kad aplinkybė, jog įsigijo butą, kuriame esantys šildymo įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų, jog yra registruotas šildymas iš centralizuotų sistemų dar nereiškia, kad jis automatiškai tampa šilumos vartotoju. Nesutinka su teismo sprendimo motyvu, kad mokėjo mokesčius už ieškovės teikiamas paslaugas, kadangi nuo 2010-06-01 iki 2011-09-01 nemokėjo jokių mokesčių už ieškovės paslaugas. Su ieškove UAB „Akmenės energija“ nebuvo sudaryta jokia sutartis: nei šilumos tiekimui, nei karšto vandens sistemos priežiūrai, todėl neturi jokių prievolinių įsipareigojimų ieškovei. Ieškinyje nurodomu laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2011-09-01 apeliantas, ar kas kitas bute adresu, (duomenys neskelbtini), negyveno ir nesilankė, tai įrodo nuliniai elektros, dujų bei vandens skaitiklių rodmenys, nėra fiksuotas vartojimo faktas. Ieškovė visiškai nesirūpino, kad su apeliantu būtų sudaryta sutartis, kaip ją įpareigoja Šilumos tiekimo įstatymas. Apeliantas S. N. prašymo dėl naujos paslaugos, kad mokėjimo pranešimai už jam nuosavybės teise priklausančius butus, būtų siunčiami elektroniniu paštu prašyme nurodytu adresu jis nerašė, naujos paslaugos neprašė, nurodytas elektroninis pašto adresas ir parašas yra ne jo (b. l. 58–59).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Akmenės energija“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-13 sprendimą palikti nepakeistą, apelianto S. N. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 39 d. šilumos vartotoju yra laikomas ir fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Apeliantas įsigijo butą, kuriame esantys šildymo įrenginiai buvo prijungti prie šilumos perdavimo tinklų, butui buvo ir yra tiekiama šilumos energija. Pagal CK 6.384 str. 1 d. nuostatas energijos pirkimo–pardavimo sutarties momentas, jeigu abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, yra momentas, kai vartotojo įrenginiai prijungiami prie energijos tiekimo tinklų; tokia sutartis sudaroma neterminuotam laikui. Kadangi rašytinė individuali šilumos energijos ir karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su apeliantu nebuvo sudaryta, laikoma, kad sutartis su apeliantu sudaryta pagal Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Šiuo atveju sutartis su apeliantu sudaryta nuo momento, kai jis įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) – 2007-04-24. Apeliantui įsigijus minėtą butą, šilumos energija ir karštas vanduo buvo tiekiami įprastai ir dėl to apeliantas jokių pretenzijų nereiškė ir mokėjo mokesčius už teikiamas paslaugas, tokiu būdu pripažino, kad tarp jo ir ieškovės egzistuoja šilumos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. (duomenys neskelbtini) namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai CK 4.85 str. tvarka nėra pasirinkę šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo, minėtas sistemas prižiūri šilumos tiekėja UAB „Akmenės energija“. Kad paslaugos bute, adresu (duomenys neskelbtini), teikiamos rodo Nekilnojamojo turto registro pažymą, joje nurodyta, kad patalpos šildymo būdas – centralizuotas šilumos tiekimas. Kadangi buto šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdas nepakeistas, ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka ir toliau tiekia šilumą ir karštą vandenį į minėtą butą. Apeliantas pripažįsta, kad lankėsi UAB „Akmenės energija“ ir pateikė prašymą pakeisti karšto vandens apskaitos prietaisą jo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jis pripažino, kad egzistuoja paslaugos tiekimo faktas ir jis turi pareigą atsiskaityti už tiekiamas paslaugas. Kadangi apeliantas karšto vandens nenaudoja, jam, vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintais šilumos paskirstymo metodais, buvo priskaičiuotas tik mokestis už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui – cirkuliacijai (b. l. 68–71).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 329 str. 2 ir 3 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apmokėjimo už šilumos energijos tiekimą, šalims nesudarius rašytinės sutarties.

Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams ir specialiosios, t. y. šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos. Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 45 d. numato, kad šilumos vartotojas yra juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendime nustatė, kad apeliantui S. N. nuo 2007-04-25 nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 9); kad šiame bute įvestas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų; kad ieškovei UAB „Akmenės energija“ 2003-12-22 išduota licencija Nr. L4-ŠT-13 verstis šilumos tiekimo veikla – teikti šilumą Akmenės rajono savivaldybėje (b. l. 7); kad namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai nėra pasirinkę šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo; kad 2010-10-07 tarp ieškovės ir VšĮ „Akmenės būstas“ sudarytos daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties Nr.2010/10-07-01 pagrindu minėtas sistemas prižiūri šilumos tiekėja – ieškovė.

Iš ieškovės UAB „Akmenės energija“ pateiktos mokesčių paskaičiavimo butui, adresu (duomenys neskelbtini), pažymos už laikotarpį 2010-06-01 iki 2011-09-01 matyti, kad į ginčo butą buvo tiekiamas karštas vanduo ir šilumos kiekis cirkuliacijai bei šildymo sezono metu buvo tiekiamas patalpų šildymas (b. l. 10–12). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantas karšto vandens nenaudoja, todėl jam, vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintais šilumos paskirstymo metodais, buvo apskaičiuotas tik mokestis už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui – cirkuliacijai. Nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad ginčo bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2011-09-01 negyveno, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tarp ginčo šalių faktiškai susiklostė šiluminės energijos tiekimo – vartojimo santykiai. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad atsakovo ginčo butas šildomas per prijungtą centralizuotą šilumos perdavimo tinklą. Šilumos ūkio įstatymo 18 str. 1 d. numato, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o pagal šio straipsnio 2 d., standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams. Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas; standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 26 p., 27 p.).

Taigi, nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad su ieškove UAB „Akmenės energija“ jokia rašytinės formos energijos tiekimo (energijos pirkimo–pardavimo) sutartis nebuvo sudaryta, tačiau sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija. Byloje nenustatyta, kad atsakovas teisės aktų reglamentuota tvarka atsijungė nuo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, ar reiškė ieškovei UAB „Akmenės energija“ pretenzijas dėl ginčo laikotarpiu apskaičiuojamo patalpų šildymo. Abiejų šalių valia – tiekti ir gauti šilumos energiją realizuota konkliudentiniais veiksmais ir įgyvendinama, vadovaujantis standartinėmis šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais sąlygomis. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis šiuo atveju sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko, t. y. atsakovo, šiuo atveju ne nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos, o nuo to momento, kai atsakovas 2007-04-25 įsigijo minėtą butą, iki šalys sudarys šilumos pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. CK 6.383 str. 1 d. numato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškove laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2011-09-01 suteiktą šilumos energiją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Eugenija Morkūnienė