Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovui A. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, išvadą duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas T. S. ieškiniu prašė iškeldinti atsakovą A. K. su jam priklausančiais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų – buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovui kito gyvenamojo ploto, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad minėtos gyvenamosios patalpos ieškovui priklauso nuo 2014-08-05 turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu. Ieškovas, nuvykęs į jam priklausantį butą, jame rado buvusios savininkės buvusį sutuoktinį A. K. ir pasiūlė jam išsikraustyti geruoju. Atsakovas iš buto neišsikraustė, toliau jame gyvena neturėdamas jokio pagrindo, todėl ieškovas prašė iškeldinti atsakovą (1-2 b. l.).

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad tarp A. K. ir jo buvusios sutuoktinės susiklostė panaudos teisiniai santykiai, o ieškovas apie šią aplinkybę turėjo žinoti, todėl jam, įsigijusiam butą iš varžytinių, perėjo teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį. Ieškovas turi teisę nutraukti sudarytą neterminuotą panaudos sutartį, tačiau tai turi apdaryti įstatymo nustatyta tvarka, t. y. įspėti atsakovą prieš tris mėnesius. Atsakovas taip pat nurodė, kad būtina atsižvelgti į tai, kad jis yra neįgalus, serga psichikos liga, persikelti pas buvusią sutuoktinę ar dukras į Londoną jis nenori, nes jis sunkiai prisitaikytų svetimoje aplinkoje, be to, jam reikalingas ambulatorinis gydymas. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas prašė atmesti ieškinį (12 b. l.).

Ieškovas pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovo argumentai, kad jis buvo priimtas gyventi į butą dėl to, kad jo buvusi sutuoktinė negalėjo jo palikti likimo valiai, yra subjektyvūs ir neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi šalių nesiejo jokie įsipareigojimai. Ieškovas taip pat nurodė, jog sudaryta panaudos sutartis nėra įregistruota viešame registre, todėl ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Aplinkybė, kad atsakovas mokėjo už komunalines paslaugas, savaime neįrodo panaudos teisinių santykių buvimo. Be to, sandorio sudarymo metu ieškovui nebuvo žinoma apie tai, kad bute gyvena atsakovas. Ieškovas taip pat paaiškino, jog įsigijęs butą iš varžytinių, jame apsilankė ir pasiūlė atsakovui išsikraustyti bei įspėjo jį, kad kreipsis į teismą. Ieškovo teigimu, atsakovas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų išsikraustyti iš buto, o jo argumentai, kad jis nenori išsikelti į (duomenys neskelbtini), prieštarauja vienas kitam. Be to, atsakovas bendrauja su savo buvusia sutuoktine, taigi, jam turėjo būti žinomas faktas apie buto pardavimą iš varžytinių, taigi, atsakovas turėjo pakankamai laiko išsikraustyti iš buto (24-25 b. l.).

Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą dėl A. K., kurioje nurodė, kad jis yra iš dalies darbingas, todėl buvusi sutuoktinė jį priėmė gyventi į jai priklausiusį butą. Šiuo metu atsakovas palaiko artimus santykius su buvusia sutuoktine ir dukromis, jie reguliariai bendrauja telefonu. A. K. gali gyventi savarankiškai su artimųjų pagalba (48 b. l.).

Apie teismo posėdį, vykusį 2016 m. spalio 17 d. 14:30 val., šalys buvo informuotos tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka. Atsakovas A. K. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nežinomos, iki teismo posėdžio atsakovo pranešimų ar prašymų nebuvo gauta. Nenustačius kliūčių bylos nagrinėjimui teismas nutarė nagrinėti civilinę bylą iš esmės.

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad atsakovas ne kartą žadėjo išsikraustyti, tačiau jam vis iškildavo problemų. Ieškovas siūlėsi padėti atsakovui išsinuomojant kitą gyvenamąjį būstą, perkraustant baldus, tačiau atsakovas vis tiek neišsikraustė iš ieškovui priklausančio buto.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-07-29 Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 0033/14/00041 pagrindu ieškovas T. S. nuo 2014-08-05 yra įregistruotas kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (3, 4-5 b. l.). Šiuo metu minėtame bute gyvena ir nekilnojamuoju turtu naudojasi atsakovas A. K. Ieškovas nurodė, kad nuvykęs į iš varžytinių įsigytą ir jam priklausantį butą, jame rado buvusios buto savininkės A. L. buvusį sutuoktinį A. K. ir pasiūlė jam išsikraustyti geruoju, bei įspėjo, kad atsakovui neatlaisvinus patalpų kreipsis į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-48664-465/2014 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovams T. S. ir antstolei Nemirai Šiugždaitei dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, tačiau 2015-03‑16 teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas, Vilniaus apygardos teismo 2016-03-09 nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. Atsakovas iš buto geruoju neišsikraustė, toliau jame gyvena neturėdamas jokio pagrindo, todėl ieškovas prašė iškeldinti atsakovą su jam priklausančiais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.95, 4.98 straipsnius, savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo ar pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Įvertinus bylos aplinkybes darytina išvada, kad atsakovui neatlaisvinant užimtų patalpų ieškovas negali savo nuožiūra naudotis jam priklausančiu turtu, todėl jo nuosavybės teisės yra pažeistos.

Nors atsakovas teigė, kad tarp A. K. ir jo buvusios sutuoktinės A. L. susiklostė panaudos teisiniai santykiai, ieškovas žinojo apie šią aplinkybę, todėl jam perėjo teisės ir pareigos pagal panaudos sutartį, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas apie tai, kad atsakovas gyvena jam priklausančiame bute sužinojo tik įsigijęs butą iš varžytinių ir į jį nuvykęs. Sutiktina su ieškovo argumentu, jog sudaryta panaudos sutartis nėra įregistruota viešame registre, todėl ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (Lietuvos Respublikos CK 6.629 str. 2 d., 6.478 str.). Ieškovas taip pat nurodė, kad, įsigijęs butą iš varžytinių, jame apsilankė ir pasiūlė atsakovui išsikraustyti iš gyvenamųjų patalpų bei įspėjo jį, kad to nepadarius bus kreiptasi į teismą, todėl pripažintina, kad ieškovas tinkamai įspėjo atsakovą apie reikalavimą išsikraustyti bei suteikė tam pakankamai ilgą terminą.

Atsakovas taip pat nurodė, kad būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad jis yra socialiai pažeidžiamas, neįgalus, serga psichikos liga, persikelti pas buvusią sutuoktinę ar dukras į Londoną jis nenori, nes jis sunkiai prisitaikytų svetimoje aplinkoje, be to, jam reikalingas ambulatorinis gydymas. Šie atsakovo argumentai atmestini, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus pateikta išvada patvirtina, jog atsakovas gali gyventi savarankiškai su artimųjų pagalba, be to, tai patvirtina ir ieškovo parodymai apie tai, kad atsakovas normaliai bendrauja ir sugeba savimi pasirūpinti. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas palaiko artimus santykius su buvusia sutuoktine ir dukromis, jie reguliariai bendrauja telefonu, be to, artimieji taip pat siūlosi jam padėti, taigi, atsakovas turi realias galimybes išsikraustyti ir susirasti kitą gyvenamąjį būstą.

Dėl nurodytų priežasčių teismas pripažįsta, jog ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovą yra pagrįstas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas būtų atlaisvinęs ieškovui priklausančias gyvenamąsias patalpas ir jas perdavęs ieškovui, todėl teismas pripažįsta, kad egzistuoja pagrindas iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovui priklausančių patalpų – buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinas 42,00 eurų (145,00 Lt) žyminis mokestis ieškovo naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsniu, iš atsakovo priteistinos 11,00 eurų pašto išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovui T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 42,00 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 11,00 eurų bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.