Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. I. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 18 d. nutarimu A. I. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalį ir 278 straipsnio 1 dalį subendrinta galutine 30 Eur bauda už tai, kad 2021 m. vasario 11 d., apie 12 val., pamiškėje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio plotuose, prie (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, buvo paleidęs šunį be antsnukio ir pavadėlio, kuris sudraskė vaikingą stirnos patelę. Tokiais veiksmais buvo padaryta žala laukinių gyvūnų ištekliams. Tokiais savo veiksmais A. I. N. pažeidė Aplinkos ministro 2020 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-268 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 12 punktą ir Aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. D1-849 15.5 punktą.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimu panaikinta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 18 d. nutarimo dalis, pagal kurią A. I. N. nubaustas pagal ANK 278 straipsnio 1 dalį, ir A. I. N. už ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, t. y. už tai, kad A. I. N. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje, pamiškėje (viešoje vietoje), pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 5.3, 42 punktų (kito gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reglamentuojančio teisės akto) reikalavimus, buvo paleidęs šunį be antsnukio ir pavadėlio, kuris sudraskė vaikingą stirnos patelę, paskirta 30 Eur dydžio bauda. Kita 2021 m. vasario 18 d. nutarimo dalis ir galutinė subendrinta A. I. N. paskirta nuobauda palikta nepakeista.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. I. N. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

3.1. Apeliantas kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog jo šuo sumedžiojo ir papjovė stirną (ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas), ir dėl to buvo padaryta žala aplinkai.

3.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareigūnų, liudytojų teiktų ir užfiksuotų įrodymų tarpusavio prieštaravimus, neatsižvelgė į visą eilę svarbių teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybių. Aplinkos apsaugos departamentas 2021 m. balandžio 26 d. atsiliepime teigė, kad aplink stirną matėsi šuns pėdsakai sniege, o jau 2021 m. birželio 1 d. apeliaciniame skunde ta pati institucija pripažįsta, kad vietovė buvo stipriai ištrypta. Liudytojas V. P. taip pat patvirtino, kad įvykio vieta buvo stipriai ištrypta. Tik pareigūnas M. S. teismo posėdžio metu tvirtino, kad įvykio vietoje aplink stirną matė šuns pėdsakus, kuriais per laukus jis atėjo į A. I. N. sodybą. Pasak jo, aplinkui laukuose buvo tik laukinių gyvūnų pėdsakai, kitų pašalinių šunų ar kitų naminių gyvūnų pėdsakų nebuvo. Tokie M. S. teiginiai akivaizdžiai prieštarauja jo paties filmuotai medžiagai, kur puikiai matosi ištryptas aplink įvykio vietą lauko plotas (2 video epizodas 00.10 – 00.20 sek. bei byloje A. I. N. pateiktos fotonuotraukos), kuriame pareigūnas neišskyrė ir negalėjo apskritai užfiksuoti bet kokių konkrečių pėdsakų. Pažymima, kad pareigūnui M. S. ir pranešėjui R. L. einant į įvykio vietą (1 video epizodas 01.30 – 02.13 sek., 2 video epizodas 00.01 – 00.03 sek.) taip pat matosi kažkokio gyvūno pėdsakai, kurie veda iš R. L. ūkio link žuvusios stirnos, o (2 video epizodas 02.18 sek.) pėdsakai tęsiasi nuo stirnos žūties vietos R. L. ūkio kontoros kryptimi. R. L. ūkio tvoroje yra apie 10 m pločio tarpas, per kurį laisvai gali judėti bet kurie gyvūnai, taip pat ir šunys. Šie pėdsakai pareigūnų dėmesio nesulaukė. Aplinkos apsaugos departamento atsiliepime akcentuojama M. S. medžiotojo patirtis, kuri neva leidžia jam atpažinti ir nustatyti šuns pėdsakų priklausomybę, net nepadarius pėdsakų atspaudų. Tokie su elementaria logika prasilenkiantys pareigūno M. S. „unikalūs gebėjimai“ turėtų teismo būti vertinami itin kritiškai. Teismui pareigūnas teigė, kad visą laiką nuo įvykio vietos ėjo laukais viską fiksuodamas tarnybine GO PRO kamera ir matė šuns pėdsakus, kurie nuvedė į A. I. N. sodybą. AAD pareigūno M. S. parodymai, kad „viską filmavau eidamas“, neatitinka faktinės situacijos, didžioji dalis kelio nuo įvykio vietos (plane A taškas) iki A. I. N. sodybos (plane B taškas), iš viso apie 800 metrų, nėra užfiksuota filmuotuose epizoduose. Tai matyti iš teismui pateiktos įvykio vietos žemėlapio ortofotografijos su pažymėtomis vietomis, kurios buvo užfiksuotos AAD pareigūno video įraše. M. S. fiksuoja kažkieno pėdas tik priėjęs A. I. N. gyvenamos sodybos prieigas jo šeimos nariams priklausančiame žemės sklype tarp jiems patiems priklausančio miško ir sodybą juosiančios apsauginės pušų juostos, nutolusios apie 1 km nuo įvykio vietos (3 video 00.00 sek. – 00.42 sek., laikas 17.43.56, vaizdo stop. kadrai 113 png., 390 png., 870 png. Priedas byloje A. I. N. skunde Nr. 1). Todėl, apelianto įsitikinimu, byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad šuns pėdsakai vedė tiesiai nuo įvykio vietos iki A. I. N. sodybos. Į N. priklausantį mišką sodyboje gyvenantys šunys su žmonių priežiūra yra dažnai išvedami pasivaikščioti, todėl ten galėjo būti užfiksuotos keturių, jų sodyboje gyvenančių augintinių, pėdos (3 video epizodo 00.08 sek.).

3.3. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad (3 video epizodas 00.02 sek. – 03.56 sek.) pareigūnas, eidamas pas sodyboje gyvenančius šeimininkus, per nepilnas 4 minutes 7 kartus paminėjo, kad, tikėtina, jog čia gyvena šuo, sudraskęs stirną. Tai suponuoja mintį apie išankstinį pareigūno nusistatymą bei objektyvumo stoką, siekiant ištirti šį įvykį. Teismui M. S. teigė, kad kieme sutiktas šuo atrodė agresyviai, lojo, urzgė ir prie šuns jis neturėjo galimybės prieiti, tai akivaizdžiai prieštarauja jo paties filmuotai medžiagai (3 video epizodas 01.57 sek. – 03.20 sek.). Jo (A. I. N.) šuo kaip tik nepuolė, o nuolat traukėsi nuo artėjančio pareigūno neagresyviai sulodamas, vizgindamas uodegą ir „pozuodamas“ jį filmuojančiam pareigūnui. Pareigūnas M. S., kaip didelę patirtį turintis medžiotojas bei veterinarijos krypties specialistas, neva išsigando jokio priešiškumo nerodančio šuns ir, būdamas sodyboje po įvykio, net nebandė iš arčiau jį apžiūrėti, jokiais kitais būdais neišreiškė noro ar ketinimo užfiksuoti šuns būklę, patikrinti jo nasrus, dantis, letenas ir pan. Neabejotina, jog kruvinas šuns kailis ar kiti grumtynių su stirna požymiai būtų buvę akivaizdūs, apžiūrėjus šunį ir per atstumą.

3.4. Apeliantas pažymi, kad administracinių nusižengimų protokolą surašęs AAD pareigūnas M. S., kalbėdamas su juo jo namuose (3 video epizodas nuo 6.45 minutės iki 8.30 minutės), ir jam paprieštaravus, jog negali būti, kad jo šuo galėtų sudraskyti stirną, pareigūnas M. S. nebandė išklausyti jo, primygtinai teigė, jog tai būtent jo šuo sudraskė stirną ir galiausiai reziumuoja „Yra kaip yra, jau čia nieko nebeišginčysit, nebeužginčysit“. Apelianto tvirtinimu, jokių aiškių ir/ar neabejotinų įrodymų, kad stirną sudraskė būtent jo šuo, užfiksuota nebuvo. Nebuvo atlikta šuns apžiūra vietoje, nors tokią galimybę pareigūnas turėjo. Tuo metu tyrimą atliekantis pareigūnas jau buvo padaręs galutines išvadas, nors nebuvo apklausti liudytojai, nebuvo apžiūrėtas šuo, nebuvo išklausytas jis, nebuvo įvertintos kitos alternatyvios galimybės. Vertinant pareigūno veiksmus, galima konstatuoti, kad nebuvo siekiama objektyviai ištirti situaciją. Susidaro įspūdis, kad pareigūnas nesiekė surinkti išsamių įrodymų, kurie galėtų paneigti R. L. nuo pat pradžių įteigtą įvykių versiją. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog „šalia nėra kitų sodybų (tai yra vienkiemis)“. Tvirtina, kad nei liudytoja R. N., nei kiti A. I. N. šeimos nariai, nei Valstybinės maisto ir veterinarijos pareigūnai, po atlikto neplaninio tyrimo ir šuns apžiūros, jokių šio šuns dalyvavimo stirnos pjautynėse požymių neužfiksavo. Teisme M. S. pats patvirtino, kad nebuvo jokių faktinių duomenų, kurie rodytų šio šuns dalyvavimą stirnos pjautynėse. Pareigūnas, atėjęs į sodybą, ir tik prieš keletą minučių nufotografavęs juodą, prie būdos pririštą šunį, A. I. N. pareiškė (3 video epizodas 07.58 sek.), jog liudininkai patvirtino matę būtent šitą šunį, nors jiems dar nebuvo pateiktos jokios šio šuns nuotraukos. Tai dar kartą įrodo, kad pareigūnas M. S. turėjo išankstinį nusistatymą ir nesiekė atlikti objektyvaus tyrimo, o ėmėsi iškart rašyti protokolą apie neva A. I. N. padarytą nusižengimą. Aplinkos apsaugos departamento atsiliepime teigiama, kad stirna buvo vaikinga, iš jos pareigūnas išėmė vaisių. Po to aplinkosaugos pareigūnai M. S. ir V. O., sekdami šuns pėdomis, pasiekė sodybą, kur rado prie būdos pririštą juodą šunį. Vėliau sodybos šeimininkas A. I. N. buvo nuvestas pareigūno į įvykio vietą, kur buvo parodyta sudraskyta stirna ir iš jos išimtas vaisius. Šiame atsiliepime nurodytos įvykio aplinkybės prieštarauja paties M. S. liudijimui teismo metu, kur jis pažymi, kad nuo įvykio vietos atėjo į sodybą vienas, o kolega atvyko į A. I. N. kiemą tarnybiniu automobiliu. Be to, atvykus su A. I. N. ir jos šeimos nariais į įvykio vietą, jokio vaisiaus M. S. negalėjo parodyti, ką pripažino ir teismo posėdžio metu. Apeliantas pažymi, kad Aplinkos apsaugos departamento atsiliepime teigiama, kad liudininkai paaiškino, jog stirną iš miško pabaidė didelis juodas šuo, kuris ją pasivijo ir pradėjo draskyti, kol ji nugaišo. Po to jis ilgai ją ėdė. Nurodo, kad jo juodas šuo yra vidutinio dydžio, o didelis jo šuo galėtų būti pvz., vokiečių aviganis. Visai kitaip įvykio aplinkybes atpasakojo įvykio vietoje, o vėliau ir teisme liudijęs R. L. darbininkas V. P.. Vasario 11 d. V. P. teigė, kad juodas šuo buvo pastebėtas prieš įvykį bėgiojantis aplink ūkį, fermas (4 video epizodas 00.14 sek.), o vėliau atbėgantis nuo A. I. N. sodybos pusės (4 video epizodas 00.27 sek.). Neva tuo metu iš miško išbėgo stirna ir šuo ją užpuolė. Veiksmas tęsėsi iki pusvalandžio, kol šuo stirną pribaigė (4 video epizodas 01.40 sek. – 01.42 sek.). Teismo posėdžio metu V. P. jau teigė, kad viskas vyko daug trumpiau, t. y. apie 10 min., o jis iki galo nežiūrėjo, t. y. nematė stirnos žūties, nuėjo apie tai pranešti R. L.. Tai pat V. P. teisme neigė 2021 m. gegužės 27 d. M. S. teiktus paaiškinime teiginius, kad matė, jog šuo nubėgo A. I. N. sodybos link, ir negalėjo konstatuoti, kad šuo priklauso A. I. N.. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad skiriasi ir A. A. parodymai. Pasak jos, šuo pasivijo stirną, stvėrė už gerklės, ji iškart parkrito. Po to šuo ją paleido, stirna bandė stotis ir vėliau vėl, suėmęs ją už gerklės, pargriovė ir pradėjo ją ėsti. Viskas truko apie 5 min.

3.5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal pranešimą atvykusiam Aplinkos apsaugos departamento pareigūnui M. S. pranešėjas R. L. teigė, jog pats asmeniškai matė (1 video epizodas 00.33 sek.), kaip buvo užpulta ir papjauta stirna. Dar šį įvykį matė buhalterė ir žentas (1 video 00.20 sek. – 00.50 sek.). Teismo posėdžio metu liudytojai V. P. ir R. L. duktė A. A. teigė, kad būtent jie pranešė R. L. apie įvykį. Pranešėjo R. L. motyvas apkaltinti juodos spalvos šunį atsispindi ir M. S. papasakotu įvykiu apie sportuojančią žmoną, kurią išgąsdino keliu bėgęs juodas šuo (1 video epizodas 01.31 sek.). Tie patys teiginiai apie išgąsdintą moterį pareigūno M. S. buvo perpasakoti liudytojai R. N. (3 video epizodas 06.20 sek.). Pareigūnui labiau rūpi R. L. išsakyti teiginiai, o ne įvykio nešališkas aplinkybių tyrimas. Tokį pat motyvą, kaip R. L., išdėstė ir jo duktė A. A., ir kad čia viskas ne dėl stirnos, bet dėl šeimos narių, vaikų saugumo.

3.6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. I. N. sutuoktinė G. N. turėjo keletą metų besitęsiančius teisminius ginčus Klaipėdos apygardos teisme administracinėje byloje Nr. 1-99/2004 ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (bylos Nr. A5-693/2004), kuriuose buvo panaikintas R. L. žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detalusis planas, o jose vienas iš atsakovų buvo R. L., kuris pralaimėjo teismo procesą, o pareiškėjo šeima šiame procese buvo ieškovai. Po šių teisminių procesų, kaimynų santykiai nėra draugiški, todėl yra pagrindo manyti, kad R. L. ir jo darbuotojai, kurių parodymais remiasi pareigūnas, nėra nešališki ir turi suinteresuotumą šioje byloje. Tokių asmenų parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, jie privalo būti patikrinti ir paremti kitais įrodymais.

3.7. Taip pat atkreipiamas dėmesys į A. A. teismui pateiktas nuotraukas, kur juodos spalvos šuo yra palinkęs prie nenustatytos tamsios dėmės, kuri, tikėtina, yra stirnos gaišena. Teismui A. A. liudijo, kad šuns užpulta stirna buvo visa galva didesnė už šunį, o teismui pateiktoje nuotraukoje yra sunkiai įžiūrima tamsi dėmė, be jokių raiškių kontūrų ir iškilimų. Pagal nuotraukoje užfiksuotą vaizdą, darant prielaidą, kad tai yra stirnos gaišena, ji yra gerokai per maža arba stipriai apėsta. Sunku suvokti, kaip šuo, pagavęs, tikėtina 25-35 kg sveriančią suaugusią stirną, galėtų per kelias minutes didelę jos dalį iš karto suėsti, nes užtruktų gerokai ilgiau ir tiek tiesiog netilptų į šuns skrandį. Tai tik dar kartą patvirtina prielaidą, kad stirna žuvo gerokai anksčiau. Be to, pateiktoje nuotraukoje yra matyti aiškiai einantys pėdsakai nuo įvykio vietos link R. L. ūkio. Be to, pareigūnas M. S. nuolat teigė apie kranklių sudorotą stirnos gaišeną, tačiau pareigūno pateikti vaizdo įrašai paneigia kranklių, dorojančių stirnos gaišeną, versiją. Teismas nesiaiškino, ar Institucijos atstovas U. R., pasisakydamas apie šunų medžioklės instinktus, turi šunų auginimo patirties ar kinologijos žinių. Labradorai, kaip šunų veislė, gali būti naudojami vandens paukščių medžioklėje traukiant iš vandens laimikį. Šiuo atveju nedarytas gaišenos patologinis anatominis tyrimas, todėl nenustatyta stirnos nugaišimo data, laikas, nugaišimo priežastis. Nėra užfiksuota dar gyva, bėganti stirna įvykio vietoje, kad ją gainioja šuo, kad šuo ėda stirną, o remiamasi tik kelių subjektyvių asmenų parodymais. Apeliaciniame skunde abejojama ir M. S., kaip veterinaro, kompetencija, kad jis galėjo patikimai nustatyti visas administracinį nusižengimą inkriminuojančias aplinkybes, nes Lietuvos sveikatos mokslų universitete specialistai rengiami pagal kelias studijų programas, yra gyvūnų mokslų fakultetas ir veterinarijos fakultetas.

3.8. Apeliantas, aptardamas ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatas, teigia, kad nebuvo ištirtas jo šuo, nors AAD pareigūnas buvo atvykęs į jo sodybą ir tokią galimybę turėjo. Pareigūnas tik nufotografavo šunį iš tolo, tai ir užfiksuota filmuotoje medžiagoje. Aplinkybė, kad dėl stirnos užpuolimo atsakingas jo šuo, yra tik prielaida, kurios nepatvirtina įrodymų visuma. Teiginys, kad galima buvo nustatyti, iš kur šuo atbėgo ar vėliau nubėgo, yra tik tendencinga prielaida. Laukas, kuriame buvo surasta stirna, yra ištryptas, nustatyti atskirus pėdsakus ir/ar kur jie veda yra praktiškai neįmanoma. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento specialistai pagal pavedimą 2021 m. vasario 12 d. atliko patikrinimą Nr. 37PP-155. Patikrinimo akte Nr. 37GGP-51 yra konstatuota, kad šuo yra tinkamai laikomas, gerai maitinamas, gerai įmitęs, gyvūnas nenaudojamas kaip priemonė ugdyti žiaurumą kitiems gyvūnams, gyvūnų pjautynėse (Akto lentelė 4.3 eilutė), pažymėta, kad žaizdų nepastebėta. Akto išvada – „Gautas vartotojo skundas nepagrįstas. Gauta informacija dėl blogos priežiūros nepasitvirtino. Atitinka gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimus“.

3.9. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Apeliantas konstatuoja, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatytos administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės ir pats pažeidimo padarymo faktas. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie pareiškėjo kaltumą padaryti ir skirti jam administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė, pavaduojanti vedėją, A. P. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. I. N. apeliacinio skundo netenkinti.

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. I. N. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jo šuo sumedžiojo ir papjovė stirną, ir dėl to buvo padaryta žala aplinkai, kad taip jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Iš 2021 m. vasario 11 d. V. P. paaiškinimo nustatyta, kad jis, atlikdamas ūkio darbus, apie pietus pastebėjo lakstantį juodą didelį šunį. Šuniui bėgant pamiške, iš miško jam prieš akis išlindo stirnaitė. Šuo ją sugriebė ir pradėjo pjauti, sukandęs pavilko į šoną apie 10 metrų ir ją pribaigė (b. l. 19).

10. 2021 m. gegužės 27 d. paaiškinime V. P. patvirtino, kad matė, kaip juodas didelis šuo pagavo ir sudraskė stirną, taip pat nurodė, kad šunį atpažino iš nuotraukos, kurią jam parodė pareigūnas M. S., kad šuo priklauso A. I. N. (b. l. 48).

11. Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas V. P. išsamiai parodė įvykio aplinkybes, kad 2021 m. vasario 11 d. jis, dirbdamas ūkio laukuose netoli miško, apie 11 – 12 val., važiuodamas į miško pusę, pro traktoriaus kabinos langą pamatė, kad iš miško išbėgo stirna, o šuo, atbėgęs pamiške nuo kaimyno A. I. N. sodybos pusės, ją užpuolė, tai yra, griebė už kaklo, vilko, draskė apie 10 minučių. Stirna bandė priešintis, bet nugriuvo, o šuo ją nugriuvusią nasrais draskė. Iki galo jis nežiūrėjo, tuoj pat informavo apie tai ūkininką. Nuo įvykio vietos jis buvo ne daugiau kaip 200 metrų, nes ferma yra prie pat miško. Vakarop jį iškvietė pareigūnai aplinkosaugininkai paliudyti. Į įvykio vietą atėjo jis, pareigūnai ir A. I. N. artimieji, įvykio vietoje jie klausė, ar stirna tikrai buvo gyva. Jis patvirtino, kad buvo gyva. Liudytojas taip pat parodė, kad jis paaiškinime nurodė tai, ką matė. Pareigūnas jam parodė 1-2 nuotraukas, nuotraukoje buvo tas pats juodas didelis šuo, jį atpažino iš nuotraukos, tas pats šuo vaikščiojo aplink ūkio teritoriją. Ar tas šuo būdavo paleistas anksčiau, neatkreipė dėmesio, nes teritorijoje dirbdavo retai, anksčiau jo paleisto nebuvo matęs. Prieš įvykį, naktį buvo pasnigę. Kai ėjo į įvykio vietą, įvykio vieta buvo ištrypta, išvoliota, išdraskyta, varnos buvo apdraskiusios tą stirną, buvo daug pūkų. Buvo matyti ir stirnos tempimo žymė. Kaip gaišeną lesė varnos, nematė, bet buvo daug varnų pėdsakų. Taip pat liudytojas parodė, kad nesantaikos su A. I. N. neturi, apie jokią nesantaiką tarp jo darbdavio ir A. I. N. nežino.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad V. P. jau 2021 m. gegužės 27 d. paaiškinime nurodė, kad šunį atpažino būtent iš nuotraukos, kurią jam parodė pareigūnas M. S.. Akcentuotina, kad V. P. tiek paaiškinimuose, tiek ir teismo posėdyje vienodai nurodė, kad jis matė būtent patį faktą, kaip juodas didelis šuo, bėgdamas pamiške, užpuolė iš miško išbėgusią stirną, kaip ją draskė, kad ją tempė. Ir šiuo atveju aplinkybė, kiek laiko V. P. stebėjo įvykį, nekeičia paties fakto, nes, kaip jau aptarta, V. P. aiškiai nurodė, kad matė, koks šuo ir kaip šuo pagavo stirną, kaip ją draskė ir tempė.

13. Iš 2021 m. vasario 11 d. A. A. paaiškinimo nustatyta, kad įvykio dieną, 12 val. ji matė, kaip juodas šuo vijosi stirną, ją pagavo už gerklės ir papjovė. Po to pradėjo ją ėsti (b. l. 51).

14. 2021 m. gegužės 27 d. paaiškinime A. A. patvirtino faktą, kad matė, kaip juodas šuo sudraskė stirną, nurodė, kad šunį atpažino iš nuotraukos, kurią parodė pareigūnas M. S., kad šuo priklauso A. I. N. (b. l. 47).

15. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja A. A. parodė, kad 2021 m. vasario 11 d. buvo sodyboje pas tėvus, antrame aukšte, dirbo kompiuteriu. Pakėlusi galvą pamatė, kaip juodas didelis šuo pamiške vejasi stirną, stveria ją už gerklės. Stirna iškart parkrito, keitėsi jų pozicijos, stirna bandė stotis, šuo vėl griebė už gerklės, ji vėl parkirto. Tada šuo pradėjo ėsti stirnos pilvą. Viskas įvyko greitai, apie 5 minutes. Stirna buvo aukštesnė už patį šunį. Viskas įvyko apie 100 metrų atstumu, ji pakankamai aiškiai viską matė, mobiliojo ryšio telefonu nufotografavo vaizdą, bet plika akimi vaizdas matėsi geriau. Nufilmuoti nespėjo dėl nuostabos bei dėl to, kad viskas įvyko greitai. Seniau ji nežinojo, kam priklauso tas šuo, tačiau šį šunį palaidą matė ne pirmą kartą, jį matė ir jos mama, todėl buvo pradėję stebėti, iš kur šuo eina, matė, kad šuo ateina nuo kaimynų N. sodybos. Nematė, kad kiti kaimynai turėtų juodą šunį, kurį išleistų pabėgioti. Šį šunį palaidą matė nedažnai, iš viso matė palaidą apie tris kartus per 1-2 metus, bet jis dėl savo dydžio, būdamas palaidas, kėlė jai baimę, ypač dėl jos vaikų saugumo. A. I. N. nepažįsta, nebuvo susitikę, priešiškų santykių neturi. Kažkada girdėjo, kad jos tėvai ir A. I. N. žmona turėjo ginčą byloje, bet ji dėl to jokio priešiškumo A. I. N. nejaučia.

16. Pažymėtina, kad liudytoja A. A. taip pat matė patį faktą, kaip didelis juodas šuo sugavo stirną ir ją draskė. Kartu pažymėtina, kad didelis šuo vienareikšmiškai kelia baimę, kai laksto palaidas, tačiau liudytoja A. A. nurodė, kad šunį palaidą, per metus ar dvejus, matė tik tris kartus, be to, liudytoja neparodė, kad šuo būtų užpuolęs ją ar jos vaikus anksčiau, kad šuo buvo agresyvus ir panašiai, tačiau aiškiai parodė būtent tai, kas atsitiko įvykio dieną. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek A. A., tiek ir V. P. vienodai nurodė, už kurios vietos šuo griebė stirną, t. y. V. P. nurodė, kad šuo griebė stirną už kaklo, A. A. nurodė, kad šuo griebė stirną už gerklės, t. y. abu nurodė tą pačią kūno dalį, tik skirtingai išsireiškė, taip pat abu nurodė, kad stirna priešinosi, bet nugriuvo, o šuo ją nugriuvusią draskė ir ėdė. Pažymėtina, kad liudytoja A. A. teismo posėdyje parodė, o vėliau ir pateikė apylinkės teismui nuotraukas, iš kurių matyti šalia miškelio apsnigtas laukas, kur gulėjo stirnos gaišena, juodas didelis šuo pasilenkęs prie stirnos gaišenos (b. 1. 93–97).

17. Tiek apeliaciniame skunde, tiek ir teismo posėdyje A. I. N. teigė, kad ir kiti gyvenvietėje gyvenantys gyventojai augina įvairių spalvų ir dydžių šunis, taip pat ir juodos spalvos. Stirnos gaišena, kai jis ją pamatė, atrodė stipriai sudorota, sužalota, neatitiko to vaizdo, kuris galėjo būti jam apie 12 val. paleidus savo šunį valant jo aplinką. Valant aplinką šuo paleidžiamas dažnai. Kol jis valė, šuo lakstė paleistas po kiemą, sodybos teritorijoje. Baigęs darbą pririšo šunį prie būdos. Jis, jo žmona ir sūnaus žmona nepastebėjo, kad šuo būtų pasišalinęs iš sodybos. Už sodybos teritorijos ribų jis nematė savo šuns pėdsakų, pareigūnas jam jų taip ir neparodė. Jo šuo labradoro veislės, labai taikus, mėgsta žaisti su vaikais. A. I. N. neneigė, kad įvykio dieną jis pareigūnui patvirtino, jog apie 12 val. paleido šunį. 12.26 val., nepraėjus net pusei valandos, ūkininkas R. L. pranešė, kad sudraskyta stirna. Paleistas šuo per 26 minutes negalėjo sudraskyti stirnos. Netoli įvykio vietos gyvena pranešėjas – ūkininkas su dukra, kitų sodybų arčiau nėra. Santykiai su šiuo ūkininku nėra blogi, nesipyksta, tačiau prieš kelis metus buvo teisminis ginčas administraciniame teisme dėl žemės, todėl gali būti nusiteikęs prieš jį.

18. Iš teismo posėdyje apklausto kaip liudytojo Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto M. S. parodymų nustatyta, kad 2021 m. vasario 11 d. buvo gautas pranešimas iš pranešimų priėmimo tarnybos dėl (duomenys neskelbtini) kaime sudraskytos stirnos. Nuvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) kaime, pasitiko pranešėjas, jis parodė vietą, kur buvo sudraskyta stirna. Kadangi turi įgijęs gydytojo veterinaro specialybę, gerai išmano žvėrių anatomiją, taip pat turi 20 metų medžiotojo stažą, todėl iš karto pamatė, kad tai yra stirnos patelė. Siekdamas išsiaiškinti, ar stirna yra vaikinga, apžiūrėjo stirnos vidaus organus ir surado vaisių. Aplinkui matėsi daug plaukų, kraujo, buvo palikta daug šuns pėdsakų, matėsi, kad stirna buvo šuns tampyta. Kadangi buvo šviežiai pasnigę, o sniego buvo daug, priėmė sprendimą pažiūrėti, kur nuves šuns pėdsakai. Per laukus ėjo maždaug apie 1-1,5 km ir viską filmavo kamera. Akivaizdžiai matė šuoliais bėgusio šuns pėdsakus, jie atvedė į A. I. N. sodybą. Dar nematęs, koks šuo bus kieme, padarė prielaidą, kad pamatys juodą didelį šunį, taip ir nutiko. Atėjus į kiemą pamatė, kad šuo parbėgęs ir pririštas prie būdos. Pasibeldus į gyvenamas patalpas, jas atidarė, kiek suprato, A. I. N. dukra. Ji pasakė, kad šuo buvo paleistas palakstyti. Jai pasakė, kad tas šuo sudraskė vaikingą stirnos patelę. Nuėjo į kitą namą, kur gyvena A. I. N. su žmona. A. I. N. paaiškino situaciją, jis protokolo surašymo metu su pažeidimu sutiko, pripažino, kad šuo buvo paleistas, kad bėgiojo netoliese, netrukus grįžo ir vėl buvo pririštas. Abejonių, kad stirną sudraskė būtent tas šuo, nebuvo, nes nuo stirnos vieninteliai šuns pėdsakai buvo link tos sodybos, aplink kitų namų nėra, kitų juodų šunų nėra, o pranešime buvo nurodyta, kad stirną sudraskė didelis juodas šuo. Sniege buvo ir kitų pėdsakų, bet pėdsakai stirnų, kiškių, o šuns pėdsakai, kurie matėsi aplink stirnos gaišeną, buvo tik vieni, jais sekdamas, jis atėjo iki A. I. N. sodybos. Būdamas medžiotojas, puikiai pažįsta pėdsakus. Šuns aplinkoje nematė kraujo, kailio, liudijančių apie ką tik įvykusį stirnos draskymą, tačiau jau ir laiko buvo praėję kelios valandos. Liudytojams parodžius telefonu nufotografuotą A. I. N. šunį, jie atpažino, kad tai tas pats šuo, priklausantis A. I. N.. Stirna buvo sudraskyta prieš kelias valandas iki jam atvykstant, tikrai ne prieš kelias dienas. Kadangi jos gaišena gulėjo laukinėje gamtoje, ją pakankamai greitai pradėjo lesti krankliai. Atvykus pagal pranešimą į įvykio vietą, nuo gaišenos pakilo daug kranklių. Pagal jo darbą reglamentuojančias taisykles nėra nustatytas privalomas specializuotas gaišenos tyrimas, pareigūnai vertina įvykio vietoje. Liudytojų paaiškinimus paėmė tyrimo metu. Liudytojas nuosekliai pasakojo, ką matė įvykus. Atstumas nuo gaišenos iki A. I. N. sodybos apie 1 km. Šuns pėdsakai nebuvo dingę ar susimaišę su kitų gyvūnų pėdsakais, jie vedė tiesiai į sodybą. Šuo sodyboje buvo pririštas grandine. Jis priėjęs saugiu atstumu, šunį nufotografavo. Nebuvo reikalo aiškintis, ar aplinkui yra kitų šunų, nes pėdos vedė į konkrečią sodybą. Po to jis šuns pėdsakais link gaišenos vedė visą N. šeimą. Vedant, niekas abejonių nereiškė, kad tai kito šuns pėdsakai, tuo metu sutiko, kad tai jų šuns pėdsakai. Kitų sodybų aplink nebuvo matyti. Filmuotoje medžiagoje matosi, kaip jis ištraukia stirnos jauniklį iš gaišenos pilvo, stirnos jauniklis matomas ir fotonuotraukoje. Grįžus į įvykio vietą, stirnos jauniklio nebebuvo, ateinant vėl, nuo gaišenos pakilo paukščių būrys. Kadangi ištrauktas stirnos jauniklis buvo užfiksuotas vaizdinėje medžiagoje, jo kažkokiu būdu išsaugoti nebuvo reikalo.

19. Iš teismo posėdyje apklaustos kaip liudytojos R. N. parodymų nustatyta, kad pareigūnas nurodė, jog į jų sodybą atsekė šuns pėdsakais. Pareigūnas M. S., eidamas šalia jos aiškino, kad krankliai išdrasko paskerstus gyvūnus, kad greitai viskas dingsta. Ėjo pėdsakais, iš pradžių pėdsakų buvo daug, pėdsakai padriki, nes jų visi šunys laksto, daugiausia pėdsakų buvo prie miško. Bet po to, išėjus už jų gyvenamos vietos, matė tik padrikus šuns pėdsakus bei pareigūno pėdsakus, kurie ėjo tiesiai link tos vietos. Pareigūnas rodė tai į kairę, tai į dešinę, kad yra pėdsakų. Nežino, kaip turėtų atrodyti šuns pėdsakai, nežino, ar ten buvo šuns ar kito gyvūno pėdsakai. Pėdsakai atrodė padriki, neatrodė, kad tą dieną kažkas būtų bėgęs. Nuėjo į įvykio vietą, kuri buvo ištrypta ir išgulėta, matėsi griaučiai, galva, galūnės, nebuvo kraujo, pareigūnas sakė, kad tai dėl varnų, nes jų buvo daug, jos jau didžiąją dalį stirnos mėsos buvo sulesusios. Klausė pareigūno, kur vaisius, pareigūnas sakė, kad buvo stirnos viduje.

20. Pažymėtina, kad liudytojos R. N. parodymai patvirtina, kad pareigūnas M. S. iš karto liudytojai pasakė, kodėl atėjo į jų sodybą, t. y. todėl, kad nuo tos vietos, kur buvo sudraskyta stirna, šuns pėdsakai atvedė būtent iki jų sodybos. Be to, liudytojos parodymai nepaneigia to, kad iš pradžių pėdsakų buvo daug, tačiau išėjus už jų gyvenamos vietos, matė tik šuns pėdsakus bei pareigūno pėdsakus, kurie ėjo tiesiai link tos vietos, kur buvo sudraskyta stirna.

21. 2021 m. vasario 11 d. fotolentelėje užfiksuotas A. I. N. priklausantis juodos spalvos kailio šuo (b. 1. 16). 2021 m. vasario 11 d. fotolentelėse užfiksuota ir sudraskyta vaikinga stirnos patelė bei sudraskytos vaikingos stirnos patelės vaisius, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje (b. 1. 17, 18). Dėl 2021 m. vasario 11 d. sudraskytos vaikingos stirnos patelės padaryta žala šiai laukinių gyvūnų rūšiai, kurios dydis yra 3 509 Eur (b. 1. 20).

22. Iš byloje esančių nuotraukų matyti įvykio vieta – apsnigtas laukas šalia miškelio, įvykio vietoje, kur guli stirnos gaišena, sniegas ištryptas, sukruvintas, mėtosi stirnos kailio skutai, pėdsakai sniege, vedantys link A. I. N. sodybos (b. 1. 23). Šios aplinkybės užfiksuotos ne tik nuotraukose, bet ir vaizdo kamera. Tai, kad įvykio vieta buvo ištrypta ir joje, akivaizdu, turėjo būti ir buvo daugiau pėdsakų, nepaneigia to, kad gamtos apsaugos pareigūnas M. S. nenustatė pėdsakų, vedančių būtent iki A. I. N. sodybos. Iš pareigūno M. S. vaizdo įraše užfiksuotų duomenų matyti, kaip pareigūnas, apžiūrėjęs stirnos gaišeną, ėjo būtent pagal buvusius vienintelius pėdsakus, kurie atvedė į būtent A. I. N. sodybą. Akivaizdu, kad pareigūnas, atėjęs iki sodybos pagal buvusius pėdsakus, ir tikėjosi, kad toje sodyboje turėtų būti ir liudytojų apibūdintas šuo, ir šiuo atveju kieme tikrai matomas prie grandinės pririštas stambus juodas šuo. A. I. N. nurodė, kad yra šio šuns savininkas, prisipažino, kad tą dieną, apie vidurdienį, buvo paleidęs palakstyti minėtą šunį, kol tvarkė šuns aplinką.

23. Nagrinėjamu atveju dar kartą pažymėtina, kad liudytojas M. S. paaiškino, kad grįžus į įvykio vietą prie stirnos gaišenos kartu su N. šeima, stirna buvo beveik suėsta, o vaisiaus nebebuvo, nes gaišena gulėjo laukinėje gamtoje, ją pakankamai greitai pradėjo lesti krankliai, pats matė, kad nuo gaišenos pakilo daug kranklių. Atkreiptinas dėmesys, kad po įvykio buvo praėjusios jau kelios valandos. Pažymėtina, kad ir liudytojas V. P. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą, prie stirnos gaišenos matėsi, kaip jis išsireiškė, varnų pūkų. Šiuo atveju, kaip jau aptarta, aplinkybė, kad stirnos patelė buvo vaikinga, kad pareigūnas M. S. surado jos vaisių, patvirtina ne tik nuotraukose, bet ir objektyviai vaizdo įraše užfiksuoti duomenys. Vaizdo įraše užfiksuotas vaikingos stirnos patelės vaisius, dėl šios aplinkybės dar kartą teismo posėdyje patvirtino ir pareigūnas M. S., turintis gydytojo veterinaro specialybę, kuriam neabejotinai žinoma gyvūnų anatomija, todėl nekyla abejonių, kad stirna buvo vaikinga.

24. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo skundžiamo nutarimo argumentu, kad dėl to, jog pažeidimą užfiksavęs aplinkos apsaugos departamento pareigūnas M. S. detaliai neapžiūrėjo A. I. N. šuns kūno ir nasrų, nepasitelkė tam veterinaro ir neatliko specialių tyrimų, kad nustatytų stirnos pėdsakų buvimą ant šio šuns, o taip pat neieškojo panašių šunų aplinkinėse sodybose, A. I. N. pareikštas kaltinimas dėl padaryto nusižengimo netampa neįrodytas. Kartu pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad šuo nebuvo agresyvus žmonėms, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento patikrinimo akte nustatyta, jog šuo buvo prižiūrimas gerai, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog toks šuo, atsiradus atitinkamoms aplinkybėms, būdamas prie miško be priežiūros, negalėjo užpulti stirnos ir jos sudraskyti.

25. Pažymėtina, kad iš byloje surinktų, teismo posėdyje ištirtų ir aptartų duomenų visumos nustatyta, kad patį įvykį matė net du liudytojai, t. y. liudytojai A. A. ir V. P. matė juodą didelį šunį pamiškėje, matė faktą, kaip jis užpuolė ir draskė stirną, abu liudytojai, pažymėtina, įvykį matė iš skirtingų vietų, tačiau iš esmės visiškai vienodai nurodė, už kurios vietos šuo griebė stirnai, kaip ji priešinosi, kaip šuo ją draskė. A. I. N. nepaneigė, kad būtent tuo laiku, kai liudytojai matė, kaip juodas didelis šuo užpuolė ir draskė stirną, jo šuo buvo paleistas. Byloje nenustatyta, kad minėti liudytojai būtų turėję kokį nors tikslą apkalbėti A. I. N., o R. L., su kuriuo kažkada vyko teisminis ginčas, pats įvykio net nematė, apie įvykį jam pačiam pranešė V. P.. Be to, jeigu, kaip nustatyta, A. I. N. savo šunį paleisdavo ir anksčiau, o liudytoja A. A. būtų turėjusi kokį priešiškumą A. I. N., apie paleistą šunį turėjo visas galimybes pranešti kiekvieną kartą, tačiau to nedarė, ir tik įvykus konkrečiam įvykiui, apie jį, ne tik A. A., bet ir V. P., būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės ir suvokdami savo atsakomybę dėl neteisingų parodymų davimo, davė išsamius parodymus. Atvykęs į įvykio vietą, aplinkos apsaugos pareigūnas M. S. objektyviai vaizdo kamera užfiksavo surastą stirnos gaišeną, objektyviai nustatė ir užfiksavo, kad stirna buvo vaikinga. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nenustatyta, kad aplinkos apsaugos pareigūnas M. S. būtų turėjęs kokį nors suinteresuotumą apkaltinti nusižengimo padarymu būtent A. I. N., tačiau iš M. S. parodymų ir objektyviai vaizdo kamera užfiksuotų duomenų nustatyta, jog M. S. atsekė iki A. I. N. sodybos būtent pagal šuns pėdsakus, kitų pėdsakų iki sodybos nebuvo. Šiuo atveju skundžiamame nutarime teisingai bei pagrįstai motyvuota ir ta aplinkybė, kodėl nėra pagrindo abejoti ir M. S. kaip veterinarijos gydytojo ir medžiotojo žiniomis dėl įvykio vietoje nustatytų ir užfiksuotų aplinkybių.

26. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė jam nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

27. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog A. I. N. padarė ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismo išvados dėl A. I. N. kaltės tiek padarius nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, tiek ir padarius nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje, yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Apylinkės teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, išsamiai aptarė byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

28. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimą nepakeistą ir A. I. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.