- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 1A-153-72-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00579-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis
- Nuteistasis
- T. G.
- Nukentėjusysis
- J. A.
- Advokatai
- Rima Keblienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Sigito Bagdonavičiaus, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorei Sandrai Povilonienei, nuteistajam T. G., gynėjai advokatei Rimai Keblienei, nukentėjusiajai J. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str.2 d., LR BK 302 str. 1 d. ir nuteistas: pagal LR BK 180 str. 2 d. - ketverių metų laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 302 str. 1 d. – trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. G. paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies bausmes sudedant, ir T. G. paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., įskaityta bausmė, atlikta pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-22 nuosprendį.
Iš T. G. nukentėjusiajai J. A. priteista 175 Lt turtinei ir 200 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. G. nuteistas už tai, kad 2009-10-01, apie 19.00 val., pro atviras duris, iš buto išėjus savininkei J. A., įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, iš kur pagrobė Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. LD 590564, išduotą J. A. vardu, vėliau, apgaulės būdu, paso perdavimo dingstimi, panaudodamas fizinį smurtą, įstumdamas grįžtančią iš kiemo nukentėjusiąją J. A., įsibrovė į butą, kur, panaudodamas psichinį smurtą jos atžvilgiu, ir pasinaudodamas nukentėjusiosios senyvu amžiumi bei tuo palauždamas nukentėjusiosios J. A. valią, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, vaikščiodamas po J. A. priklausantį butą, atidarinėdamas ir apžiūrinėdamas stalčius, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą: pinigus 20 litų, piniginę 30 litų vertės, 20 vnt. vienkartinių talonėlių bendros 15 litų vertės, mobilaus ryšio telefoną NOKIA 3310 100 litų vertės su UAB TELE-2 tinklo SIM kortele, kurios abonentinis Nr. 8648 39384, 10 litų vertės, pensininko pažymėjimą, serijos Nr. PP 022882, išduotą J. A. vardu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. G. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-23 nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad jokių nusikaltimų nepadarė. Teigia, kad apie jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis sužinojo areštinėje iš policijos pareigūnų.
Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis bei jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą pripažindamas T. G. kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d. ir 302 str. 1 d.
Nuteistojo T. G. teisme iškeltą versiją (ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė duoti parodymus), kad niekada nėra buvęs nukentėjusiosios J. A. bute, o nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2009-10-01 apie 19 val. kartu su J. P. vyru buvo adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, paneigia nukentėjusiosios J. A., liudytojų Ž. S., J. P. parodymai, 2010-03-05 specialisto išvada Nr. 50-5-IS1-362, 2010-04-08 daiktų pateikimo, 2009-10-02 asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų protokolai, Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. D. 2009-12-04 tarnybinis pranešimas. Kaip parodė nukentėjusioji J. A., 2009-10-01 apie 19 val. ji, išeidama į kiemą išnešti šiukšlių, paliko šiek tiek praviras savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, duris. Nukentėjusiosios teigimu, jai grįžus iš kiemo T. G., kurį ji atpažino asmens parodymų atpažinti metu, sakydamas „eik, eik“ įstūmė ją į buto virtuvę ir rodydamas jos vardu išduotą LR piliečio pasą, kurį, kaip ji suprato, nuteistasis pavogė iš jos bute buvusios rankinės tuo metu, kai ji buvo išėjusi išnešti šiukšlių, reikalavo duoti 50 Lt. J. A. parodė, kad kai T. G. pasakė, kad neturi tokių pinigų, jis, dar paklausęs gal ji turinti aukso, ėmė kraustyti spintą, versti stalčius. T. G. iš spintos paėmė piniginę, kurioje buvo smulkių pinigų, nuolaidų kortelės, iš akinių dėklo paėmė 10 litų, taip pat paėmė mobiliojo ryšio telefoną, pensininko pažymėjimą. Abejoti nukentėjusiosios J. A. parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, nes jie viso bylos tyrimo metu buvo nuoseklūs. Priežasčių, dėl ko nukentėjusioji J. A. galėtų apkalbėti T. G., byloje nenustatyta. Tokių priežasčių nuteistasis nenurodė ir apeliaciniame skunde. Be to, priešingai apelianto paaiškinimams, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai. 2010-03-05 specialisto išvada Nr. 50-5-IS1-362 konstatuota, kad trys rankos pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloplokštelėse Nr. 1, 2, 3 (paimti įvykio vietos apžiūros metu iš J. A. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje), yra palikti: pėdsakas daktiloplokštelėje Nr. 1 - įtariamojo T. G. kairės rankos smiliaus pirštu, pėdsakas daktiloplokštelėje Nr. 2 - įtariamojo T. G. kairės rankos didžiuoju pirštu, pėdsakas daktiloplokštelėje Nr. 3 – yra paliktas ne įtariamojo T. G., o kito asmens. Nuteistasis T. G. pirmosios instancijos teisme negalėjo paaiškinti, kaip nukentėjusiosios bute atsirado jo pirštų pėdsakai. Abejoti specialisto išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo, abejonių dėl specialisto išvados pagrįstumo T. G. nenurodo ir apeliaciniame skunde. Nuteistojo versiją, kad jis nusikaltimo padarymo metu, t. y. 2009-10-01 apie 19 val. kartu su J. P. vyru buvo adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, paneigia liudytojos J. P. parodymai, kad T. G. 2009-10-01 ji dar nepažinojo. Liudytojos teigimu, su T. G. ji susipažino tik 2009 m. spalio mėnesio pabaigoje ar lapkričio mėnesio pradžioje. Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. D. 2009-12-04 tarnybinio pranešimo bei liudytojo Ž. S. parodymų matyti, kad po plėšimo į nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną Nokia, IMEI Nr. 350992800912530, buvo įdėtos kelios SIM kortelės, tarp jų ir SIM kortelė, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi T. G.. Nuteistasis T. G. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė jam, tačiau teigė, kad juo nebesinaudoja nuo 2009 m. liepos mėnesio. Kolegija, remdamasi visomis nustatytoms faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo T. G. paaiškinimus, kad jis niekada nėra buvęs nukentėjusiosios J. A. bute, o nusikaltimo padarymo metu, t. y. 2009-10-01 apie 19 val. kartu su J. P. vyru buvo adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, vertino kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybos būdą ir bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir mano, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosioso J. A., liudytojų Ž. S., J. P. parodymais, 2010-03-05 specialisto išvada Nr. 50-5-IS1-362, 2010-04-08 daiktų pateikimo, 2009-10-02 asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų protokolais, Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. D. 2009-12-04 tarnybiniu pranešimu bei kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo T. G. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui T. G., nuteistam pagal BK 180 str. 2 d. ir 302 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti jį dėl šių veikų nėra jokio pagrindo.
Skirdamas T. G. bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, apylinkės teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės pagrindus, numatytus LR BK 54 str. Teismas atsižvelgė į tai, kad T. G. padarė du tyčinius, baigtus nusikaltimus, kurių vienas įstatymo priskiriamas apysunkių, kitas - sunkių nusikaltimų kategorijai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. T. G. praeityje teistas vienuolika kartų, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl LR BK 27 straipsnio prasme jis laikytinas recidyvistu, yra bedarbis, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai. Visų šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad T. G. už LR BK 180 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė, nežymiai didesnė už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, o už LR BK 302 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį yra ne per griežtos. Teismas, bendrindamas tiek paskutiniu, tiek dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, taikė palankesnius apeliantui bausmių subendrinimo būdus, t. y. apėmimo ir dalinį, todėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta. Keisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-23 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti.