Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-06-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1058-459/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-04
Bylos Nr.
2S-1058-459/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Suinteresuotas asmuo
J. C., I. L.
Pareiškėjas
V. L.

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-1058-459/2015

Teisėja Milda Valiulytė (Proceso Nr. 2-06-3-02661-2015-4)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 140.2; 122.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. birželio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys I. L., antstolė V. D., J. C. (J. C.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskirti P. V.. Nurodė, kad yra pensinio amžiaus, jo pensija sudaro 246,17 Eur per mėnesį, dalis pensijos išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus. Pirmieji įsiskolinimai susidarė tuomet, kai buvo UAB „Jūrų krabas“ direktorius. 22 000 dolerių pasiskolino iš J. C. dyzeliniam kurui pirkti. Neužilgo skola buvo grąžinta, tačiau kadangi įmonė bankrutavo ir pareiškėjas jokios įmonės dokumentacijos nebeturi, šios aplinkybės įrodyti negali. Kreditorius tuo pasinaudojo ir pakartotinai kreipėsi į teismą dėl neva negrąžintos skolos priteisimo. 2004 m. pareiškėjas perpirko UAB „Vydra“ akcijas ir tapo vienasmeniu valdymo organu. Tiek UAB „Jūros krabas“, tiek UAB „Vydra“ veikla kurį laiką buvo sėkminga, tačiau vėliau pradėtas UAB „Jūros krabas“ bankroto procesas. Taip pat ne kartą buvo stabdoma ir UAB „Vydra“ veikla. I. L. sutiko paskolinti pinigų tam, kad įmonės veikla būtų tęsiama, todėl 2009-09-20 buvo pasirašytas paprastas neprotestuotinas vekselis 3185,82 Eur sumai. Buvo susitarta, kad pinigai bus grąžinti iki 2013-10-15, tačiau įmonės veikla buvo visiškai sustabdyta. Pareiškėjas jokių pajamų, išskyrus pensiją, nebegavo, todėl nebepajėgė įvykdyti skolinių įsipareigojimų.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-15 nutartimi pareiškimą tenkino: iškėlė pareiškėjui V. L. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė P. V., patvirtino 180 Eur lėšų sumą administravimo išlaidoms ir 291 Eur sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti. Nurodė, jog pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma iš viso sudaro ne mažiau nei 22 291,48 Eur. Pareiškėjas neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjo vardu yra įregistruota transporto priemonė Volvo 940, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kurios vidutinė rinkos vertė 1000 Eur) (b. l. 20). Pareiškėjas yra UAB „Vydra“ akcininkas, jam priklauso 100 proc. įmonės akcijų, iš viso - 7448, vienos nominali vertė - 1,44 Eur (b. l.13-16). Pareiškėjo vardu įregistruota 1991 metų gamybos irklinė valtis, jos vertė šiuo metu galėtų būti apie 5 Eur (b. l. 12). Pareiškėjas gauna senatvės pensiją ir jo pajamos per mėnesį sudaro apie 328,19 Eur (b. l. 17-18, 126). Pareiškėjas nurodė, kad tikisi, jog UAB „Vydra“ kreditorius UAB „Baltijos pirkliai“ grąžins įmonei skolą, tuomet pareiškėjas galės atsiskaityti su kreditoriais. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršija 25 MMA, taigi pareiškėjas yra nemokus. Teismas nurodė, jog, atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas liktų nemokus, o iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, būtų siekiama kreditorių pagalba atkurti pareiškėjo mokumą, tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, bankroto administratorius turėtų patikrinti pareiškėjo sandorius, taip būtų įvertintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjo sąžiningumo. Įstatymas numato svertus kreditoriams kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą: pareiškėjas yra nemokus ir nenustatytos Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-15 nutartį ir pareiškimą atmesti. Nurodo, jog pareiškėjas yra nesąžiningas: jis pateikė teismui klaidingus duomenis apie turimus kreditorius ir tik teismui padarius posėdžio pertrauką atsiskaitė su pareiškime nenurodytais 2 kreditoriais. Taip pat pareiškėjas nepateikė visų duomenų apie gaunamas pajamas ir turimą turtą: akivaizdu, jog pareiškėjas, pats būdamas ir UAB „Vydra“ direktorius ir akcininkas, tyčia gali nemokėti sau darbo užmokesčio, kad pablogintų savo turtinę padėtį. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų apie UAB „Vydra“ akcijų rinkos vertę. Duomenų, kad bankrutuojančios UAB „Baltijos pirkliai“ turimo turto užteks kreditorių reikalavimams tenkinti, nepateikta. Priešingai, suinteresuoto asmens duomenimis, visas likvidus UAB „Baltijos pirkliai“ turtas yra įkeistas bankui. Pareiškėjas nepaaiškino, iš kokių lėšų ketina mokėti bankroto administratoriui. Pareiškėjas galbūt turi lėšų, kurias siekia nuslėpti. Bankroto procesas turi būti ultima ratio priemonė, t. y. bankroto byla turi būti keliama tik po to, kai asmuo išnaudojo galimybes sumokėti skolas kreditoriams, taikiai su jais susitarti dėl skolų grąžinimo, o pareiškėjas tokios iniciatyvos nerodė. Teismas negali kelti bankroto bylos asmeniui, kuris negauna ir neketina gauti daugiau pajamų. Pareiškėjas nenurodė, kaip ketina atkurti savo mokumą. Priešingai, teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, jog papildomų pajamų gauti neplanuoja, įsidarbinti galimybės nėra. Šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjas objektyviai negalės vykdyti fizinio asmens bankroto procedūros, nes net neketina atsiskaityti su kreditoriais.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog neginčija aplinkybės, kad per klaidą apie pareiškimo pateikimą teismui nebuvo informuoti 2 kreditoriai: LR transporto priemonių draudikų biuras ir antstolis A. Selezniovas. Pareiškėjas manė, kad įsipareigojimai šiems kreditoriams įvykdyti. Paaiškėjo, kad skolos likutis tesudarė 45,08 Eur, todėl, teismui paskelbus pertrauką, pareiškėjas iškart įsiskolinimą grąžino. Nurodytas įsiskolinimo dydis neturėtų jokios reikšmės nei pareiškėjo mokumui, nei nesąžiningumui konstatuoti. Pareiškėjas teigia, jog siekė atkurti mokumą, tačiau nebegalėjo to padaryti dėl susiklosčiusių aplinkybių. Pareiškėjas pateikė Sodros pažymą apie gaunamas pajamas, kurioje būtų užfiksuotas ir darbo užmokestis, jeigu tokį pareiškėjas gautų. Tačiau įmonės veikla sustabdyta, todėl pareiškėjas jokių pajamų negauna. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su nurodyta akcijų verte, galėjo ją ginčyti ir inicijuoti vertės nustatymo ekspertizę, tačiau to nedarė. UAB „Baltijos pirkliai“ bankroto procedūra pradėta tik gegužės mėnesį, todėl pareiškėjas objektyviai negalėjo pateikti tikslios informacijos, ar likvidavus visą įmonės turtą bus patenkintas jo finansinis reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, nes yra nemokus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-15 nutartimi pareiškimą tenkino: iškėlė pareiškėjui V. L. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė P. V., patvirtino 180 Eur lėšų sumą administravimo išlaidoms ir 291 Eur sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti. Nurodė, jog pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma iš viso sudaro ne mažiau nei 22 291,48 Eur. Pareiškėjas neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjo vardu yra įregistruota transporto priemonė Volvo 940, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kurios vidutinė rinkos vertė 1000 Eur) (b. l. 20). Pareiškėjas yra UAB „Vydra“ akcininkas, jam priklauso 100 proc. įmonės akcijų, iš viso - 7448, vienos nominali vertė - 1,44 Eur (b. l. 13-16). Pareiškėjo vardu įregistruota 1991 metų gamybos irklinė valtis, jos vertė šiuo metu galėtų būti apie 5 Eur (b. l. 12). Pareiškėjas gauna senatvės pensiją ir jo pajamos per mėnesį sudaro apie 328,19 Eur (b. l. 17-18, 126). Pareiškėjas nurodė, kad tikisi, jog UAB „Vydra“ kreditorius UAB „Baltijos pirkliai“ grąžins įmonei skolą, tuomet pareiškėjas galės atsiskaityti su kreditoriais. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršija 25 MMA, taigi pareiškėjas yra nemokus. Suinteresuotas asmuo kreditorius J. C. ginčija šią pirmosios instancijos teismo nutartį, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas nėra sąžiningas: nuslėpė turįs dar 2 kreditorius ir su jais atsiskaitė tik teismui paskelbus posėdžio pertrauką. Be to, suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas nepateikė visų duomenų apie gaunamas pajamas ir turimą turtą: pareiškėjas, pats būdamas ir UAB „Vydra“ direktorius ir akcininkas, tyčia gali nemokėti sau darbo užmokesčio, kad pablogintų savo turtinę padėtį. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie UAB „Vydra“ akcijų rinkos vertę bei duomenų, kad bankrutuojančios UAB „Baltijos pirkliai“ turimo turto užteks kreditorių reikalavimams tenkinti, nenurodė, iš kokių lėšų ketina mokėti bankroto administratoriui.

Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesio algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iškėlė pareiškėjui bankroto bylą, o suinteresuotas asmuo ginčija nutartį motyvuodamas pareiškėjo nesąžiningumu.

Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.).

Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nurodytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus.

Parengiamieji įstatymo dokumentai (FABĮ koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“) patvirtina, kad, priimant FABĮ, nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atstatyti savo mokumą. Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.

Suinteresuotas asmuo teigia, jog pareiškėjo nesąžiningumą įrodo tai, kad jis nenurodė visų kreditorių. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija, tačiau teigia, jog manė, kad su šiais kreditoriais yra atsiskaityta. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo informavęs kreditoriaus LR transporto priemonių draudikų biuras ir antstolio Aleksandro Selezniovo, įsiskolinimo šiems kreditoriams suma sudarė 45,08 Eur. 38,06 Eur šios sumos sudarė likusi nesumokėta 5 proc. metinių palūkanų suma, o 7,02 Eur – vykdymo išlaidos antstoliui. Antstolio 2015-04-03 rašte nurodyta, jog skola LR transporto priemonių draudikų biuro naudai buvo sumokėta 2014-11-26, t. y. iki pareiškėjui kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo (b. l. 85). Pareiškėjas skolą šiems kreditoriams sumokėjo teismo posėdžio pertraukos metu. Atsižvelgdamas į skolos dydį, į tai, kad nesumokėtą sumą sudarė ne pagrindinė skola, o procesinės palūkanos ir vykdymo išlaidos, į tai, jog pareiškėjas įsiskolinimą likvidavo, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti pareiškėją buvus nesąžiningą: įsiskolinimo kreditoriams, kuriems nebuvo pranešta apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, suma nevertina kaip reikšmingai įtakojanti pareiškėjo nemokumą, be to, pareiškėjas skolą sumokėjo.

Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas nepateikė visų duomenų apie gaunamas pajamas ir turimą turtą: pareiškėjas, pats būdamas ir UAB „Vydra“ direktorius ir akcininkas, tyčia gali nemokėti sau darbo užmokesčio, kad pablogintų savo turtinę padėtį. Teismas atmeta šį suinteresuoto asmens argumentą kaip įrodymais nepagrįstą abstraktaus pobūdžio prielaidą. Pareiškėjas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo pajamas sudaro tik senatvės pensija. Duomenų, jog pareiškėjas gautų kitų pajamų, byloje nėra, suinteresuotas asmuo nepateikė jokių savo argumentų įrodymų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, galbūt nuslėpdamas duomenis apie tikrąją savo turtinę padėtį.

Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, jog pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam priklausančių UAB „Vydra“ akcijų rinkos vertę. FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos jam iškėlimo privalo pateikti duomenis apie turimą turtą ir nurodyti turto vertę. Taigi įstatyme pareiškėjui nenustatyta pareigos įrodinėti aplinkybių, kad jis kito turto, išskyrus tą, apie kurį pateikė duomenis, neturi ir to patvirtinti rašytiniais įrodymais, gautais iš registrų ir kitų įstaigų. Tačiau jeigu teismui kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo turto sudėties, jis turėtų jas pašalinti, pareikalaudamas iš pareiškėjo pateikti papildomus duomenis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas tiek bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą. Pareiškėjas pateikė teismui 2009 m. metinių finansinių atskaitomybių aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta būtent tokia akcijų vertė (rašte nurodyta, jog pareiškėjui priklauso 7448 UAB „Vydra“ akcijos, kurių vertė – 37 240 Lt, taigi vienos akcijos vertė yra 5 Lt (1,44 Eur)), tokia pat akcijų vertė nurodyta ir Juridinių asmenų registro išraše. Suinteresuotas asmuo tik deklaratyviai teigia, jog akcijų nominali vertė negali būti prilyginama rinkos vertei, tačiau nepateikia į bylą jokių įrodymų apie kitokią akcijų kainą. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismui nesukėlė abejonių pareiškėjo nurodoma akcijų vertė. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, jog prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) (toliau – turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė. Šiuos atveju pareiškėjas įvykdė įstatymo reikalavimą nurodyti akcijų vertę, byloje nebuvo duomenų, kurie sudaryti pagrindą abejoti nurodyta turto verte, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas nesąžiningai nurodė turto vertę. Kaip jau minėta, bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir konkrečias šios bylos aplinkybes, laikytina, kad šioje bylos stadijoje įstatymo reikalavimai, susiję su turto vertės nurodymu, yra įvykdyti, o reikalavimas dėl papildomo vertės pagrindimo, nesant akivaizdžios tam priežasties, būtų perteklinis ir neatitiktų šios bankroto proceso stadijos tikslų.

Suinteresuotas asmuo teigia, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad bankrutuojančios UAB „Baltijos pirkliai“ turimo turto užteks kreditorių reikalavimams tenkinti. Priešingai, suinteresuoto asmens duomenimis, visas likvidus UAB „Baltijos pirkliai“ turtas yra įkeistas bankui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Baltijos pirkliai“ restruktūrizavimo byloje buvo patvirtintas 116 038,13 Lt dydžio UAB „Vydra“ finansinis reikalavimas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog 2014-12-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Baltijos pirkliai“ restruktūrizavimo byla nutraukta ir įmonei iškelta bankroto byla. 2015-05-26 nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, dalis reikalavimų perduota nagrinėti į teismo posėdį. Iš 2015-05-26 nutarties matyti, jog UAB „Vydra“ finansinis reikalavimas nėra patvirtintas. Esant šiai bankroto proceso stadijai, neadekvatu reikalauti, jog pareiškėjas pateiktų duomenis apie tai, kad bankrutuojančios UAB „Baltijos pirkliai“ turimo turto užteks kreditorių reikalavimams tenkinti. Fizinių asmenų bankroto 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui. Atsižvelgiant į tai, kad priimant nutartį iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą būtina, įvertinus nurodytus kriterijus, konstatuoti jo nemokumą, reikalavimas pareiškėjui įrodyti, jog jis iš potencialiai gautinų lėšų galės patenkinti visus kreditorių reikalavimų būtų nelogiškas ir prieštarautų šios proceso stadijos tikslams.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog suinteresuoto asmens argumentai dėl pareiškėjo nesąžiningumo yra nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog pareiškėjas yra nemokus bei nėra Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų, pagrįstai iškėlė pareiškėjui bankroto bylą.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog bankroto bylos iškėlimas labiau atitinka tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus, nes bus rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, bus siekiama kreditorių pagalba atkurti pareiškėjo mokumą. Be to, iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turės patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį nei 36 mėnesių laikotarpį, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Taip bus patvirtintos arba paneigtos kreditorių abejonės dėl pareiškėjo sąžiningumo.

Teismas pažymi, jog kiti suinteresuoto asmens skunde nurodyti argumentai (kad pareiškėjas neketina atkurti mokumo) yra kvestionuotini mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje ir nesudaro pagrindo atsisakyti iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė