Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai – 2021 m. birželio 8 d. paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. B. yra ūkininkas. 2004 m. gegužės 1 d. sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad pareiškėjas A. Ž. sumokėjo 800 Eur už melžimo aikštelę. 2021 m. balandžio 19 d. VĮ Registro centro duomenimis nekilnojamasis turtas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų apie turto savininką neturi, įrašų nerasta. 2021 m. balandžio 20 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Gudžiūnų seniūnijos rašte Nr. V-6-69 nurodyta, kad apie melžimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) ir jos savininką, įsigijimą duomenų neturi, kadangi ūkinėse knygose nebuvo renkama informacija apie gamybinius objektus. Šiuo pastatu naudojasi ir jį prižiūri A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad statiniui (ūkio pastatui su melžimo aikštele) suteiktas registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sklype žymimas (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1980. Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenų suvestinė patvirtina, kad pastato baigtumas 100 %, yra įvestas elektros įvadas, ką patvirtina ir pateiktos fotonuotraukos. VĮ Registrų centras 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo atstovo prašymą įregistruoti nuosavybės teises adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pateikta 2004 m. gegužės 1 d. sąskaitą–faktūra neatitinka įstatyme nustatytos formos.

Kauno regioninio valstybės archyvo 2021 m. birželio 4 d. rašte nurodoma, kad suteikti žinių apie melžimo aikštelės statybą negali, nes Kėdainių rajono LDT vykdomojo komiteto Rajono architekto dokumentų fonde tokių dokumentų nėra, o J. Žemaitės kolūkio 1987-1990 metų statybos objektų dokumentai archyvui neperduoti. Prie rašto pridėjo Kėdainių rajono Gudžiūnų apylinkės J. Žemaitės kolūkio dokumentų fonde esantį Žemaitės žemės ūkio įmonės laikinosios administracijos perdavimo-priėmimo akto priedo Nr. 2 kopiją, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) 1992 m. gegužės 1 d., be kita ko, perduotos dvi melžimo aikštelės.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyrius 2021 m. gegužės 17 d. rašte nurodė, kad duomenų apie A. B. 2002-2005 metais išduotą statybos leidimą, ar kitus dokumentus susijusius su statinių techninės būklės tyrimo aktais, pripažinimu tinkamu naudotis aktais, ar dokumentų patvirtinančių, kad statybos būdu sukurtas pastatas buvo įteisintas statybą reglamentuojančiais teisės aktais nerasta. Patikrinus 1992-1993 metų dokumentų fondus, susijusius su Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo aukcionais, jų protokolus su priedais, 1992-1993 metų Žemaitės žemės ūkio įmonės gamybinių technologinių komplektų pajų pasirašymo sutartis, turto perdavimo aktus, jų įtvirtinimo protokolus ir kt., duomenų apie pastato, melžimo aikštelės, perdavimą A. Ž. nerasta. Patikrinus (duomenys neskelbtini) dokumentų fondus, t. y. 1992-2003 metų dokumentus, dokumentų apie turto perdavimą-priėmimą, būtent melžimo aikštelės, nerasta. (duomenys neskelbtini) dokumentų fonde yra rasti tik 2 lapai, 2002 m. balandžio 12 d. Turto perdavimo-priėmimo aktai, daugiau jokių dokumentų, susijusių su turto perdavimu-priėmimu nerasta. Viename iš minėtų turto perdavimo-priėmimo aktų yra įrašas, kad <2002 m. kovo-balandžio mėn. iki bankroto, melžimo aikštelė – Ž. A. vardu parduotas B. A. Likvidacinis komisijos pirkimas>.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to, nutartyje nurodyta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Taikant įgyjamosios senaties institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. B. nebuvo nekilnojamojo daikto – ūkio pastato su melžimo aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs minėtą nekilnojamąjį daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą jį valdė nuo 2002 metų, tai yra 19 metų. Šis nekilnojamasis daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas viešame registre ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kurį A. B. valdė minėtą ūkio pastatą su melžimo aikštele, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio nustatyta tvarka. A. B. pradėdamas valdyti ūkio pastatą su melžimo aikštele buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, be to, jis buvo sąžiningas daikto valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjo pareiškime nurodyti faktai, kad visą šį laiką A. B. minėtą nekilnojamąjį turtą valdė atvirai ir nesislapstydamas. Pažymėtina, kad per visą ūkio pastato su melžimo aikštele buvimo laikotarpį, jų statybos teisėtumo klausimas nėra kilęs, nebuvo surašytų savavališkos statybos aktų ar draudimų šiuos statinius naudoti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų A. B. ūkio pastato su melžimo aikštele valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad A. B., įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į ūkio pastatą su melžimo aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 185, 533 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265 straipsniais, 268 straipsnio 3 dalimi, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į ūkio pastatą su melžimo aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.