- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-11
- Bylos Nr.
- AS-756-505-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Vaidos Urmonaitės (pranešėja), Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo, įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 34B-(7.5)-M-362-547, Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 2.3-6970-01. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Nurodė maniusi, jog skundas teismui turėjo būti paduotas per 30 dienų. Pareiškėjos teigimu, ji buvo suklaidinta teisės aktų nuostatų neaiškumo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 29 d. nutartimi prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir pareiškėjos skundą priimti atsisakė.
Teismas nustatė, kad pareiškėja praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti. Teismas nurodė, kad pareiškėja, būdama rūpestinga savo teisių gynėja, turėjo ypač atidžiai domėtis teisės aktų nustatytais apskundimo terminais, kurie aiškiai išdėstyti įstatymuose. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Įstatymas įtvirtina ikiteisminę nagrinėjimo tvarką: suinteresuotas asmuo skundu pirmiausia turėtų kreiptis į apskrities viršininką, po to – į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, ir tik paskui – į teismą. Be to, priminį skundą teismui pareiškėja padavė atstovaujant advokatui. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 9 d. nutarties, kuria palikta galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartis, gavimo pareiškėja į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei savaitei po nutarties gavimo. Teismas padarė išvadą, kad terminą skundui paduoti pareiškėja praleido be svarbių priežasčių, todėl jos prašymas dėl termino atnaujinimo atmestinas.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti. Be argumentų dėl teisės aktų neaiškumo ir dviprasmiškumo, išdėstytų prašyme dėl termino atnaujinimo, apeliantė pažymi, kad ginčo atveju teismas privalėjo vadovautis specialiomis teisės normomis (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 123 p.), numatančiomis, kad skundas teismui gali būti paduotas per 30 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS442-386/2008 (nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą priimti atsisakyta) nurodė, kad pareiškėjos skundžiamas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas nėra sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes juo pareiškėjai dar nėra atkuriamos nuosavybės teisės. Pareiškėjos skundžiamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymas yra aktas, priimtas nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Tokio pobūdžio aktui apskųsti, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi bei Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktu, yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, o teismui skundas dėl tokio akto turi būti paduodamas per Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatytą dvidešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo ikiteisminio ginčų sprendimo institucijos sprendimo gavimo dienos. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja pasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka ir skundą teismui ji turėjo paduoti per dvidešimt dienų nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ikiteisminio ginčų sprendimo institucijos) atsakymo gavimo dienos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. balandžio 25 d. atsakymą į pareiškėjos skundą pareiškėja gavo 2008 m. balandžio 29 d., o skundą teismui padavė – 2008 m. gegužės 29 d., t. y. praleidusi dvidešimties dienų skundo padavimo terminą.
Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad nepagrįstai laikoma, jog skundą teismui ji privalėjo paduoti per Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatytą dvidešimties dienų terminą. Pareiškėjos nuomone, ji skundą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 123 punktu, teismui turėjo paduoti per 30 dienų terminą nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. balandžio 25 d. atsakymo gavimo. Kolegija konstatuoja, kad nurodytomis teisės normomis skaičiuodama terminą kreiptis į teismą pareiškėja vadovaujasi nepagrįstai. Tiek Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 123 punktas reglamentuoja atvejus, kai į teismą kreipiamasi tiesiogiai, skundžiant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime aprobuotame Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose, priešingai nei teigia pareiškėja, nėra jokių išaiškinimų, kad ikiteisminės ginčo institucijos sprendimai galėtų būti skundžiami per 30 dienų nuo jų gavimo. Pareiškėjos skunduose nurodomos apibendrinimo nuostatos aiškina išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką, atskiriant ginčus, kuriems tokia tvarka privaloma, o kuriems ne, o ne kreipimosi į teismą terminus. Terminas, per kurį teismui ginčijami išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimai, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja šį terminą praleido, teismo vertinimu, nesant svarbių priežasčių. Administracinių bylų teisenos nuostatos, reglamentuojančios kreipimosi į teismą terminus, pasinaudojus išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, - pakankamai aiškios ir konkrečios. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja pirmą kartą paduodama skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui naudojosi advokato paslaugomis. Taigi nėra pagrindo manyti, kad teisės aktų reikalavimai galėjo būti netinkamai suprasti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 29 d. nutartis paliekama nepakeista. Jos naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.