- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-28
- Bylos Nr.
- 2-1313-223/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- A. K., Z. K. Viešame, Z. K.
- Advokatai
- Ramūnas Vilimavičius
Atsakovams A. K., Z. K.
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovams A. K., Z. K. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 37 340 Lt skolos , palūkanas mažina ir prašo priteisti 2000 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011-06-14 iki 2013-01-18 , 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad atsakovų skola atsirado per 4 metus nuo 2009 metų, nes atsakovė A. K. skolinosi per kelis kartus įvairiai: po 40 Lt., po 200 Lt, skolinosi ir didesnėmis sumomis. Atsakovė jai per daug neaiškino, kam skolinasi pinigus. Pirmą kartą atsakovė skolinosi 3000 Lt., neaiškino kam jai reikalingi pinigai, skolos raštelio nesurašė Atsakovė daug kartų prašydavo paskolinti pinigų ir visada prašė A. K., pinigus taip pat jai duodavo. Vieną kartą ir Z. buvo atvažiavęs pasiimti pinigų, sumos buvo nedidelės. Būdavo atvejų, kad abu atvažiuodavo prašyti pinigų. Skolos raštelis rašytas A. K. ranka. Ji neaiškindavo kam pinigai, o ji neklausdavo. Tik kartą atsakovė skolinosi 10 000 Lt., kitos sumos buvo 200 Lt., 300 Lt., 400 Lt, o skolindavosi kokį kartą per mėnesį ir vis žadėdavo grąžinti, žadėdavo parduoti žemę. Skolos raštelį surašė 2011-06-14, o žadėjo grąžinti iki 2012-12-31. Suėjus terminui sakė apie tai atsakovei, prašė grąžinti pinigus, o ši vis sakydavo, kad neturi. Dėl skolos su Z. nekalbėjo. Nujaučia, kur buvo panaudoti pinigai, nes atsakovai iš banko buvo paėmę 100 000 Lt. Z. neišsimokėjo, buvo teismas nebegalėjo išsimokėti, todėl mano, kad atsakovams paprasčiausiai reikėjo gyventi. Jos sutuoktinis matydavo kaip atsakovai skolinosi pinigus.
Atsakovė A. K. su ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. sutinka su skola ir jos dydžiu, tačiau prašo mažinti palūkanas ir nesutinka, kad skola yra solidari.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškino, kad turėjo įmonę, verslas sekėsi sunkiai, reikėjo mokėti kreditą bankui ir reikėjo pinigų. Paskambino ieškovei ir paprašė paskolinti 3000 Lt. Ieškovė šiuos pinigus paskolino, po to 1000 Lt. Pinigus skolinosi verslui, nes turi UAB (duomenys neskelbtini), kur yra vienintelė akcininkė. Vyras jai visai nepadėdavo, ji uždirbdavo pati ir vyras nieko nežinojo apie skolas. Vyras dirbo jos parduotuvėje pardavėju ir tai buvo šeimos verslas, verslą vystė su vyru, nors jis jai nepadėjo. Po praeito posėdžio grąžino ieškovei 700 Lt. Ji su atsakovu gyvena santuokoje, nors vyras apie skolą nežinojo. Kreditas iš banko buvo imtas parduotuvės remontui, o pastatas , kuriame yra parduotuvė, buvo pirktas vyro vardu, o kreditas jos vardu. Iš pasiskolintų lėšų kredito nedengė, prieš tai už kreditą dengdavo iš žemės nuomos pinigų. 2005 m., 2006 m., 2007 m., paskola buvo dengiama iš parduotuvės lėšų. Su 5380 Lt. palūkanomis nesutinka, galėtų mokėti 1000 Lt. Kad skolos negrąžinti tokių minčių nebuvo, skolą ieškovei žada grąžinti. Jos bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) yra skolinga ieškovės bendrovei apie 3000 Lt. Jos jau minėtus 700 Lt ji atnešė ir prašė užskaityti už skolą.
Šalies argumentai
Atsakovas Z. K. su ieškiniu nesutinka visiškai. Nurodo, kad apie atsakovės skolas nieko nežinojo, tik paskutinį sykį, kai buvo terminas dėl elektros atjungimo, atsakovė jam sakė, kad yra 5000 Lt parduotuvės skola. Prieš tai jis ūkininkavo, o kai atidarė parduotuvę, viską pardavė ir viską investavo. Po ieškinio gavimo jis klausė atsakovės, kodėl tokios skolos, o ji sakė, kad tai jos reikalas. Skolinimosi laikotarpiu jis dirbo pardavėju, šeimoje iš pradžių buvo bendras ūkis, paskui būdavo, kad kartu ir, kad atskirai, už darbą atlyginimą atsakovė jam mokėjo, parduotuvėje jis dirbo pusę etato. Dabar jis yra išsipirkęs patentą. Kai jam reikia, jis pats pasiskolina pinigų iš draugo pragyvenimui. Apie bendrovės pelną nežino, iš pradžių apyvarta buvo gera, o jo atlyginimas buvo virš 300 Lt, kiek gaudavo žmona negali pasakyti. Su ieškove sueidavome, pažįsta jos vyrą, žmona nueidavo su ja pakalbėti. Sugalvojo suremontuoti pastatą, jis jį pirko už savus pinigus, o kreditas buvo paimtas žmonos vardu jo pastato remontui. Pats suremontavo ir ten atsidarė žmonos maisto prekių parduotuvė. Kreditą bankui iš pradžių gražindavo, paskui sunkiau.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad pagal 2011-06-14 Skolos raštelį ( b.l. 4) atsakovė A. K. iš ieškovės L. V. pasiskolino 37 340 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2012-12-31, tačiau šios skolos negrąžino iki šiol.
Ieškininiai reikalavimai šioje byloje yra kildinami iš paskolos teisinių santykių ( CK 6.870 str.-6.880 str.). Pagal CK 6.870 str. 1 d. ir 2 d. paskolos sutartimi viena šalis ( paskolos davėjas) perduoda kitos šalies ( paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita, paskolos sutartis yra realinė. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai turi egzistuoti 2 juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko ( pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat sumą grąžinti paskolos davėjui. Tai yra esminės paskolos sutarties sąlygos ir būtent jos sudarymo įrodinėjimo dalyką šios kategorijos bylose. Teisminiams ginčams , kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos ( CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės ( CK XLIII skyrius). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes , kuriomis remiasi savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu ( CPK 178 str.). Kaip jau minėta, paskolos sutartis yra realinė, t.y. laikoma nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento ( CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad ieškovas turi įrodyti , jog paskolą suteikė, o atsakovas, kad paskolą grąžino( jei savo atsikirtimus grindžia šia aplinkybe). Kaip matyti šioje byloje, atsakovė A. K. pripažino paskolos sutarties sudarymo faktą ir neginčijo pasiskolintos sumos dydžio bei pripažino, kad visus pinigus, nurodytus paskolos sutartyje, gavo. Taigi, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė pilnai įrodė, jog ji atsakovei A. K. paskolino 37 340 Lt, atsakovė šiuos pinigus gavo ir iki šiol jų negrąžino ( CPK 178 str., 187 str.). Nors teismo posėdžio atsakovė nurodė, kad grąžino 700 Lt, tačiau iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad šis grąžinimas buvo už atsakovės A. K. bendrovės skolą ieškovės bendrovei, iš esmės skolos buvimo faktą patvirtina rašytiniai bylos įrodymai ir to neneigia pati atsakovė, todėl laikytina , kad pagal 2011-06-14 paskolos sutartį pinigai grąžinti nebuvo. Ieškovė prašo priteisti skolos sumą iš abiejų atsakovų, t.y. iš abiejų sutuoktinių: A. K. ir Z. K.. Atsakovai neigia tą faktą, kad pinigus skolinosi abu ir nesutinka, kad jiems būtų taikoma solidari prievolė. Lietuvos Aukščiausio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį, tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę- vienas ar abu sutuoktiniai. CK 3.28 str. įtvirtinta nuostata, kad sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. CK 3.5 str. 3 d. įtvirtina draudimą piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžia jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems. Šiais principais yra grindžiamas ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles teisinis reglamentavimas. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės (vykdomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro sutuoktinio turto dalies) ir prievolės, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (t. y. prievolės, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais). Šioje byloje įvertinus faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad bendroji sutuoktinių prievolė atsirado CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nustatytu pagrindu. Šioje teisės normoje nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, esant sąlygai, kad pastaruoju atveju sandoris sudarytas šeimos interesais. CK 3.92 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Apie šios prezumpcijos reikšmę kasacinio teismo praktikoje jau yra pasisakyta nurodant, kad ja siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių siekiant nuginčyti sudarytus sandorius . CK nenurodyta, kad sudaryti paskolos sutarčiai reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, todėl galioja CK 3.92 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija. Kaip jau minėta, įstatymo nustatytą prezumpciją nuginčyti byloje turi pareigą atsakovai. Jokių įrodymų, kad paskola buvo paimta vienos A. K. , atsakovai nepateikė, taigi prezumpcijos nenuginčijo . Iš ieškovės , atsakovų, liudytojo J. V. paaiškinimų darytina išvada, kad paskola buvo paimta atsakovų šeimos poreikių tenkinimui, t.y. jų bendro verslo , iš kurio gyveno abu sutuoktiniai, plėtojimui, šeimos kasdieninių reikmių tenkinimui ir panašioms bendroms atsakovų šeimos reikmėms. Negalima pamiršti ir tos aplinkybės, kad skolinamasi buvo gana ilgą laikotarpį ( 4 metus), todėl labai abejotina, kad atsakovas Z. K. to nežinojo ir nesidomėjo , esant materialiniams sunkumams šeimoje, iš kur atsiranda piniginės lėšos ir iš ko gyvena jų šeima . Visą skolinimosi laikotarpį atsakovai gyveno kartu, vienokia ar kitokia apimtimi vedė bendrą ūkį, todėl remiantis įrodymų tikėtinumo taisykle, laikytina, kad paskolos pinigai buvo naudojami bendrai, todėl tai yra solidari prievolė, o atsakovų solidarios prievolės fakto neigimas laikytina jų pasirinkta gynimosi nuo ieškinio pozicija, siekiant apsaugoti savo interesus ir turtą . CK 6.37 str. 1 d. yra įtvirtina, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.872 str. 3 d. nustato, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, tai preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, o straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad, jei šalys nesusitarė dėl palūkanų dydžio , tai palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų dydžio, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. 2011-06-14 Lietuvos Banko duomenims, vidutinė komercinių bankų palūkanų norma buvo 9,10 proc., o paskolos sutartyje nėra numatyta, kad paskola yra suteikta neatlygintinai, tai ieškovei už laikotarpį nuo 2011-06-14 iki 2013-01-18 priteistinos palūkanos. Kadangi ieškovė sumažino savo reikalavimus dalyje dėl palūkanų, tai priteistinos ieškovės prašomos palūkanos 2000 Lt.
CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę, praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, kad atsakovai laiku ieškovei negrąžino 37 340 Lt, priteistinos procesinės palūkanos.
Taigi , ieškinys yra pagrįstas ir pilnai įrodytas, todėl tenkintinas, o turint omeny, kad ieškovė sumažino ieškininius reikalavimus dėl palūkanų priteisimo, laikytina, kad ieškinys yra tenkinamas iš dalies.
CPK 93 str. 2 d. įtvirtinta, kad jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos proporcingai patenkintų ieškininių reikalavimų daliai. Ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimus , pripažintina, jog ieškinys patenkintas iš dalies, o bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos proporcingai patenkintų ieškininių reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų ( CPK 92 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 37 340 Lt ( trisdešimt septynis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt litų ) skolos, 2000 Lt ( du tūkstančius litų) palūkanų, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2013-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1180 Lt ( vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt litų ) žyminio mokesčio, 1380 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt litų) advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k 188659752, ats. Sąsk. Nr.(duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5600.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.