Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo S. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. E., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl kaltinimo padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo S. B. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. E. kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, o būtent tuo, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą S. B., t. y. 2016 m. rugsėjo 24 d., apie 2.00 val., restorane – naktiniame klube „Piteris“, esančiame adresu Taikos pr. 39, Klaipėdos m., konflikto metu ranka vieną kartą smogė S. B. kumščiu į veidą, o šiam nuo smūgio pargriuvus, gulinčiam ant žemės, smogė kumščiais ne mažiau kaip 4 kartus į veidą bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas S. B. žaizdas kaktos dešinėje ir dešiniame antakyje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje ir nosies nugarėlės kairėje, poodines kraujosruvas akių vokuose, nosikaulio lūžį, tai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti E. E. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą bei pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Tenkinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš E. E. 149,24 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo S. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. E. 77,83 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teigia, jog teismo išvados grindžiamos prielaidomis, subjektyviu vertinimu. Teismas nevertino, jog E. E. parodymai dėl jo buvimo vietos įvykio dieną yra prieštaringi. Tyrimo pradžioje E. E. teigė įvykio dieną buvęs namuose su šeima, vėliau įrodinėjo buvęs ne Lietuvoje, o Lenkijoje. Jo sutuoktinės L. E. parodymai, jog įvykio dieną vyro Lietuvoje nebuvo, bei šių sutuoktinių atsisakymas liudyti teisme rodo, jog jie buvo aptarę liudytinas aplinkybes tam, kad padėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės sutuoktiniui. Pagrindo nevertinti E. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nėra. Neabejoja, jog mobiliojo ryšio tinklo operatorių duomenys apie E. E. ir D. B. priklausančių telefonų telekomunikacinius įvykius nulėmė kitokią E. E. ir jo sutuoktinės poziciją dėl tvirtintų aplinkybių, jog tiriamuoju laikotarpiu jis buvo užsienyje.

Apeliantė kaip nepagrįstus vertina teismo argumentus, jog E. E. atpažinimas po to, kai S. ir K. B. patys nurodė šį asmenį, pripažintinas neobjektyviu ir netikslingu ikiteisminio tyrimo veiksmu. Motyvuoja, jog nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir nubaustas nusikalstamą veiką prieš jį padaręs asmuo, gauti žalos atlyginimą ar kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, taigi yra aktyvus proceso dalyvis. Taigi tada, kai pareigūnai dar nebuvo nustatę S. B. sužalojusio asmens, pastarasis ir jo sutuoktinė, visiškai logiškai pagrįstu būdu – per socialinį tinklą „Facebook“ – bandė nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir peržiūrėdami klubo apsaugos darbuotojo T. L. draugus, atpažino E. E. kaip asmenį, sužalojusį S. B.. Tuo metu, kai S. B. susipažino su tyrimo medžiaga, joje nebuvo duomenų apie galbūt nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Tam, kad būtų pašalintos abejonės, buvo atliktas E. E. atpažinimas: S. B. bei K. B., kartu su kitų asmenų nuotraukomis, pateikiant ir E. E. nuotrauką. Atpažinimo metu B. nekilo abejonių, jog asmuo, sumušęs S. B., yra E. E.. Be to, akistatos su E. E. metu S. B. patvirtino, jog tai tas pats asmuo, kuris jį sumušė. S. B. ir K. B. atpažino įvykio metu klube dirbusį apsaugos darbuotoją T. L., nurodydami, jog pastarasis atėjo, kai muštynės baigėsi. Taigi nekyla abejonių, jog B. būtų linkę apkalbėti nekaltus asmenis ar meluotų ir taip siektų prisiteisti žalos atlyginimą.

Nurodo, jog konfliktinėje situacijoje asmenys pirmiausia kontaktuoja žvilgsniais, todėl geriausiai įsimena priešingos šalies veidą, o ne aprangą. Spalvų suvokimas priklauso nuo specifinės spalvinės regos sistemos, o tam svarbi ir aplinka, apšvietimas, kitos aplinkybės, kuriomis matomas objektas. K. B. sutuoktinį sumušusį vyrą apibūdino kaip turintį šviesius trumpus plaukus, o apylinkės teismo manymu, E. E. yra tamsių trumpų plaukų. Tačiau E. E. plaukai nėra juodi ar tamsiai rudi, todėl neabejotinai teigti, kad jis yra tamsiaplaukis, negalima. Todėl teismas nepagrįstai padarė kategorišką išvadą, jog E. E. yra tamsių plaukų, o K. B. iš nuotraukos galėjo atpažinti ne tą asmenį, nes ji tokį asmenį įvardijo turinį šviesius trumpus plaukus. Nors sutuoktiniai S. ir K. B. įvyko metu buvo neblaivūs, tačiau jų nuoseklūs ir papildantys vienų kitus parodymai, visus bylos duomenis sujungus į loginę visumą, leidžia neabejoti jų tikrumu. Byloje nustatyta, jog B. iki įvykio klube „Piteris“ nebuvo buvę ir E. E. nepažinojo, todėl jų apsipažinimo galimybė atmestina. Aplinkybė, jog E. E. įvykio metu buvo vaiko priežiūros atostogose, nepaneigia, jog jis įvykio metu buvo klube.

Taip pat nurodo, jog liudytoja V. V. patvirtino, jog S. B. telefone parodytoje nuotraukoje ji atpažino pastarąjį sumušusį klubo apsaugos darbuotoją, kuris dirbo klube tiek rugsėjo mėnesį, tiek vėliau. Ši aplinkybė vienareikšmiškai pagrindžia, jog E. E., nepaisant atostogų, lankėsi ar net oficialiai dirbo naktiniame klube. Penktą dieną po įvykio klubo (UAB „Lidanta“) pateikta informacija, jog įvykio vaizdo įrašas neišsaugotas, nes įrašai saugomi 3 dienas, galbūt buvo bandymas padėti E. E. išvengti atsakomybės. Teismas tinkamai neįvertino liudytojų D. G. ir E. R. parodymų, nors D. G. nurodė tarpininkavęs suorganizuodamas S. B. susitikimą su R. R., kuris, S. B. teigimu, parodė jam įvykio apsaugos kamerų vaizdo įrašą ir siūlė atsiimti pareiškimą. Nors R. R. neigė rodęs minėtą įrašą, tačiau kodėl S. B. galėtų jį apkalbėti, teismas neatskleidė. Tiek B., tiek kiti asmenys byloje nurodė, jog įvykio metu rūbinėje dirbo moteris, prie jos stovėjo senyvo amžiaus vyras ir prie durų stovėjo vyras, t. y. S. B. sumušęs asmuo. Liudytojai, klube dirbusi vedėja L. V. ir jos sutuoktinis V. V. parodymus apie įvykį davė nenoriai, galbūt nutylėdami tikrąsias įvykio aplinkybes. V. V. teiginiai, jog jis atėjo į pirmą aukštą tik atvykus pareigūnams, nedera su B. parodymais, jog jie įvykio metu matė šį vyriškį. Pažymi, jog įvykio dieną 06.06 val. E. E. naudojamas abonentas buvo Taikos pr. 24A, Klaipėdos m., veikimo zonoje ir skambino abonentui, kuriuo naudojasi klubo vedėja L. V.. Taigi galbūt buvo skambinta būtent dėl įvykusio įvykio. L. V. bei E. E. jokių logiškų ir pagrįstų paaiškinimų dėl šio skambučio nepateikė ir ši aplinkybė teismo liko neįvertinta. Taip pat teismas neįvertino liudytojo, E. E. gero draugo, D. B. elgesio, kai pastarasis po įvykio ieškojo ryšių su K. B., su ja susitiko domėdamasis dėl įvykio bei netiesiogiai klausė, ar ji nori turėti nemalonumų su žiniasklaida. Tokiu elgesiu, apeliantės manymu, D. B. galbūt bandė padėti E. E. išvengti atsakomybės. Mano, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų E. E. kaltės įrodymų. Vien tai, jog B. įvykio metu buvo neblaivūs, negali būti pagrindu atmesti jų parodymus bei nevertinti jų pateiktų įrodymų ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Aptartų ir byloje esančių duomenų teismas nevertino kaip visumos, faktinių duomenų nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo juos izoliuotai vienus nuo kitų, nepaneigė E. E. kaltinančių įrodymų, todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti E. E. kaltu ir nubausti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir apeliantui iš E. E. priteisti 107,83 Eur turtinės ir 6 000 Eur neturinės žalos atlyginimo. Teigia, jog teismas neteisingai įvertino bylos įrodymus. Priešingai nei motyvavo teismas, apelianto ir jo sutuoktinės parodymai yra nuoseklūs, gauti teisėtai ir patikrinti teisme. Nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog apeliantas neteigė, jog E. R. jam parodytame įraše buvo E. E.. Be to, apeliantas papildomai nurodė, jog šiame įraše matė ir kitą asmenį, kuris trenkė jam priėjęs už nugaros, t. y. T. L.. B. iš pat pradžių nurodė, jog įvykio vietoje T. L. buvo, todėl priešingus teismo teiginius vertina kaip neatitinkančius tikrovės. Teismas nepašalino liudytojų T. L. ir L. V. akivaizdžių prieštaravimų, nes pastaroji nurodė, jog konfliktas ir susistumdymas įvyko tarp apelianto ir klubo apsaugos darbuotojo, o T. L. parodė, jog apeliantas susižalojo pats. Sužinoję, jog vaizdo įrašo nėra, šie liudytojai pakeitė parodymus ir pradėjo minėti menamą neva jiems nepažįstamą trečiąjį asmenį, kuris sumušė apeliantą ir pasišalino. Taip pat T. L. teisme teigė, jog apeliantas nebuvo kruvinas, nors policijos pareigūnas L. R. nurodė įvykio vietoje matęs, jog apeliantas yra kruvinas. Minėtų liudytojų T. L. ir L. V. parodymai yra nepatikimi, nes jie siekia padėti klubo darbuotojui E. E. išvengti atsakomybės. Pažymi, jog L. V., jos duktė L. V., T. L. ir E. E. yra ne tik kolegos, tačiau draugauja socialiniame tinkle. Kaip nepagrįstą vertina teismo motyvą, jog apelianto ir jo sutuoktinės noras rasti kaltininką suteikia ir psichologinį poveikį bei galimą apsirikimą atpažįstant asmenį. Teigia, jog kaltininko veido bruožams įsiminti, pastarojo aprangos įsiminti nėra būtina. Iš T. L. „Facebook“ paskyroje esančių jo draugų fotonuotraukų apeliantas ir jo sutuoktinė K. B. atpažino E. E., nors pastarojo paskyroje nėra nurodyta, jog jis dirba klube „Piteris“ apsaugos darbuotoju. Anksčiau su E. E. nei apeliantas, nei jo sutuoktinė pažįstami nebuvo ir paskatų jį kaltinti neturi. Taip pat teismas neįvertino, jog keitėsi E. E. ir D. B. parodymai dėl E. E. buvimo vietos įvykio metu, jog būtent D. B. tyrimo metu vyko pas apelianto sutuoktinę ir bandė daryti jai poveikį. Pareigūnai R. Š. ir L. R. pripažino, jog paprastai klube „Piteris“ dirba du apsaugos darbuotojai. Įvykio metu buvo savaitgalis, taigi galbūt tą vakarą klube dirbo ir E. E., taip siekdamas nelegaliai uždirbti būdamas vaiko priežiūros atostogose. Faktą, jog būdamas tėvystės atostogose E. E. dirbo klube apsaugos darbuotoju, patvirtino liudytoja V. V.. Pareigūnai atvykę į įvykio vietą apklausė tik klubo darbuotojus, nepaėmė įvykio vaizdo įrašo, nors galbūt žinojo, kad įrašas bus saugomas 3 dienas, ir taip padėjo klubo darbuotojams išvengti atsakomybės.

Išteisintasis E. E. atsiliepimu su apeliantų skundais nesutinka. Mano, jog apeliantų argumentai nepagrįsti. Teismas tinkamai vertino visus bylos įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovė prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas – atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliantai kvestionuoja apylinkės teismo motyvus ir išvadas dėl E. E. išteisinimo, todėl kolegija pateikia savo argumentus dėl abiejų apeliacinių skundų kartu.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog kaltinimas E. E. yra grindžiamas tik nukentėjusiojo S. B. ir jo sutuoktinės K. B. parodymais, asmens parodymo atpažinimo protokolais ir netiesioginiais liudytojų parodymais, jog jie matė E. E. dirbantį naktiniame klube „Piteris“.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nesant nė vieno tiesioginio E. E. buvimo įvykio vietoje patvirtinančių įrodymo, esamų netiesioginių įrodymų, priešingai nei teigia apeliantai, nepakanka tam, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog E. E. buvo įvykio naktį klube ir ten konflikto metu sumušė S. B., o po to, iki atvykstant pareigūnams, iš klubo pasišalino. Vien aplinkybė, jog E. E. įvykio metu buvo Lietuvoje, neįrodo, jog jis buvo įvykio vietoje.

E. E. parodymai, jog įvykio naktį klube nedirbo ir nesilankė, nes buvo namuose su šeima, bei teisiamojo posėdžio metu patikslinta aplinkybė, jog buvo Lenkijoje, tačiau ne įvykio dieną, o ikiteisminio tyrimo metu galėjo klysti dėl buvimo užsienyje datos, išlieka nepaneigti. Akcentuotina, jog E. E. telefono buvimo vietos registracijos duomenys patvirtina, jog iš tikrųjų iki įvykio keletą dienų jis lankėsi užsienio šalyje. Tačiau vien tai, jog įvykio dieną jis jau buvo Lietuvoje, nepaneigia jo pirminių parodymų, jog įvykio metu jis buvo namie, o ne naktiniame klube „Piteris“.

Objektyvaus pagrindo netikėti liudytojų – L. V., V. V. ir T. L. –parodymais, jog įvykio naktį klube E. E. jie nematė, nėra. Vien tai, jog šie liudytojai yra klubo „Piteris“ darbuotojai ar bendrauja socialiniame tinkle „Facebook“, savaime nereiškia, jog jie tyrėjams ir teismui melavo, nutylėjo ar kitaip stengėsi padėti klube apsaugos darbuotoju iki išėjimo į vaiko priežiūros atostogas dirbusiam ir įvykio metu šiose atostogose išties buvusiam E. E.. Šių liudytojų nusikalstamų veikų teisingumui ar kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms byloje nenustatyta ir apygardos teismas tokių požymių jų veiksmuose neįžvelgia. Kitų liudytojų – policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą – L. R. ir R. Š. parodymai taip pat nepatvirtina, jog jie matė būtent E. E. įvykio vietoje.

E. E. sutuoktinės L. E. atsisakymo duoti parodymus prieš pastarąjį teisme, priešingai nei teigia apeliantė, nėra pagrindo vertinti kaip siekio padėti vyrui išvengti baudžiamosios atsakomybės. L. E. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog įvykio dieną E. E. Lietuvoje nebuvo, dera su E. E. telefono išklotinėse užfiksuotais duomenimis, laikotarpiu nuo 2016-09-22 08.00 val. iki 2016-09-25 24.00 val. (t. 2, b. l. 52–60). Kitoks L. E. procesinio elgesio ar parodymų nedavimo teisme vertinimas (L. E. atsisakė duoti parodymus tiek apylinkės, tiek apygardos teisme), teisėjų kolegijos manymu, pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies nuostatą, kuri draudžia versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius bei nekoreliuotų su netiesioginių įrodymų instituto esme.

Kita apeliantės nurodyta aplinkybė, jog įvykio dieną 6.06 val. E. E. naudojamas abonentas skambino abonentui, kuriuo naudojasi klubo vedėja L. V., savaime neįrodo, kad E. E. skambino pastarajai būtent dėl įvykio klube, ir tai yra svarus netiesioginis E. E. dalyvavimo įvykyje įrodymas. Tokio vertinimo nekeičia ir apeliantės nurodytų mobiliojo ryšio tinklo operatorių duomenys apie E. E. ir D. B. priklausančių telefonų telekomunikacinius įvykius minėtu laikotarpiu. Pažymėtina, jog D. B. įvykyje nedalyvavo, o pastarojo parodymų, jog tyrimo metu jis susitiko su nukentėjusiojo žmona vedamas smalsumo, kaip ilgametis E. E. draugas, nėra pagrindo vertinti kaip bandymo daryti K. B. poveikį, o juolab patvirtinančių E. E. dalyvavimo įvykyje aplinkybę.

Apelianto teiginiai, jog priešingai, nei nurodė teismas, E. R. jam parodytame įraše buvo E. E., įvertinus tai, jog atitinkamo įrašo ar kitokios vaizdinės ar garsinės įvykio aplinkybes atspindinčios medžiagos nėra, atmetami kaip nepatikimi. Bet kuriuo atveju patvirtinti ar paneigti aptariame įraše užfiksuotų aplinkybių jau yra neįmanoma – vaizdo įrašo klubas tyrėjams nepateikė dėl objektyvių priežasčių – policija įrašo paprašė praėjus daugiau kaip trims dienoms po įvykio, o vaizdo įrašai klube saugomi tik tris dienas. Priežastys, kodėl toks įrašas nebuvo pareigūnų paimtas įvykio naktį ar neišsaugotas klubo administracijos, nėra šios bylos dalykas.

Apeliantas nepagrįstai teigia, jog nuosprendyje nepašalinti liudytojų T. L. ir L. V. parodymų prieštaravimai. L. V. parodė, jog konfliktas įvyko tarp apelianto ir prie rūbinės buvusio vyro, o ne su klubo apsaugos darbuotoju, bei tą vakarą apsaugos darbuotoju klube dirbęs tik T. L. į įvykio vietą atėjo jos iškviestas pavojaus mygtuku.

Kitas apelianto teiginys, jog būdamas tėvystės atostogose E. E. dirbo klube apsaugos darbuotoju, patvirtintas liudytojos V. V., taip pat yra nepagrįstas. Vien šios liudytojos paaiškinimas apylinkės teisme, jog po įvykio ji matė klube dirbantį apsaugos darbuotoju E. E., neįrodo, jog ir įvykio metu jis dirbo klube apsaugos darbuotoju. Beje, V. V. įvykio metu net nebuvo klube, o apie įvykį sužinojo iš šeimos draugo S. B. praėjus savaitei po įvykio (t. 3, b. l. 98).

Tiek E. E. parodymai, duoti tyrimo metu ir teismo posėdžio metu apie savo buvimo vietą, tiek byloje kaip liudytojų apklaustų asmenų parodymai apie jiems žinomas ar po įvykio sužinotas aplinkybes, nuosprendyje tinkamai įvertintos ir aptartos visų bylos faktinių duomenų kontekste.

Teisėjų kolegija pritaria apeliantų argumentams, jog kaltininko veido bruožams įsiminti pastarojo aprangos įsiminti nėra būtina. Tačiau nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę turi asmens parodymo atpažinti metu gautų duomenų objektyvumas. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2016 m. spalio 19 d. S. B. atpažindamas iš fotonuotraukų E. E. (t. b. l. 193–197), o K. B. pastarąjį atpažindindama 2017 m. sausio 30 d. iš parodytų jai gyvai atpažinti asmenų (t. 2, b. l. 6–11), tai padarė po to, kai 2016 m. spalio 4 d. S. B. jau buvo susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip sužinojęs byloje dalyvaujančių asmenų pavardes, taip pat ir klubo apsaugos darbuotojo T. L., bei kartu su žmona iš T. L. „Facebook¢o“ paskyroje esančių jo draugų fotonuotraukų atpažinę E. E. kaip asmenį, sumušusį S. B..

Aptarta E. E. atpažinimo procedūra net tuo atveju, jei minėtoje „Facebook¢o“ paskyroje, kaip nurodo nukentėjusysis, nėra duomenų apie E. E. pareigas ar darbovietę ir pastarasis B. yra nepažįstamas, neįtikina, kad B. atpažindami E. E. buvo objektyvūs ar veikė be jokio išankstinio žinojimo apie tokio asmens išorės požymius. Be to, teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas pagrįstai S. B. po įvykio nustatytą neblaivumą (1,86 promilės) ir jo sutuoktinės neblaivumą, kurio ji neginčijo, vertino kaip aplinkybes, kurios neabejotinai apribojo jiems fizines galimybes objektyviai įsidėmėti S. B. sumušusio asmens išvaizdą.

Prokurorės argumentai dėl asmens regos savybių, apšvietimo ir pan. aplinkybių reikšmės kaltininko kūno išorės požymiams įsidėmėti, įvertinus tai, jog įvykis buvo apšviestoje klubo patalpoje, prie rūbinės, keletą minučių ir atsižvelgus į minėtus B. veiksmų „Facebook¢e“ iki aptartų atpažinimo procedūrų pobūdį, nepaneigia fakto, jog B. per asmens parodymo atpažinimo procedūras iš anksto buvo žinomi E. E. išorės požymiai. Taigi apeliantė susikoncentruodama ties K. B. neva netikslaus E. E. plaukų spalvos apibūdinimu, neįvertina aptartos atpažinimo procedūros metu gautų duomenų teisinės reikšmės.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra tiesioginių E. E. buvimo įvykio vietoje patvirtinančių įrodymų, o aptartų ir įvertintų netiesioginių įrodymų visuma objektyviai nepakankama tam, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog E. E. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką prieš S. B..

Apeliantų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti nuosprendį ir pripažinti E. E. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei tenkinti reikalavimus dėl turtinės ir / ar neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktinius duomenis įvertino ne taip, kaip pageidauja apeliantai, nereiškia, kad šie duomenys įvertinti neteisingai.

Dėl civilinio ieškinio

Teisėjų kolegija pastebi, jog skundžiamu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neišspręstas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio, kuriuo iš E. E. prašoma priteisti 149,24 Eur turtinės žalos atlyginimo, klausimas (t. 2, 31–32).

BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, kad kaltinamasis E. E. dalyvavo darant nusikalstamą veiką, todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 149,24 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo apylinkės teismo turėjo būti atmestas ir tai nurodyta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad civilinis ieškinys yra atmetamas neįrodžius, jog kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, tačiau tokio sprendimo dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nenurodė rezoliucinėje nuosprendžio dalyje (nurodytas tik sprendimas dėl S. B. civilinio ieškinio). Tai traktuotina kaip nuosprendžio netikslumas, kuris gali būti ištaisytas BPK 308¹ str. tvarka, kadangi tai nekeičia nuosprendžio esmės, dėl ko nuosprendžio keisti nereikia.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo S. B. apeliacinius skundus atmesti.

Ištaisyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį ir nurodyti, kad civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 149,24 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš E. E. atmetamas.