- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-04-15
- Bylos Nr.
- 1-1268-1011/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57243-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- Baudžiamojo
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ž. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
V. D. (V. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, neteistas,
kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro teismui pateiktame pareiškime V. D. kaltinamas fizinio skausmo sukėlimu artimam giminaičiui, o būtent tuo, kad:
2015-10-15 apie 16.45 val., adresu Taikos g. 221-36, Vilnius, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pastūmė savo motiną I. D., kuri susižalojo galva atsitrenkdama į sieną, tuo sukeldamas jai skausmą.
Pareiškime nurodoma, kad šiais veiksmais V. D. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. D. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad 2015-10-15 apie 15 val. jis grįžo iš draugų į namus, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išgėręs. Grįžus namo, jo sūnėnas V. B. (jam dokumentaliai priskirta jo globa) pradėjo priekaištauti, kad grįžo vėl girtas ir norėjo jį išvaryti į laiptinę. Jie abu susistumdė ir tuo metu jo mama I. D. užstojo jo sūnėną. Nors neatsimena, bet galėjo būti tokia situacija, kad nematydamas, ją pastūmė ir užgavo. Gailisi dėl savo tokio poelgio, ypač jei pastūmė savo mamą ir ją užgavo. Išgerti mėgsta, bet nedažnai, išgėręs būna konfliktiškas būtent su minėtu sūnėnu. Prisižada, kad prie mamos neprisiartins ir nebendraus, su sūnėnu taip pat nebendraus. Išeiti iš namų neturi kur, kadangi yra išsiskyręs, neregys, su buvusia žmona nebendrauja, o su savo sūnumi, kuris gyvena su savo motina, bendrauja telefonu, nes jis gyvena Visagino mieste. Pas savo seserį taip pat negali apsistoti, kadangi ji jo nepriima, nes gyvena su savo šeima dviejų kambarių bute. Šiuo metu, kur gyvena, jis yra registruotas su savo mama ir sūnėnu, butas yra trijų kambarių. Esant būtinybei, prižada išsikeldinti į bute esantį atskirą kambarį, jame bus vienas ir į savo mamos ir sūnėno kambarį neis (b. l. 30).
Papildomos apklausos metu V. D. kaltu dėl inkriminuojamos jam nusikalstamos veikos pilnai prisipažino, savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad konflikto metu su sūnėnu galimai pastūmė savo mamą, kaip tai padarė, negali pasakyti, nes visiškai nemato, yra pirmos grupės invalidas. Jei tai padarė, tai tikrai ne specialiai, o netyčia jos nematydamas. Jei mamą pastūmė ir jai sukėlė fizinį skausmą, labai gailisi. Jos atsiprašė (b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. D. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai:
I. D. 2015-10-15 pareiškimas, kuriuo ji pareiškė, kad 2015-10-15 jos girtas sūnus V. D. prieš ją smurtavo (b. l. 1).Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios I. D. parodymai, kad 2015-10-15 apie 16.30 val. sūnus V. D. grįžo namo (duomenys neskelbtini), neblaivus ir be jokios priežasties pradėjo konfliktuoti, kibti prie anūko, kurį ji užsistojo. Tada sūnus V. D. ją pastūmė, ji krisdama trenkėsi galva į sieną. Jai parkritus, jis nuėjo į savo kambarį ir atsigulė. Ji iškvietė policiją. Sūnus nuolat konfliktuoja, smurtauja prieš ją. Policiją kvietė pirmą kartą. Jai sutrenkta galva. Į TME nesikreipė, nes blogai jaučiasi ir neturi jėgų (b. l. 11).Vyriausiojo patrulio P. B. 2015-10-15 tarnybinis pranešimas, kuriuo pranešta, kad 2015-10-15 apie 16.52 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) mušasi neblaivus sūnus. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė I. D.. Įvykio vietoje nustatė, kad 2015-10-15 apie 16.45 val., neblaivus sūnus V. D. pastūmė motiną I. D., kuri atsitrenkusi į sieną, susižalojo galvą. I. D. nuo GMP atsisakė, paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė fiziniu skausmo sukėlimu, pastūmė, atsitrenkė galva į sieną (b. l. 7–8).Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad sutinka duoti parodymus prieš savo dėdę V. D.. Paaiškino, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo močiute I. D. ir dėde V. D.. Jo dėdė dažnai vartoja alkoholį ir grįžęs namo triukšmauja, kabinėjasi prie namiškių. 2015-10-15 jis miegojo po naktinės pamainos, kuomet namo parėjo neblaivus dėdė. Jis labai triukšmavo. Jis atsikėlęs jo paprašė apsiraminti, o jei to padaryti neišeina, liepė eiti iš ten iš kur atėjo. Dėdei tai nepatiko ir jis dar labiau pradėjo triukšmauti. Tada jis gražiai jį išstūmė į laiptinę ir uždarė buto duris. Dėdė ilgai daužė kumščiu duris, jas laužė, bet jo niekas neįleido. Po kurio laiko jis apsiramino ir tyliai sėdėjo laiptinėje. Močiutė tikriausiai pagalvojo, kad jis jau apsiramino visiškai ir atidarė duris. Dėdė iš karto puolė į butą ir nuėjo į savo kambarį, prasiverždamas pro buto duris, kur stovėjo močiutė, ją pastūmė ir močiutė galva trenkėsi į spintą. Po įvykio, iki kol atvyko policija, dėdė iš savo kambario neišėjo, ten vienas pats rėkavo, visus keikė. Dėdė močiutę pastūmė specialiai. Dėl močiutei padarytų sužalojimų nieko pasakyti negali, medikų po įvykio tikrai nekvietė. Jo dėdė nesužalojo ir fizinio skausmo jam nesukėlė. Po konflikto jis apie mėnesį alkoholio nevartojo, paskutiniu metu vėl ėmė gerti, rėkauti, bet tokių konfliktų kaip iki 2015-10-15 dienos jai nekelia (b. l. 15).
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. D. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi, t. y. laisvės apribojimu, bei jos dydžiu (b. l. 58).
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 140 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 140 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino V. D. pareikštą kaltinimą, t. y. tai, jog 2015-10-15 apie 16.45 val., adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis tyčia pastūmė savo motiną I. D., kuri susižalojo galva atsitrenkdama į sieną, tuo sukeldamas jai skausmą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad dėl V. D. veikoje yra visi BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jisai baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.
Skirdamas kaltinamajam V. D. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – motiną), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. D. – praeityje neteistas (b. l. 36), nebaustas administracine tvarka (b. l. 38–29).
Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis – 9 mėnesių – šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas padarytam nusikaltimui, todėl jį mažinti ar didinti nėra pagrindo, o prokuroro siūlomi įpareigojimai – nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, V. D. skirtina bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. laisvės apribojimo bausmę sumažinant iki 6 mėn. laikotarpio (BK 64¹ str.).
Pagal BK 42 str. 6 d. padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ str., gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. BK 72² str. numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nesiūlo V. D. taikyti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72² str., tačiau, teismo vertinimu, įpareigojimas kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gali padaryti teigiamą įtaką jo elgesiui, siekiant išvengti smurtavimo tiek apskritai, tiek prieš artimus asmenis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 str., V. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-10-15 16.52 val. iki 2015-10-16 15.20 val. (1 para) (b. l. 19, 21–22). Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis BK 65 str., 66 str. nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
V. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32–33) – paliktina nepakeista iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
V. B. proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. D. (V. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir skirti jam už tai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. D. (V. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Įskaityti į V. D. (V. D.) paskirtos bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-10-15 16.52 val. iki 2015-10-16 15.20 val. (1 para), laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
P. V. D. (V. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
V. D. (V. D.) paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, V. D. (V. D.) 2015-10-16 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.