- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-31
- Bylos Nr.
- 2-42-547/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01235-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Ieškovas
- B. M. M.
- Atsakovas
- S. V.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Danguolei Lukošiūnienei, dalyvaujant ieškovei B. M. M. ir jos atstovams:R. P., adv. Antanui Pliaugai, atsakovės atstovams: A. V., adv. Pranui Makauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. M. ieškinį dėl turto dalies priteisimo atsakovei S. V., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Alytaus filialui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė palaikė ieškinį ir patikslintą ieškinį ir prašė priteisti jai iš atsakovės S. V. natūra po ½ dalį jai priklausančių žemės sklypų: 1500 Lt vertės 0,8 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 980 Lt vertės 0,55 ha žemės sklypo unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3537 Lt 148/295 dalies 0,95 ha žemės sklypo, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 13565 Lt vertės 572/1228 dalies 12,280 ha žemės sklypo, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso žemės sklypų natūra priteisti už 9792 Lt. Dalinai panaikinti teisinę registraciją Nekilnojamojo turto Registro duomenų bazėje S. V. vardu įregistruotam nekilnojamajam turtui minėtiems žemės sklypams ½ dalyje ir įregistruojant ½ dalį šių sklypų B. M. M. asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė paaiškino, kad 1997-04-16 buvo atvažiavusi su D. M. į agrarinės reformos tarnybą ir pridavė dokumentus dėl žemės, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tik J. V., jų motina , ir S. V., ieškovės sesuo, nurodytos kaip pretendentės. Tuomet kilo konfliktas ir jo metu motina dar būdama gyva, pažadėjo dalį savo žemės atiduoti dukrai D.M., o taip pat sesuo visada žadėjo, kad dalį žemės ji taip pat perleis savo sesei B.M.. Ieškovė nurodė, kad 2003 metais sesers D.M. dukters vestuvėse, S. V. patvirtino, kad žemę perleis, t.y. padovanos. 2010-06-17 į Alytų atvažiavo sesers S. V. sūnus Alvydas, kuris pasakė, kad jo mama žemės niekam nedovanos. Ieškovė paaiškino, kad jai apie tėvo turėtą žemę buvo žinoma visada ir 1997 metų vasarą buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad J. V. dalį savo žemės perleis D. M., o S. V. dalį žemės padovanos B. M. M.. Kai buvo susitarta jokių pašalinių asmenų nebuvo. Motina savo pažadą įvykdė, o sesuo – ne, todėl ji ir kreipėsi į teismą. Ieškovė nurodo, kad buvo suklaidinta sesers, nes ji visą laiką žodžiu žadėjo dalį žemės padovanoti, tačiau savo pažadų neįgyvendino. Todėl prašo sandorį pripažinti negaliojančiu, kadangi ieškovė buvo apgauta. Atsakovė apgaulės būdu neteisėtai pasisavino ½ dalį minėtų žemės sklypų, į kuriuos nuosavybės teisę atkūrė 1998-11-12 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu, todėl ieškovei turėjusi tekti žemės sklypų dalis iš atsakovės priteistina.
Ieškovės atstovė R. P. paaiškino, kad į žemėtvarkos tarnybą kreipėsi 1997 metais pavasarį – vasarą ir paaiškėjo, kad ieškovės rašyto prašymo tarnyboje nėra. Ji nurodė, kad tarnybos vadovė tuomet darė spaudimą, kad būtų atsisakyta žemės naudai, nes ji karšina tėvus. Vėliau buvo žodžiu sutarta, kad nereikia jokių teismų ir žemę pasidalins gražiuoju. Atstovė nurodė, kad ji sutrukdė mamai – ieškovei kreiptis į agrarinę tarnybą anksčiau, nes ji tuo metu dirbo užsienyje ir dažnai išvykdavo iš Lietuvos, be to buvo sudaryta galimybė S.V. tvarkytis pirmiausia. Atstovė paaiškino, kad po to kai gavo iš Apskrities atsakymą, kad nuosavybės teisės į žemę jau yra atkurtos , o ieškovė nebuvo pateikusi prašymo, ieškovė nesikreipė į teismą todėl, kad buvo susitarta žodžiu su S. V., kad dalį žemės jai padovanos. Atstovė patvirtino, kad iki šiol jos ir laukė, kada teta įvykdys savo duotą pažadą. Ji patvirtino, kad jokių oficialių įgaliojimų S. V. susitvarkyti žemę vienai nedavė.
Ieškovės atstovas nurodė, kad palaiko ieškovės ieškinį ir prašo jį tenkinti. Po nuosavybės teisių atkūrimo egzistavo žodinis susitarimas, kaip bus pasidalinta žemė tarp keturių pretendentų: Jonės (motinos) ir trijų dukterų S. V., B. M. ir D.M.. Atstovas nurodė, kad tokio susitarimo egzistavimą patvirtina tai, kad motina J. V. dalį savo žemės perleido dukrai D.M.. S. V. S. V. neįvykdė susitarimo ir savo duoto pažado. Tai, kad atsakovė atsisako vykdyti savo duotą pažadą, ieškovei tapo galutinai žinoma tik 2010-06-17, kai jos sūnus Alvydas atvažiavo į Alytų ir patvirtino, kad mama žemės niekam nedovanos. Todėl nuo šios dienos ir laikytina, kad ieškovė sužinojo apie jos pažeistą teisę. Atstovas nurodė, kad buvo sudarytas žodinis susitarimas patvirtino pati ieškovė B. M., jos atstovė dukra R. P. ir liudytojas E. Š.. Ilgą laiką ieškovė niekur nesikreipė, nes atsakovė nuolat žadėjo savo susitarimą įvykdyti ir tik 2010 tapo aišku, kad ji apgavo ir susitarimo nevykdys. Todėl prašo ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės ½ dalį žemės sklypų natūra., o taip pat ir panaikinti toje dalyje nuosavybės teisių teisinę registraciją.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas A. V. paaiškino, kad iki 1997 metų jis gyveno mamos namuose ir jam yra žinoma, kad mama jokio pažado perleisti žemę nėra niekam davusi. Jis paaiškino, ne kartą girdėjęs, kaip jo mama sakydavo savo sesei B.M., kad ji tvarkytųsi žemės atkūrimo dokumentus, tačiau ji atsakydavo, kad jai žemės nereikia, nes vyras geria, o dukra išvykusi į Ameriką. Kadangi sesuo žemės nesitvarkė, tai susitvarkė atsakovė. Atstovas patvirtino, kad jam mama sakė, kad 2010 metais ieškovės dukra R. P. buvo atvažiavusi dalytis pinigų už žemę. Atstovas paaiškino, kad jo motina pirmoji pradėjo tvarkyti nuosavybės teisės į žemę atkūrimo dokumentus ir skatino tai daryti ir kitas seseris.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas adv. Pranas Makauskas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Jis nurodė, kad 1998-11-12 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į S. V. į 9,49 ha žemės, esančios Kabelių kaime, Marcinkonių sen., Varėnos rajone, ir J. V. – į 9,49 ha žemės. Tačiau atsakovė S.S. V. nei su ieškove, nei su motina, nei su seserimi D.M., niekada nesitarė nei žodžiu , nei raštu dėl nuosavybės teisių į atkuriamą žemę pasidalijimo, perleidimo ar kitokių sandorių sudarymo. Atsakovės atstovas nurodo, kad ieškinyje nėra nurodyta ir neįrodyta, kada, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis toks susitarimas galėjo būti sudarytas. Taip pat ir posėdžių metu nebuvo įrodyta, kad toks susitarimas realiai egzistavo. Jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių susitarimo buvimą nėra, to nepatvirtino ir liudytojai. Atsakovei nuosavybės teisė į žemę buvo atkurta 1998 metų pabaigoje. Ieškovė tvirtina, kad susitarimas buvo sudarytas 1997 metų vasarą, tačiau tuo metu atsakovė dar nebuvo turto savininkė, tad ji negalėjo susitarti dėl turto, kurio dar neturėjo. Atstovas nurodė, kad galioję įstatymų redakcijos numatė, kad ieškovės nurodytas susitarimas galėjo būti sudarytas , tačiau jam buvo privaloma notarinė forma ir buvo nurodytas aiškus subjektų ratas, kuriems atsakovė notariškai galėjo perleisti savo teisę atkurti nuosavybės teisę, tačiau ieškovė į šį subjektų ratą nepateko. Ieškovė nebuvo pateikusi tinkamo prašymo atkurti nuosavybės teises , todėl ji niekada nebuvo pretendentė atkurti nuosavybės teises į tėvo valdytą žemę. Atstovas nurodė, kad 1998 metais gavę Apskrities atsakymą, ieškovė turėjo galimybę kreiptis į teismą ir ginčyti priimtą sprendimą, tačiau iki 2010 m. lapkričio mėnesio į teismą ji nesikreipė. Todėl laikytina, kad ji praleido ir ieškinio senatį kreiptis į teismą, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo aspektu.
Liudytoja Drąsutė Antropikienė, dirbanti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriuje vyresniąja specialiste paaiškino, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos dviems asmenims, o kitiems dviems – neatkurta, kodėl , priežasčių ji nežino. Tačiau kai buvo atvykę į tarnybą tai tarp asmenų vyko kažkokia kalba apie pinigus, apie skolą. Liudytoja nurodė, kad ji tiksliai nežino, ar visi pretendentai laiku pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises. Ji taip pat nurodė, kad žodinis susitarimas nėra tinkamas, nes buvo nustatyta tam tikra forma susitarimui įtvirtinti.
Liudytojas E. Š. ieškovės atstovė R. P. buvęs artimas draugas paaiškino, kad pirmą kartą Kabeliuose buvo 2002 metais ir teko lankytis keletą kartų. Jis paaiškino, kad jam ne kartą teko girdėti kaip S.V. kalbėdavo su ieškove apie žemės grąžinimą. Kartą teko girdėti kaip S.V. sakė , jog dovanos žemę R. P..
Liudytoja D. M. L. paaiškino , kad ji dirbo Marcinkonių agrarinės reformos tarnyboje nuo 1992 m. iki 2001 metų. Ji patvirtino, kad prašymus atkurti nuosavybės teisę į žemę buvo pateikusi S. V. ir J. V., tuos prašymus priėmė Kabeliuose dirbusi darbuotoja. Liudytoja paaiškino, kad B. M. M. , prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimo procesui, prašymo grąžinti jai nuosavybę nebuvo pateikusi. Tokį prašymą pateikė tik 1997 metais, t.y. kai terminas jau buvo pasibaigęs. Ji leido parašyti prašymą laisva forma, nes manė, kad gali terminą dar atnaujinti. Liudytoja patvirtino, kad kol buvo atmatuota žemė jokių pretenzijų atsakovė nereiškė.
Liudytojas matininkas Vidas Tamulevičius, paaiškino, kad jam žinomos yra dvi pretendentės tai: S. V. ir J. V. ir su jomis bendravo nuosavybės atstatymo klausimais. Liudytojas paaiškino , kad 1996 metais jis pradėjo tvarkyti Kabelius: apeidinėjo žemes, apklausinėjo žmones. Atliekant matavimus jis susipažino su dokumentais su pretendentais. Liudytojas patvirtino , kad S. V. prašė jo paskambinti sesei į Alytų, ar ji tikrai nesitvarkys žemės, ir sesers B.M. atsakymas buvo toks, kad jai nereikia. Liudytojas nurodė, kad ieškovei skambino 1996 m. pabaigoje arba 1997 metų pradžioje iš S. V.. Liudytojas paaiškino, kad rengdamas projektą ir matuodamas jis vadovavosi agrarinės reformos tarnybos parengtomis pažymomis. Tik 2005 metais jis išgirdo kalbas apie kažkokios susitarimus perleisti žemę.
Liudytoja D. M. , ieškovės ir atsakovės sesuo, paaiškino, kad S.V. skambino ir sakė , kad reikia rašyti pareiškimus dėl žemės susigrąžinimo, tačiau ji atsisakė, dėl to, kad S.V. gyveno su tėvais ir juos prižiūrėjo. Liudytoja patvirtino, kad ragino ir agrarinės reformos tarnybos darbuotoja Laugalienė, bet ji atsisakė, taip pat atsisakė rašyti pareiškimą ir jos sesuo B. M. M.. Ji nurodė, kad vėliau sesuo persigalvojo ir vis jai skambindavo, sakydavo kad ir joms abiems reikia paduoti prašymus, tad ji sutiko. D. M. nurodė, kad jos prašymus padavė Laugalienei 1997 metų balandžio mėnesį, po kurio laiko gavo atsakymą, kad joms žemė nepriklauso, nes yra praleisti terminai, nurodė, kad reikia kreiptis į teismą. Liudytoja paaiškino, kad ji į teismą nesikreipė, nes ji atsisakė savo dalies. Ji patvirtino, kad jokio pokalbio, kurio metu seserys ir mama būtų kaip nors susitarę pasidalinti grąžintą žemę , nežino. Ji paaiškino , kad sesuo B.M. jos niekada nespaudė sudaryti tokio susitarimo ir jai nežinoma, kad toks susitarimas būtų buvęs tarp B.M. ir S.V.. Liudytoja patvirtino, kad 2000 metais jai mama padovanojo žemės, nes jos namai stovėjo ant valdiškos žemės. Tačiau ji patvirtino, kad jei sesuo S.V. būtų pažadėjusi padovanoti , tai ji tą būtų ir padariusi. Liudytoja nurodė, kad jai sesuo S. V. niekada nesakė apie tai, kad ji žadėjo B. M. padovanoti žemės.
Liudytojas A. V. , atsakovės vyras, paaiškino, kad jo žmonos seserys D.M. ir B.M. iš pradžių prašymų susigrąžinti žemę nebuvo padavusios , nes nenorėjo žemės, sakė, kad joms nereikia. Vėliau mama Jonė klausė jų , ar neužsigaus, jei žemę dovanos D.M., ir jie sutiko. Liudytojas paaiškino, kad jo žmona S. V. skambino B.M. ir klausė, ar jai nereikia miško, bet ji atsakė, kad nereikia, nes jos vyras geria.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje yra Alytaus apskrities viršininko administracijos 1998-11-12 sprendimas Nr.38-4553, kuriuo S. V. buvo atkurta nuosavybės teisė į J. V. turėtos žemės dalį – 9,49 ha (b.l.18).
J. V. 1991-11-26 pateikė prašymą grąžinti J. V. žemę (mišką) (b.l.76). S. V. prašymą pateikė 1992-05-26 (b.l.81).
Rengiant nuosavybės atkūrimo dokumentus J. V. ir S. V. buvo parengtos pažymos, kuriose nurodyta, kad į J. V. žemę pretenduoja dvi pretendentės: J. V. – 9,49 ha ir S. V. – 9,49 ha. (b.l.66, 67).
1997-04-16 Marcinkonių agrarinės reformos tarnybai B..M. M. ir D. M. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises ir joms į jų tėvo J. V. turėtą žemę (b.l.88, 93).
1998-01-29 buvo parengtas atsakymas, kuriame nurodyta, kad nuosavybės teisė gali būti atkuriama, jei prašymai parašyti iki 1993-09-10. Jeigu prašymai pateikti nuo 1993-09-10 iki Lietuvos Respublikos įstatymo,, Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ sustabdymo dienos, t.y. 1997-01-22, nuosavybės teisės atkuriamos, jeigu jos neatkurtos kitiems paveldėtojams. Piliečiai, praleidę nurodytus prašymų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą ir nurodė, kad jų prašymas paduotas 1997-04-16, todėl atkurti nuosavybės teisių jau nebegalima. Šiame rašte buvo nurodyta, kaip turėtų savo teises ginti toliau ieškovė, t.y., kad nuosavybės teisė jai gali būti atkurta, jei motina J. V. teisę atkurti nuosavybės teises į žemę perleistų notariškai patvirtinta sutartimi B.M. M. ir D. M.. Priešingu atveju turi kreiptis į teismą dėl praleisto termino atstatymo (b.l.54).
1997-12-16 buvo priimtas sprendimas Nr.38-3248 atkurti nuosavybės teises S. V. (b.l.99) ir 1998-11-12 Nr.38-4553 (b.l.121).
LR CPK 178 str. nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes , kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas laiko, kad ieškovė neįrodė, jog tarp jos ir S. V. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl žemės padovanojimo. Tokias aplinkybes, jog susitarimas buvo tvirtina ieškovė, jos dukra ir dukters buvęs draugas E. Š.. Visi kiti apklausti liudytojai nurodė, kad nieko jiems nežinoma apie tokį susitarimą. Tai tvirtino ir ieškovės, ir atsakovės sesuo D. M., atsakovės sutuoktinis A. V., matininkas V. T., buvusi žemėtvarkos tarnybos darbuotoja D.M. L.. Teismas laiko, kad ieškovės ir jos atstovės bei liudytojo parodymai apie buvusį žodinį susitarimą nelaikytini kaip objektyvūs įrodymai, nes ji ir jos dukra R. P. yra tiesiogiai suinteresuotos bylos baigtimi. Liudytojas E. Š. gi konkrečiai nurodyti susitarimo aplinkybių negalėjo, nes paties susitarimo negirdėjo ir nedalyvavo jame, jei toks buvo. Jis tik tvirtino vėliau, po jau neva buvusio susitarimo girdėtus atsakovės pažadus padovanoti žemę. Tačiau liudytojas nurodė girdėjęs, kad žemę S.S. V. žadėjo padovanoti R. P. , o ne B.M. M..
Ieškovė tvirtina, kad buvo sudarytas žodinis susitarimas. Teismas laiko, kad jei toks susitarimas ir buvo sudarytas žodžiu, tai jis neatitiko įstatymo reikalavimo. Jeigu tai buvo susitarimas dėl nekilnojamojo daikto perleidimo, tai tarp šalių turėjo būti sudarytas notaro patvirtintas susitarimas (CK 1.74 str.). Jeigu laikyti , kad tarp šalių buvo preliminarus susitarimas dėl nekilnojamojo daikto perleidimo, tai toks susitarimas turėjo būti sudarytas bent jau rašytine forma, kaip to reikalauja CK 6.165 str. 2d. Jeigu tokį ieškovės teigiamu buvusį susitarimą laikyti buvusiu, tai sudarius preliminarią sutartį turėjo būti nurodytas terminas ir pagrindinei sutarčiai įvykdyti, o jeigu terminas nenurodytas tai sutartis turėjo būti sudaryta per metus laiko nuo preliminarios sutarties sudarymo (CK 6.165 str. 3d.). Ieškovė reikalavimą priteisti turtą, nes ne va ji buvo apgauta, pateikė tik praėjus daugiau kaip 10 metų nuo to momento, kai ji sužinojo, kad atsakovei yra atkurtos nuosavybės teisės ir daugiau kaip dešimčiai metų nuo jos teigimu buvusio susitarimo , kurio ne va tai atsakovė nevykdė. Apie tai, kaip ieškovė turėjo ginti savo teises jai buvo nurodyta jau 1998 metų pradžioje Alytaus apskrities viršininko administracijos parengtame rašte, tačiau ieškovė tuo metu jokių veiksmų nesiėmė. Todėl darytina išvada, kad ieškovei buvo žinomi jos teisių gynimo būdai, nes jie buvo jai paaiškinti raštu, tačiau ji savo teisių ilgą laiką negynė ir į jokias institucijas nuo 1998 metų nesikreipė iki 2010-11-22. Todėl teismas daro išvadą, kad rašytiniais įrodymais ieškovė neįrodė, kad tarp jos ir atsakovės būtų buvęs sudarytas susitarimas dėl nekilnojamojo daikto perleidimo. Kaip jau buvo nurodyta šių aplinkybių iš esmės nepatvirtino ir liudytojai, kurie nurodė, kad apie jokį susitarimą jiems nebuvo žinoma. V. T. paaiškino, kad pirmą kartą apie tai išgirdo tik 2005 metais. Liudytoja D. M. ir A. V. nurodė, kad tokio susitarimo nebuvo . Liudytojai V. T., D.M. L., A. V. tvirtino, kad atkūrimo procese ne kartą buvo klausta ieškovės , kodėl ji nerašo prašymo ir buvo atsakymas, kad jai nereikia. Nors ieškovė tvirtina, kad D.M. L. trukdė jai pateikti dokumentus, kad sunaikino jos teiktus dokumentus, tačiau tai buvo paneigta išreikalavus nuosavybės teisių atkūrimo bylą, kur yra ir ieškovės pateikti dokumentai. Liudytoja D. M. nurodė, kad jų , seserų santykiai visada buvo labai geri ir gražūs, ir kad buvo kitoks susitarimas, jog žemė lieka S. V., kadangi ji liko gyventi su tėvais , juos karšino.
Todėl teismas laiko, kad ieškovė neįrodė, jog buvo sudarytas susitarimas žodžiu tarp jos ir atsakovės dėl turto perleidimo. LR CK1.93 str.2d. nurodoma, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Ieškovė gi savo poziciją būtent įrodinėjo liudytojų parodymais.
Ieškovei 1998-01-29 gavus Alytaus apskrities viršininko administracijos atsakymą, buvo aiškiai išdėstytos jos galimybės atkurti nuosavybės teises į žemę. Todėl teismas laiko, kad ieškovei buvo žinoma, kokių veiksmų ji turi imtis, siekdama realizuoti šią savo teisę, tačiau ieškovė daugiau nei dešimt metų nieko nedarė ir nesikreipė į jokias kompetentingas institucijas. Todėl teismas laiko, kad ieškovė praleido ieškinio senatį savo teisei ginti tiek pagal anksčiau galiojusio CK normas ,tiek vertinant dabar galiojančio CK ieškinio senaties normas.
LR Įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991-16-18 Nr.I-1454) 2 str. 2d. numatyta, kad buvusieji turto savininkai arba šio straipsnio 1d. 2p. nurodyti asmenys teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams. Įstatyme nurodyta notarinė forma , kuria buvo galimas nuosavybės teisių atkūrimo perleidimas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad tokia forma buvo perleistas jai nuosavybės teisų atkūrimas ar buvo sudarytas susitarimas.
Atsakovės atstovas prašė priteisti advokato atstovavimo išlaidas ir pateikė kvitus, kad už atstovavimą, dokumento surašymą ir kitas teisines paslaugas atsakovė sumokėjo per du kartus 4500 Lt (kvitai Nr.624702 ir Nr.594219) . Vadovaujantis LR Teisingumo ministro įsakymu ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2004-04-02 Nr.1R-85 paskaičiuotinos už advokato pagalbą atlygintinos išlaidos. Atsiliepimo surašymas 800Lt x3=2400Lt ir už dalyvavimą posėdyje 800x0.15=120x5 val.=600 Lt, iš viso 3000 Lt. Šiame nutarime numatyta, kad apskaičiuojant atlyginimą advokatui turi būti įvertinama ir tai, ar jam reikėjo išvykti į kitą vietovę atstovaujant klientą, kelionės išlaidos ir pan. Konkrečiu atveju adv. P.Makauskas turėjo išvykti iš Vilniaus į Varėną dėl klientės atstovavimo teisme, todėl įvertintino ir šios išlaidos ir priteistina iš ieškovės atsakovei pagal įsakyme nurodytus dydžius paskaičiuota maksimali suma 3000 Lt.
Iš atsakovės priteistinos pašto išlaidos į valstybės pajamas: 49,47 Lt (LR CPK 96 str.1d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CK 6.165 str. 2d., LR įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2str., LR CPK 259- 260, 263-270 str. teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš B. M. M., a.k(duomenys neskelbtini) S. V., a.k(duomenys neskelbtini) 3000 Lt (tris tūkstančius litų) advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš B. M. M., a.k(duomenys neskelbtini) 49,47 Lt (keturiasdešimt devynis litus keturiasdešimt septynis centus) pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30 d. nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.