Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-04-04 · Civilinė byla Nr. 2-458-814/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-04
Bylos Nr.
2-458-814/2013
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00202-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Ieškovas
L. G.
Atsakovas
D. Z.
Advokatai
Albina Cirulienė
Civilinė byla Nr. 2-458-814/2013(Proceso Nr. 2-17-3-00202-2013-3)Procesinio sprendimo kategorija (S) 77.6.; 125.6.; 116.4.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 4 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant ieškovei L. G., ieškovės atstovei advokatei Albinai Cirulienei, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Liucijai Ruseckienei, atsakovui D. Z. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui D. Z., išvadą dėl ginčo byloje teikiančiam Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. G. ieškiniu teismo prašo atsakovui D. Z. neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo sūnaus L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, su kuriuo ji palaikė faktinius santuokinius ryšius nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. Po to nutraukė bendro ūkio vedimą ir apsigyveno atskirai. Kadangi atsakovas gera valia neteikė sūnui išlaikymo, teismo 2009-12-10 nutartimi buvo patvirtinta jos ir atsakovo taikos sutartis, pagal kurią D. Z. įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui L periodinėmis išmokomis po 280,00 Lt kas mėnesį nuo 2009-09-01 iki sūnus pilnametystės bei įsipareigojo sumokėti per laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-09-01 susidariusį išlaikymo įsiskolinimą – iš viso 1 400,00 Lt. Atsakovas yra išvykęs dirbti į Didžiąją Britaniją. Po taikos sutarties patvirtinimo, atsakovas vieną kartą, 2010 m. pavasarį, buvo atvykęs į Lietuvą, sūnų aplankė, atvežė lauktuvių, tačiau išlaikymui pinigų nedavė. Apie du kartus per metus atsakovas paskambina, pasiteirauja apie sūnų. Dėl išlaikymo išieškojimo iš atsakovo ji kreipėsi į antstolio kontorą, tačiau išlaikymas nebuvo išieškotas. Šiuo metu sūnui L yra penkeri metai, jį išlaiko viena. Išlaikymą sūnui moka Vaikų fondas. Sūnus tėvo nepažįsta, o tėvu vadina ieškovės sutuoktinį N. G.. Su pastaruoju ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus. Jų šeimoje santykiai geri, visi trys vaikai vienodai mylimi ir aprūpinti. N. G. pageidauja įsivaikinti jos sūnų L. G..

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad su atsakovu pradėjo draugauti 2006 m., po dviejų mėnesių kartu apsigyveno. 2007-12-26 gimė sūnus L. Z.. Kai laukėsi, su atsakovu pykosi, jis prieš ją vartojo smurtą. Gimus vaikui, ji mokėsi 10 klasėje. Atsakovo smurtas prieš ją nesiliovė, todėl su juo išsiskyrė. D. Z. visiškai sūnumi nesirūpina, kartais paskambinęs paklausia, kokia vaiko sveikata (per metus paskambino tris kartus), išlaikymo sūnui neteikia. 2013 m. vasario mėnesį iš atsakovo gavo 192 litus, liepė kažką vaikui nupirkti. Atsakovui apie posėdį žinoma, procesinius dokumentus jis gavęs. Ir ji ir jos atstovė kalbėjosi su atsakovu telefonu, tačiau jis savo adreso užsienyje nenurodė, paaiškino, kad jis persikelia iš vienos vietos į kitą, todėl laiškai jo nepasiekia. Dabartinis jos vyras nori įsivaikinti šalių sūnų. Ji su atsakovas draugiškai kalbėjo dėl įvaikinimo. Atsakovas sutinka, tačiau savo sutikimo neatsiunčia. Sūnui telefonu kalbantis su atsakovu, vaikas galvoja, kad kalba su jos sutuoktiniu, kurį jis vadina tėčiu. ). Posėdžio metu ieškovė teismo prašė sūnaus L. Z. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas siųstas procesinių dokumentų įteikimo adresu grįžo neįteiktas. Procesiniai dokumentai (ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas) atsakovui įteikti tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka – atsakovo motinai L. Z. (LR CPK 123 str. 3 d.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas negavo iš atsakovo prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, todėl byla nagrinėtina iš esmės be atsakovo dalyvavimo.

Liudytojas N. G. parodė, kad jis ieškovės sutuoktinis. L. Z. auga jų su ieškove šeimoje. Kai susipažino su ieškove, vaikui buvo 1 metai ir 2 mėnesiai. L myli kaip savo vaiką, juos sieja dvasinis ryšys, jį išlaiko, juo rūpinasi, vaikas jį vadiną tėčiu. Nori L įsivaikinti. Atsakovą yra matęs vieną kartą. Jiems apsigyvenus su ieškove ir gyvenant kartu, atsakovas atvykęs pas juos nebuvo, išlaikymo sūnui neteikia. Atsakovas su ieškove pasiskambina, su pačiu vaiku net nebendrauja.

Liudytoja A. M. parodė, kad yra ieškovės brolienė, su brolio šeima bendrauja dažnai – gyvena bendrame kieme. Vyriausio vaiko L. Z. padėtis šeimoje tokia pati, kaip ir mažesnių vaikų, visi trys mylimi, nei vienas neišskiriamas. Atsakovo nėra mačiusi, kiek girdėjo, išlaikymo sūnui jis netekia. L išlaiko jos brolis N. G.. Jis vienodai rūpinasi visais vaikais.

Šalies argumentai

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė galutinę išvadą, kad skyrius ieškinį ir ieškovės prašymą nustatyti vaiko L. Z. gyvenamąją vietą kartu su motina palaiko. Nurodė, kad skyriuje nėra gauta informacijos, kad ieškovės šeima netinkamai rūpintųsi ar prižiūrėtų savo vaikus, šeima nėra registruota socialinės rizikos šeimų apskaitoje, ieškovės namuose tvarkinga, švaru, tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. O atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vengia atlikti pareigą auklėti ir prižiūrėti savo sūnų, yra pagrindas apriboti jam tėvo valdžią.

Ieškinys patenkinamas visiškai viršijant pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas yra nepilnamečio ieškovės sūnaus L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (b. l. 5, 12), santuoka tarp šalių nesudaryta. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-12-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3115-217/2009 patvirtinta tarp šalių (tuo metu ieškovės pavardė - M) taikos sutartimi atsakovas D. Z. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 280,00 Lt kas mėnesį nuo 2009-09-01 iki sūnaus pilnametystės bei sūnui L sumokėti materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-09-01 po 280,00 Lt kas mėnesį, iš viso 1 400,00 Lt (b. l. 7). Antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoros 2013-01-16 pažyma Nr. 0034/10/00032 nustatyta, kad pagal pirmiau minėtoje civilinėje byloje Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-01-06 išduotą vykdomąjį raštą iš skolininko D. Z. nuo 2010-01-13 iki 2013-01-16 išieškotojai L. M. nebuvo išmokėti pinigai (b. l. 8). Ieškovė 2012-03-28 sudarė santuoką su N. G. (b. l. 6). 2012-11-02 pažyma apie pajamas nustatyta, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2012-11-01 buvo mokamos įvairios išmokos: socialinė pašalpa, išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai ir vienkartinė išmoka vaikui (b. l. 9). Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-12-21 pažyma Nr. (7.4) D2-40671, nustatyta, kad L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), už 2010 m. liepos mėn. buvo išmokėta 113,23 Lt, o laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. spalio mėn. kas mėnesį buvo išmokėta po 195,00 Lt, pažymoje pažymint, kad išmokos nebuvo mokamos 2010 m. spalio mėn. (b. l. 10). Ieškovės gyvenamoji vieta 2011-05-13 deklaruota adresu (duomenys neskelbtini)., šiuo adresu deklaruota trijų nepilnamečių vaikų, o jų tarpe ir L. Z. gyvenamoji vieta (b. l. 4). Jonavos r. savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2013-03-07 Buities tyrimo aktu nustatyta, kad L. G. ir N. G. šeima augina tris nepilnamečius vaikus, tai yra L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim,. (duomenys neskelbtini), L ir L yra ugdomi Jonavos vaikų lopšelyje – darželyje „(duomenys neskelbtini)“, o L – auga namuose; šeima kartu gyvena ir veda bendrą ūkį penkeri metai, susituokė 2012-03-28; L. G. teigimu, sutuoktinis jos sūnų L augina nuo 1,5 metų, vaikas prisirišęs prie jo, vadina tėčiu; biologinis šio vaiko tėvas D. Z. savo mažamečiu vaiku nesirūpina, išlaikyti jo nepadeda, šiuo metu yra išvykęs į užsienį, su sūnumi 3 kartus per metus susisiekdavo telefonu; ieškovės dabartinė šeima gyvena 2 kambarių name su virtuve ir visais patogumais, kuris nuosavybės teise priklauso N. G. motinai; apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga, šilta; vaikai turi atskirą kambarį; šeima gauna 981,63 Lt socialines išmokas; N. G. registruotas darbo biržoje, turi automobilį; L. G. ir N. G. šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sąrašą, jokių nusiskundimų apie jų šeimą nėra gauta (b. l. 20). Atsakovas nuo 2012-07-19 deklaravęs išvykimą į užsienį – Jungtinę Karalystę (b. l. 13), VSDFV duomenų bazėje informacijos apie atsakovo darbo vietą nėra (b. l. 22).

Remiantis LR CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta LR Konstitucijos 38 str. 6 d. nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (LR CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (LAT 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (LR CK 3.180 str. 1 d., 2 d.).

Visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus bylos aplinkybes bei įvertinus pateiktus įrodymus, laikytina, kad atsakovas, D. Z., savo nepilnamečiu sūnumi, L. Z., tinkamai nesirūpina, deramai neatlieka savo, kaip tėvo pareigos ir minėti atsakovo veiksmai pažeidžia jo nepilnamečio vaiko interesus. Teismas laiko, kad byloje yra nustatyta atsakovo kaltė dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo savo sūnaus atžvilgiu. O būtent – atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo sūnaus auklėjimo, rūpinimosi juo, savo sūnui neteikia teismo sprendimu priteisto išlaikymo (ieškovės paaiškinimu, tik 2013 m. vasario mėnesį iš atsakovo gavo 192 litus), bei nėra sumokėjęs susidariusio išlaikymo įsiskolinimo (antstolio pažyma). Esant sveikam ir darbingam tėvui (minėtas aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nenustatyta), nepilnamečiui D. Z. išlaikymas mokamas iš Vaikų išlaikymo fondo, ieškovei sūnų išlaikyti padeda jos sutuoktinis. Atsakovas sūnaus nelanko, yra deklaravęs savo išvykimą į užsienio valstybę, jo tiksli buvimo vieta nežinoma. Ieškovės paaiškinimu, po vaiko išlaikymo dydžio taikos sutartimi nustatymo, atsakovas tik vieną kartą, 2010 m. pavasarį, buvo atvykęs į Lietuvą, sūnų aplankė, atvežė lauktuvių, tačiau išlaikymui pinigų nedavė. Atsakovo rūpinimasis sūnumi apsiriboja keletu skambučių per metus vaiko motinai, tai yra ieškovei. Šalių sūnui L. Z. yra suėję penkeri metai (gim. (duomenys neskelbtini)), tačiau, kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, jis savo tėvo nepažįsta. Ieškovės paaiškinimu, ką teismo posėdyje patvirtino ir liudytoju apklaustas ieškovės sutuoktinis N. G., būtent jį atsakovo sūnus vadina savo tėčiu. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. l ir 2 d.). Esant dabartiniam atsakovo gyvenimo būdui, ir laukiant iki jis susivoks ir ims tinkamai bendrauti, rūpintis savo vaiku bei jį auklėti, vaiko vystymuisi būtų padaryta ypač didelė žala, todėl nesant duomenų dėl atsakovo požiūrio į vaiko auklėjimą bei atsakovo galimą padėties pasikeitimą, ieškovės reikalavimas tenkintinas - neterminuotai apribotina atsakovo, kaip tėvo valdžia į nepilnametį vaiką, L. Z., gim. (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais. Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, vaikas be atskiro tėvo sutikimo gali būti įvaikintas. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas tik atsakovui įrodžius, kad jis pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką (LR CK 3.180 str. 3 d., 3.181 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad atsakovui apribojus tėvo valdžią vaiko L. Z. atžvilgiu, sūnaus išlaikymo pareiga Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-12-10 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3115-217/2009, pagrindu atsakovui išlieka (CK 3.195 straipsnis).

Teismas ieškovės reikalavimą, nustatyti sūnaus L. Z. gyvenamąją vietą kartu su ja, pareikštą bylos nagrinėjimo teisme metu, laiko pagrįstu ir teisėtu. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis D. Z. nuo pat gimimo gyvena su savo motina, vaikui yra sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos (VTAS išvada; Buities tyrimo aktas), bei į VTAS pateiktą išvadą, nepilnamečio L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, tai yra ieškove L. G. (LR CK 3.174 str. 2d.).

Atsakovei šioje civilinėje byloje suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista ir nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (b. l. 11).

Valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje sudaro 144,00 Lt nesumokėto žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.), 280,00 Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-02-15 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-316; b. l. 21) ir 20,08 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Ieškinį patenkinus visiškai, pirmiau nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 str., teismas

nusprendžia:

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio sūnaus L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina, L. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 280,00 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt litų) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630), 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) nesumokėto žyminio mokesčio ir 20,08 Lt (dvidešimt litų 08 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šias sumas mokėti į pirmiau nurodytą sąskaitą, tik įmokos kodas - 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Lina Šafronienė