Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovei B. V.-U.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas 2024 m. sausio 31 d. skundu Nr. 2G-243 skundžiamą sprendimą apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui. Lietuvos kalėjimų tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir dokumentinę medžiagą, skundžiamu raštu nusprendė, jog „<...> bausmės atlikimo vietose laikomiems asmenims sudaroma galimybė naudotis riboto naudojimo interneto prieiga numatytoje vietoje pagal nustatytą tvarką. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė Jums tinkamą atsakymą (paaiškinta, kodėl Jums negali būti sudaryta galimybė kiekvieną dieną iki vienos valandos naudotis RIP), o tai, kad Jūsų netenkina skundžiamame atsakyme išdėstyti teisiniai ir faktiniai pagrindai bei motyvai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis VAĮ nuostatų.“

Teigė, kad dėl procesinių veiksmų sistemingo vykdymo internetinėje erdvėje, susipažinimo su teisės aktų pataisomis, teismų praktika, taip pat naudojimosi EPP pareiškėjui reikalingas nuolatinis leidimas naudotis RIP prieiga daugiau kaip 20 min. per dieną, nes per tokį trumpą laiką negali visapusiškai ir objektyviai susipažinti su duomenimis, paruošti procesinių dokumentų teismams, pasiruošti bylų nagrinėjimui. Dėl to, kad pareiškėjas nuo 2024 m. sausio 22 d. iki 2024 m. kovo 15 d. negalėjo naudotis reikalingomis interneto svetainėmis ir nebuvo suteiktas nuolatinis leidimas naudotis RIP, pareiškėjui teko patirti didelių nepatogumų, dvasinių kančių bei nepilnavertiškumo jausmą.

Taigi, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis RIP nepažeidžiant skiriamo laiko reikalavimų. Vien tai, jog paskirtas naudojimosi RIP laikas netenkina pareiškėjo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi, nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl atsakovės atsisakymo suteikti pareiškėjui nuolatinį (daugkartinį) leidimą kiekvieną dieną naudotis RIP po 1 valandą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 22 d. prašymu (reg. Nr. NPS-22-1943) kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo direktorių, prašydamas leidimo naudotis RIP kiekvieną dieną iki valandos tam, kad galėtų išsamiai susipažinti su aktualiais įstatymais, teismų praktika, procesiniais dokumentais, rengti ir teikti teismui raštus naudodamasis EPP.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2024 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. SN-22-317 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjo prašymo netenkino vadovaudamasis Aprašo 9 ir 12 punktų nuostatomis dėl RIP naudojimosi trukmės (Aprašo nuostatos nenumato galimybės nuteistajam naudotis RIP 1 val.). Taip pat pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu buvo galima naudotis tik vienu kompiuteriu, todėl nėra galimybės pareiškėjui suteikti teisę naudotis RIP kiekvieną dieną po 1 val. laiko.

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės pateiktu sprendimu, 2024 m. sausio 31 d. skundu kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą. Ši, išnagrinėjusi ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą 2024 m. vasario 29 d. raštu Nr. 2S-857 „Dėl skundo išnagrinėjimo“. Rašte nurodė, jog bausmės atlikimo vietose laikomiems asmenims sudaroma galimybė naudotis riboto naudojimo interneto prieiga numatytoje vietoje pagal nustatytą tvarką. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą (paaiškinta, kodėl negali būti sudalyta galimybė kiekvieną dieną iki vienos valandos naudotis RIP), o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstyti teisiniai ir faktiniai pagrindai bei motyvai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. gegužės 14 d.) įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais. Taigi, pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nuteistieji galėtų susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija, turėtų galimybę mokytis ir pan. Tarp minėtų priemonių yra ir asmens (nuteistojo) konstitucinės teisės ieškoti, gauti informaciją įgyvendinimas.

Siekiant įgyvendinti paminėtas nuteistųjų teises, buvo patvirtintas Aprašas, kuriuo nustatyta naudojimosi RIP tvarka Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime ginčo laikotarpiu. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu nuteistieji ir suimtieji, norėdami pasinaudoti RIP, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas rašo prašymą direktoriaus vardu, kuriame privalo nurodyti naudojimosi RIP tikslą bei pageidaujamą datą. Nuteistieji ir suimtieji prašymus pateikia darbo dienomis Resocializacijos skyriaus (toliau – ir RS) pareigūnui. RS pareigūnas, gavęs suimtojo, nuteistojo prašymą leisti pasinaudoti RIP, registruoja jį įstatymų nustatyta tvarka (Aprašo 10 punktas). Pagal Aprašo 11 punktą, nuteistiesiems ar suimtiesiems teisė naudotis RIP gali būti vienkartinė arba daugkartinė. Teisė pasinaudoti RIP suteikiama ne dažniau kaip vieną kartą per dieną. Vadovaujantis Aprašo 12 punktu, naudotis RIP suimtieji ir nuteistieji gali darbo dienomis nuo 9.00 iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 20.00 val. Esant dideliam suimtųjų ir nuteistųjų, norinčių naudotis RIP, skaičiui gali būti sudaromas ir paskelbiamas naudojimosi RIP grafikas, numatant kiekvienam suimtajam ir nuteistajam galimybę pasinaudoti RIP ne rečiau kaip kartą per 15 darbo dienų. Pagal Aprašo 14 punktą, siekiant suteikti galimybę pasinaudoti RIP kuo didesniam suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, naudojimosi RIP laikas neturi viršyti 20 min. Nesant dideliam norinčių pasinaudoti RIP suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, laikas gali būti prailginamas iki 35 min. Pagal Aprašo 15 punktą, apie naudojimąsi RIP suimtasis ir nuteistasis patvirtina pasirašydamas Nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga registracijos žurnale.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2024 m. sausio 22 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo direktorių, prašydamas leidimo naudotis RIP kiekvieną dieną iki valandos tam, kad galėtų išsamiai susipažinti su aktualiais įstatymais, teismų praktika, procesiniais dokumentais, rengti ir teikti teismui raštus naudodamasis EPP.

Iš pirmiau paminėto teisinio reglamentavimo matyti, jog Aprašu numatyta galimybė nuteistiesiems gauti tiek vienkartinį, tiek daugkartinį leidimą pasinaudoti RIP. Jokių konkrečių kriterijų, kada turėtų būti suteikiamas vienkartinis leidimas, o kada daugkartinis leidimas, Apraše nenumatyta. Tačiau, kaip matyti iš Aprašo nuostatų, pagrindas nuteistajam suteikti teisę pasinaudoti RIP yra Aprašo priede nustatytos formos prašymas, kuriame, be kita ko, turi būti nurodytas pageidaujamas naudojimosi RIP laikas. Be to, teisė pasinaudoti RIP pagal Aprašo 11 punktą suteikiama ne dažniau kaip vieną kartą per dieną, o suteikiant teisę naudotis RIP atsižvelgtina į norinčių pasinaudoti RIP nuteistųjų skaičių. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024 m. balandžio 18 d. pažyma Nr. SV-22-7387 patvirtina, jog „Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 22 d. iki 2024 m. kovo 14 d. buvo tik vienas kompiuteris su RIP, kadangi antrasis kompiuteris buvo sugedęs (nebuvo galimybės greitai sutaisyti ar įrengti antrą kompiuterį)“.

Teismo vertinimu, suteikus pareiškėjui nuolatinį leidimą kasdien naudotis RIP iki 1 valandos, kai yra tik vienas kompiuteris, būtų pažeistos Aprašo 14 punkto nuostatos. Nors įstaigoje nebuvo vedamas Aprašo 15 punkte minimas Nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga registracijos žurnalas, tačiau ir pats pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog ir esant vienam kompiuteriui jis RIP galėjo pasinaudoti iki 20 min.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas, nesuteikdamas pareiškėjui nuolatinio leidimo kiekvieną dieną naudotis iki 1 val. RIP, teisės aktų reikalavimų ar pareiškėjo teisių nepažeidė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. SN-22-317 „Dėl skundo nagrinėjimo“, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. vasario 29 d. raštas Nr. 2S-857 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, priimtas ginčą išnagrinėjus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra teisėti ir pagrįsti, jie pagrįsti teisės aktų nuostatomis, nurodyti atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą teisiniai bei faktiniai pagrindai, todėl pareiškėjo skundas dėl šių reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui pripažinus, kad ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką sudaryti pareiškėjui sąlygas įkalinimo įstaigoje naudotis RIP kasdien iki vienos valandos, todėl skundas dėl šio reikalavimo taip pat atmestinas.

Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl to, jog negalėjo naudotis reikalingomis interneto svetainėmis ir nebuvo suteiktas nuolatinis leidimas naudotis RIP, jam teko patirti didelių nepatogumų, dvasinių kančių bei nepilnavertiškumo jausmą, negalėjo ar buvo apsunkintinos galimybės apginti savo pažeistas teises teisme.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nustačius, jog ginčijami administraciniai aktai teisėti ir pagrįsti, konstatuotina, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija, nesuteikdama pareiškėjui nuolatinio leidimo naudotis RIP, neteisėtų veiksmų neatliko. Be to, pareiškėjo teiginiai apie jam kilusią neturtinę žalą – nepatogumus, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, apribotas galimybes ginti pažeistas teises, yra bendro pobūdžio, nepagrįsti įrodymais. Dėl neturtinės žalos, kildinamos iš nuolatinio leidimo naudotis RIP nesuteikimo, pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas savo teisės pasinaudoti RIP negalėjo įgyvendinti gaudamas vienkartinius leidimus. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai, jų nepagrindžiant, negali būti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Įrodymų, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija būtų sąmoningai siekusi kaip nors diskriminuoti pareiškėją, pažeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgėsi, į bylą nepateikta. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 74025/01), 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70). Pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 44362/04). Be to, akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi pozicijos, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio negalima aiškinti kaip bendro įpareigojimo suteikti nuteistiesiems interneto prieigą prie interneto ar konkrečių interneto svetainių (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Jankovskis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 21575/08) (LVAT 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-800-624/2019).

Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, taip pat atmetamas reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.