Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-946-190-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-07
Bylos Nr.
1S-946-190-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladislavas Lenčikas

Pranešejas Vladislavas Lencikas Baudžiamoji byla Nr. 1S-946-190/2009

Teisejas Valdas Bugelevicius Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.12.4.

VILNI A U S APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Vladislavas Lencikas,sekretoriaujant Eglei Matiukaitei Boboriko,

teismo posedyje išnagrinejes A. R. (toliau – Pareiškejas) skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atmestas A. R. skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2009 m. rugsejo 22 d. nutarimo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimu tyrimo valdybos Ekonominiu nusikaltimu tyrimo skyriuje buvo gautas A. R. 2009-07-30 prašymas pradeti ikiteismini tyrima del D. K. galimai nusikalstamos veikos, t.y. galimo A. B. turto pasisavinimo ir iššvaistymo.

Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimu tyrimo valdybos Ekonominiu nusikaltimo tyrimo skyriaus vyresnysis tyrejas 2009 m. rugpjucio 12 d. nutarimu atmete A. R. prašyma ir nutare atsisakyti pradeti baudžiamaji procesa D. K. atžvilgiu.

A. R. del 2009 m. rugpjucio 12 d. nutarimo pateike skunda Vilniaus miesto apylinkes prokuraturai.

2009 m. rugsejo 22 d. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores I. Kupcikeviciutes nutarimu A. R. skundas buvo atmestas.

Šalies argumentai

A. R. 2009-10-05 pateike Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui skunda del 2009 m. rugpjucio 12 d. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokurores I. Kupcikeviciutes nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškejo A. R. skundo netenkino.

Šalies argumentai

Pareiškejas A. R. skundžia apylinkes teismo nutarti, prašo ja panaikinti. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo istaigos, gavusios pareiškima del galimai padarytos nusikalstamos veikos, privalo patikrinti pareiškime išdestytus faktus ir nustatyti ar tam tikruose veiksmuose esama nusikalstamos veikos sudeties požymiu. Pareiškejo teigimu, konstatuoti nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo fakta galima tik pradejus ikiteismini tyrima bei atlikus tam tikrus butinuosius ikiteisminio tyrimo veiksmus bei išaiškinti atitinkamas detalias aplinkybes. Taip pat nurodo, jog priešingai, nei teigiama apylinkes teismo nutartyje, duomenys apie A. B. priklausiusio automobilio pardavima yra gauti iš pacios D. K..

Pareiškejas pažymi, jog jis turi paveldejimo teise i dali mirusiojo A. B. turto, todel yra suinteresuotas jam nuosavybes teise priklausancio turto išsaugojimu. Pareiškejo manymu, turto neperdavus velionio turto teisetiems ipediniams, jis gali buti iššvaistytas ar meginamas pasisavinti, ka patvirtina byloje esantys duomenys.

Taip pat skunde nurodoma, kad pati D. K. prisipažino, jog visos A. B. laidotuviu išlaidos buvo apmoketos pardavus viena iš dvieju jam nuosavybes teise priklausanciu automobiliu. A. R. manymu, atsižvelgiant i tai, jog D. K. nebuvo A. B. sutuoktine, nei asmuo, kuriam bendrosios nuosavybes teises pagrindu kartu su A. B. priklause minetas turtas, kyla klausimas, kaip ir kokiu pagrindu A. K. galejo disponuoti A. B. nuosavybes teise priklausanciu turtu. Kadangi A. B. išduotame igaliojime buvo numatyta, kad igaliojimas baigiasi mirus igaliojima davusiam fiziniam asmeniui, vadinasi neturedama igaliojimo ir po velionio mirties pardavusi jam priklausiusi automobili D. K. savo veiksmais galimai padare nusikaltima.

Šalies argumentai

Pareiškejo teigimu, D. K. dirbo direktore A. B. individualioje imoneje bei pati nurode, jog dalyvaudavo priimant svarbiausius sprendimus bei atliekant pagrindines ukines operacijas ir A. B. jai asmeniškai buvo suteikes igaliojimus veikti imones vardu ir sudaryti sandorius del imonei priklausancio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Taciau igaliojimus D. K. buvo suteikusi pati imone, o ne A. B. asmeniškai. Todel, anot pareiškejo, atsižvelgiant i šias aplinkybes, manytina, jog D. K., tariamai veikdama A. B. vardu, galejo sudarineti sandorius tiek del A. B. individualios imones, tiek ir del A. B. asmeninio turto.

Pareiškejo nuomone, norint nustatyti, ar yra pagrindas pradeti baudžiamaji procesa, butina atlikti ikiteismini tyrima.

Išnagrinejes pareiškejo A. R. skunda, Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos pateikta byla atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima bei Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo pateikta su skundu susijusia medžiaga, teismas daro išvada, kad naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarti, kuria atmestas pareiškejo A. R. skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2009 m. rugsejo 22 d. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal A. R. prašyma, nera pagrindo.

Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis ipareigoja prokurora bei ikiteisminio tyrimo pareigunus reaguoti i kiekviena informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika butu atskleista. Kita vertus, pradedant procesa turi buti isitikinama, jog nera priežasciu, del kuriu procesas negali buti vykdomas. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Skunda nagrinejantis teismas, ivertines pateikta rašytine medžiaga, pritaria apylinkes teismo nutartyje padarytai išvadai, jog nagrinejamu atveju nenustatyta jokiu objektyviu duomenu, leidžianciu manyti, kad yra pagrindas D. K. atžvilgiu pradeti ikiteismini tyrima del veiku, numatytu Lietuvos Respublikos BK 183 ir 184 str.

Pažymetina, kad baudžiamoji teise yra paskutine priemone (ultima ratio), taikytina tik jeigu susikloste teisiniai santykiai nera reguliuojami kitomis teisinemis priemonemis arba asmens veikoje yra aiškus nusikalstamos veikos požymiai. Pareiškejas nei ikiteisminio tyrimo pareigunams, nei Vilniaus apygardos teismui nepateike jokiu objektyviu duomenu, kuriu pagrindu butu galima itarti, kad D. K. veiksmuose yra nusikalstamu veiku, numatytu Lietuvos Respublikos BK 183 str. ir 184 str., požymiu ir tuo pagrindu pradeti ikiteismini tyrima.

Šalies argumentai

A. R. skunde teigiama, jog, nepradejus ikiteisminio tyrimo, negalima objektyviai nustatyti, yra ar nera D. K. veiksmuose nusikalstamu veiku, numatytu Lietuvos Respublikos BK 183 str. ir 184 str., požymiu, taciau pats pareiškejas konkreciai nenurodo aplinkybiu, kurios patvirtintu galimai padarytu nusikalstamu veiku fakta, todel pateikti argumentai pripažintini deklaratyvaus pobudžio.

Apeliacines instancijos teismas pažymi, jog velionio A. B. turto apsauga, išsaugojimas galimi ir civilinio proceso tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 144 str., teismas gali imtis laikinuju apsaugos priemoniu, jeigu ju nesiemus teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti nebeimanomas. Laikinuju apsaugos priemoniu taikymo tikslas yra siekimas užtikrinti ieškovo (kreditoriaus) turtinius interesus, užkirsti kelia aplinkybems, galincioms apsunkinti busimo teismo sprendimo ivykdyma. Apylinkes teismas nagrinedamas A. R. skunda neivertino D. K. pareikšto ieškinio. Atkreiptinas demesys i tai, kad D. K., reikšdama ieškini civilinio proceso tvarka del turto pripažinimo bendraja daline nuosavybe ir nuosavybes teises i ½ šio turto pripažinimo, praše byloje taikyti laikinasias apsaugos priemones A. B. turtui, kas paneigia aplinkybe, jog D. K. A. B. nuosavybes teise priklausanti turta pasisavino ar iššvaiste arba ketina tai padaryti.

Del aukšciau nurodytu aplinkybiu skunda nagrinejantis teismas konstatuoja, kad pagristai buvo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima baudžiamojoje byloje Nr. 10-At-00296-09. Pareiškejas skunde nenurodo aplinkybiu, paneigianciu skundžiamos nutarties teisetumo ir pagristumo. Tai, kad pareiškejas nesutinka su ikiteisminio tyrimo pareigunu nutarimuose ir teismo nutartyje nurodytais argumentais, nereiškia, kad šie procesiniai dokumentai yra neteiseti, nepagristi. Tai yra tik pacio pareiškejo subjektyvi nuomone, kuri nera paremta jokiais objektyviais irodymais. Naikinti Vilniaus miesto l apylinkes teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarti nera istatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

A. R. skunda atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisejas Vladislavas Lencikas