Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-05-09 · Civilinė byla Nr. 2-111-522/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-09
Bylos Nr.
2-111-522/2013
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00028-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Pareiškėjas
D. Š.
Suinteresuotas asmuo
J. Š., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, D. Š.
Advokatai
Vilhelmas Keliuotis
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-111-522/2013(Proceso Nr. 2-44-3-00028-2013-9)Procesinio sprendimo kategorija: 34.5.; 128.2. (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 9 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant Onai Petniūnienei,dalyvaujant pareiškėjui D. Š., jo atstovui advokatui Vilhelmui Keliuočiui,suinteresuotam asmeniui J. Š., jos atstovei advokatei R. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, palikimo priėmimo, nustatymo, suinteresuotiems asmenims J. Š., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, ir pagal suinteresuoto asmens J. Š. priešinį pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, palikimo priėmimo, nustatymo, suinteresuotiems asmenims D. Š., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. Š. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos R. Š. mirties priėmė pastarosios palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad su motina R. Š. ir tėvu V. Š. gyveno Širvintų raj., Zibalų sen., Limonių k. T. V. Šepkus mirė 2007-11-10, motina R. Š. mirė 2011-07-01. Pareiškėjo motina R. Š. nuosavybės teise turėjo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu Širvintų raj. sav., Zibalų sen., Limonių kaimas, t. y. statinius, registro Nr. : gyvenamąjį namą, unikalus Nr.: Po motinos mirties pareiškėjas nepadavė notarų biurui pareiškimo apie motinos palikimo priėmimą, tačiau pradėjo faktiškai valdyti jos turtą. Pareiškėjas ir iki tėvų mirties dirbo ir gyveno kartu su tėvais - kaip ūkininkas dirbo žemės sklypą, tvarkė, remontavo bei prižiūrėjo sodybos pastatus. Šių darbų apimtys dar padidėjo mirus tėvui, o po motinos mirties pradėjo valdyti visą motinai nuosavybės teise priklausantį turtą, juo rūpintis kaip savu (valdo, naudojasi, prižiūri, tvarko bei remontuoja, moka mokesčius). Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad pareiškėjas po jo motinos mirties pradėjęs valdyti pastarosios turtą faktiškai priėmė motinos palikimą. Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti reikalinga tikslu sukurti pareiškėjui turtines teises (paveldėjimą) į jo motinos R. Š. palikimą.

Suinteresuotas asmuo J. Š. priešiniu pareiškimu prašė nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad po tėvo V. Š. mirties likusį palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą rūpintis kaip savo turtu jos motina R. Š., ir 2) kad po motinos R. Š. mirties likusį palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, rūpintis kaip savo turtu jos dukra J. Š.. Juridinę reikšmę turintys faktai yra nustatytini paveldėjimo pagal įstatymą liudijimų gavimui. Ji nurodė, kad pareiškėjas klaidina teismą ir neteisingai nurodo faktines aplinkybes. Po motinos R. Š. mirties likusį palikimą ji priėmė kartu su pareiškėju. Po motinos mirties ji tris savaites gyveno tėvų sodyboje. Po trijų savaičių pareiškėjas ją su daiktais išmetė iš tėvų namų, išgriovė visas krosnis bei iškirto sodą. Po mamos mirties ji pasiėmė albumus su nuotraukomis, maldaknyges, seną laikrodį, tris savaites valdė paveldimą turtą. Pareiškėjas iki tėvų mirties gyveno pas senelius tame pačiame kaime. Senelių namuose pasistatė priestatą, perėmė iš senelės E. D. ūkininko ūkį. Į tėvų namus gyventi persikraustė tik 2012 m. vasario mėnesį. Po tėvo Vyganto mirties jos motina R. Š. dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo pagal įstatymą į notarų biurą nesikreipė, tačiau po tėvo V. Š. mirties likusį palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. R. Š. gyveno tame pačiame name, mokėjo mokesčius.

Pareiškėjas D. Š. su suinteresuoto asmens J. Š. priešiniu pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodė, kad suinteresuotasis asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji priėmė motinos R. Š. palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Aplinkybes, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti, juo rūpinasi kaip savu, valdo, disponuoja, moka mokesčius, patvirtina prie pareiškėjo pareiškimo pridėti rašytiniai įrodymai ir pateikti papildomi įrodymai. J. Š. priešinio pareiškimo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo V. Š. mirties jo palikimą priėmė R. Š. faktiškai pradėjusi turtą valdyti, yra nepagrįstas. P. R. Šepkienės turtą sudaro žemės sklypas, registro Nr. 89/2126, ir statiniai, registro Nr. 98/5325. Žemės sklypą R. Š. įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, o statinius įgijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklypas CK 3.89 str. 1 d. 2 p. pagrindu, o statiniai CK 3.88 str. 3 d. pagrindu R. Š. priklausė asmeninės nuosavybės teise. Po V. Š. mirties jo įpėdiniai pagal įstatymą ir sutuoktinė nepareiškė notarui apie mirusiojo palikimo priėmimą, kadangi nebuvo V. Š. paveldimo turto. Esant tokioms aplinkybėms, kai palikėja R. Š. būdama gyva nerealizavo savo paveldėjimo teisių, neatsiranda R. Š. procesinių teisių perėmimas. Todėl po R. Š. mirties J. Š. neperėjo reikalavimo teisė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kad po V. Š. mirties jo palikimą priėmė R. Š., faktiškai pradėjusi valdyti turtą. R. Š. turto teisinis režimas įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl palikėjos paveldimą turtą sudaro visas jos vardu turto registre nurodytas turtas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimuose nurodė, kad D. Š. pareiškimui dėl juridinio fakto nustatymo neprieštarauja, o suinteresuoto asmens J. Š. neprieštaraus, jeigu jos teiginių pagrįstumas bus įrodytas teisme. Inspekcija prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas ir priešinis pareiškimas tenkintini.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Š., gim. 1959-12-24, ir R. Š., gim. 1961-02-05, 1980 m. gegužės 31 d. sudarė santuoką (b.l. 60). Santuokos metu jiems gimė sūnus D. Š., gim. 1981-01-23 (b.l. 4) ir dukra J. Š., gim. 1982-04-08 (b.l. 61). V. Š. mirė 2007 m. lapkričio 8 d. (b.l. 10), o R. Š. – 2011 m. birželio 29 d. (b.l. 11). Iš Širvintų rajono 2-ojo notaro biuro liudijimų matyti, kad po V. Š. ir R. Š. mirties į notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvestos ir paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti (b.l. 47, 83).

Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (LR CK 5.50 str. 1.). Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad po V. Š. mirties 2007 m. lapkričio 8 d. jo žmona R. Š. pradėjo naudotis jo turtu kaip savu. Ji liko gyventi tame pačiame name, naudojosi jo daiktais, darė namuose remontą. Šiuos veiksmus ji atliko nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog R. Š. po vyro V. Š. mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl jo palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas priešinio pareiškimo reikalavimas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š. po vyro V. Š. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė jo palikimą.

Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad po motinos R. Š. mirties pareiškėjas D. Š. nudažė namą, kuriame gyveno palikėja, šienavo jai priklausiusį žemės sklypą. Šią aplinkybę patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklausti pareiškėjo liudytojai D. P. ir V. T.. Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas D. Š. kartu su suinteresuotu asmeniu J. Š. po palikėjos R. Š. mirties pardavė jai priklausiusį arklį, o gautus pinigus pasidalino per pusę. Be to, suinteresuotas asmuo J. Š. po motinos R. Š. mirties pasiėmė dujinę viryklę, šaldytuvą, albumus su nuotraukomis, maldaknyges, laikrodį, kai kuriuos baldus. Suinteresuotas asmuo J. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėju buvo sutarę, jog jis už jai priklausančią tėvų statinių dalį per 3 metus sumokės 30000 Lt, kasmet sumokant po 10000 Lt, iš kurių jau yra sumokėjęs tik 10000 Lt. Šios aplinkybės nepaneigė ir pats pareiškėjas. Tai rodo, kad pareiškėjas D. Š. pripažino suinteresuoto asmens J. Š. teisę į tėvų turto dalį.

Pareiškėjas D. Š. pareiškime nurodė, kad gyveno su tėvais V. Š. ir R. Š. Širvintų raj., Zibalų sen., Limonių k., tiek jiems esant gyviems, tiek ir po jų mirties. Vis dėlto bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas D. Š. ir jo šeima gyveno pareiškėjo senelių namuose, esančiuose tame pačiame kaime kaip ir pareiškėjų tėvų namai. Pareiškėjas į tėvų namus įsikėlė, juos remontavo, tik 2011 m. gruodžio 15 d. sudegus jam ir jo seneliui priklausiusiam namui (b.l. 75-78, 80, 99-104). Pažymėtina, kad pareiškėjo tėvų namų remontas yra susijęs ne su palikimo priėmimu, o su būtinybe tuose namuose apsigyventi.

Iš pareiškėjo pareiškimo, suinteresuoto asmens priešinio pareiškimo ir prie jų pridėtų dokumentų, taip pat teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad tiek pareiškėjas D. Š., tiek suinteresuotas asmuo J. Š. po motinos R. Š. mirties pradėjo naudotis jos turtu kaip savu, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Šiuos veiksmus jie atliko nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Atsižvelgiant į tai, pareiškimas ir priešinis pareiškimas tenkintini, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas D. Š. ir suinteresuotas asmuo J. Š. po motinos R. Š. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

Ginčo, jog minėtas turtas yra palikėjos nuosavybė, byloje nėra.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą ir priešinį pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1959-12-24, mirties 2007 m. lapkričio 8 d. jo sutuoktinė R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1961-02-05, faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1961-02-05, mirties 2011 m. birželio 29 d., jos sūnus D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dukra J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jos palikimą.

Juridiniai faktai nustatomi tikslu kreiptis pareiškėjams dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą

Teisėja Irina Serafin