- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- AN2-163-316/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00077-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriasuiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato veiklos skyrius
- Advokatai
- Jonas Nekrašius
- Kategorijos
- 16.9.7.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. T. advokato Jono Nekrašiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo, kuriuo nuspręsta, A. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą 1350 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. T. 2021 m. gegužės 3 d. apie 7 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), E. J. individualios įmonės teritorijoje, būdamas neblaivus (nustatytas 0,85 promilės +/-1,7% girtumas), vairavo E. J. individualiai įmonei priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir įvažiavo į sukrautus medienos paketus, taip apgadindamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei medienos paketus, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), 9, 14 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu A. T. advokatas Jonas Nekrašius prašo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Šalies argumentai
2.1. Apeliantas pažymi, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal 423 straipsnio 1 dalį tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis ir nustatyta, kad jis tiesiogine tyčia pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET) ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą teismams būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
2.2. A. T. nurodo, kad prieš įvykį jokių alkoholinių gėrimų negėrė, E. J. IĮ įmonės automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 3 d. vairavo būdamas blaivus. Tik atvažiavęs į E. J. IĮ teritoriją dėl pablogėjusios sveikatos jis staiga prarado sąmonę ir todėl įvažiavo į ten esančią medienos paketų krūvą. Po įvykio, jo vairuojamam automobiliui atsitrenkus į medienos paketų krūvą ir sustojus dėl sveikatos sutrikimo pasijuto blogai, kol atvyko greitoji medicinos pagalba, bendradarbiui D. K. pasiūlius, išgėrė širdies lašų, kurių sudėtyje, kaip vėliau paaiškėjo, buvo medicininio spirito. Pažymi, kadangi vis tiek nepagerėjo, norėdamas nusiraminti ir dėl patirto streso dar išgėrė apie 50 ml. degtinės iš 0,2 talpos degtinės buteliuko, kurį turėjo automobilyje. Nurodo, kad supranta, jog to nereikėjo daryti, tačiau buvo patyręs stresą ir nelabai kaip jautėsi.
2.3. Pažymi, kad pirminius parodymus policijos darbuotojams davė po patirto streso, turėdamas sveikatos sutrikimų. Įvykiu žalos nepadarė.
2.4. Apeliantas nurodo, kad Joniškio rūmuose nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo apklausti liudytojais D. K. ir E. J., nebuvo ištirta, visa su šiuo įvykiu susijusi medžiaga ir aplinkybės. Nebuvo visiškai tirta, kokią įtaką galėjo turėti jo girtumo nustatymui po įvykio išgerto spirituoto širdies lašų kiekis (promilių skaičiui ir girtumo procentinei išraiška, iš nustatyto 0,85 promilės).
2.5. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisme jam nebuvo tinkamai išaiškintos jo teisės, todėl jis neturėjo advokato ir negalėjo tinkamai gintis, pateikti prašymus apklausti liudytojus D. K. ir E. J., prijungti prie bylos reikalingus įrodymus apie jo sveikatos būklę ir kitus duomenis, todėl buvo pažeistos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teisės (ANK 577 str.).
2.6. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje patrauktojo atsakomybėn asmens kaltę, jo tiesioginę tyčią turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o ne pats teismas, o visi neaiškumai ir abejonės traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990.2006). Apelianto nuomone, institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, įrodymų, neabejotinai patvirtinančių jo kaltę, jo tiesioginę tyčią, nepateikė, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jis kaltas pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį.
2.7. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi paaiškėjo naujos aplinkybės ir dalyvaujant jo advokatui bus teikiami nauji įrodymai. Taip pat prašo iškviesti ir apklausti liudytojais D. K. gyv. (duomenys neskelbtini) ir E. J., E. J. IĮ savininką.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į A. T. apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyrius prašo A. T. skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutarimą.
3.1. Pažymi, kad A. T. administracinis nusižengimas įrodytas tarnybiniais pareigūnų pranešimais, administracinio nusižengimo protokolu bei kita prie bylos pridėta medžiaga. Todėl A. T. nesutikimas su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu turėtų būti vertinamas kritiškai, kaip gynybinė pozicija. Policija mano, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliantas prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Tuo pačiu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi bendra taisyklė yra ta, jog šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Apeliantė skunde nenurodė, kokios aplinkybės, jos nuomone, turėtų būti tiriamos žodinio posėdžio metu ar dėl kokių konkrečių priežasčių turėtų būti apklausti D. K. ir E. J.. Todėl daroma išvada, jog A. T. nepateikė svarių argumentų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas turėtų nukrypti nuo ankščiau minėtos ANK nuostatos.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš A. T. apeliacinio skundo turinio matyti, kad pastarasis neprisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, prašo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
7. ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis). Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 423 straipsnio 5 dalis).
8. Atmetant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Tuo tarpu pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutarime išdėstytoms išvadoms dėl A. T. kaltės padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes – teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, ištyrė byloje surinktus rašytinius įrodymus, visus įrodymus įvertino jų visumoje ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas nevisapusiškai, neišsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias ir nemotyvuotas išvadas.
10. Nors apeliaciniame skunde A. T. neigia padaręs administracinį nusižengimą, už kurį yra nubaustas Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu, tačiau jo kaltę padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.
11. A. T. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad važiuojant į darbą, jam paliko negera, tikriausiai užmigo, todėl ir įvažiavo į medienos paketus. 2021 m. gegužės 5 d. A. T. apklausos protokole nurodyta, kad įvažiavęs į įmonės teritoriją, prarado sąmonę ir įvažiavo į lentų krūvą. Jis, praskiedęs vandeniu, išgėrė visą bendradarbio duotą buteliuką širdies lašų. Kadangi nepagerėjo, jis nuėjo į automobilį (duomenys neskelbtini), kur turėjo pasidėjęs 0,2 l talpos degtinės buteliuką, ir išgėrė apie 50 ml degtinės. Anksčiau tokių sveikatos sutrikimų jam nėra buvę, ką sakė pareigūnams ir medikams nepamena. Iš vakaro alkoholio nevartojo, į darbą atvyko blaivus (b. l. 9). Ligoninės priėmimo skyriuje sakė pareigūnams, kad ryte išvažiuodamas savo alkotesteriu nustatė 0,4 prom., bet iš tikrųjų tai sumaišė dienas dėl patirto šoko, blaivumą matavosi sekmadienį, o ne pirmadienį. Jau po įvykio išgėrė buteliuką širdies lašų, dar atsirado „daktarų“, kurie sakė bus geriau, jei išgers ir jis išgėrė keletą gurkšnių degtinės. Visą naktį žiūrėjo televizorių, todėl užmigo už vairo. Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovė pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. T. automobilį vairavo būdamas neblaivus, tikri administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai yra užfiksuoti policijos pareigūnų BODY kamerų garso įraše. Vėliau A. T., siekdamas išvengti administracinė atsakomybės, pakeitė parodymus. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) RPK tyrėjos D. R. 2021 m. gegužės 3 d. tarnybiniame pranešime „Dėl A. T.“ nurodyta, kad A. T. paaiškino, kad jam aptemo akyse, ko rezultate, pervažiavo betoninį bordiūrą, veją ir trenkėsi į medienos paketus. A. T. alkotesteriu 2021 m. gegužės 3 d. 8.42 val. buvo nustatytas 0,88 prom., o 9.03 val. – 0,85 prom. girtumas. Po patikrinimo A. T. neneigė, jog vakar, 2021 m. gegužės 2 d., vartojo alkoholį. Byloje esančiame kompaktiniame diske su vaizdo bei garso įrašais (b. l. 23) iš policijos pareigūnų BODY kamerų nustatyta, kad A. T. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamajame policijos pareigūnams nurodė, jog iš vakaro buvo gėręs, ryte tikrinosi savo alkotesteriu ir šis parodė 0,4 prom. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, kad A. T. neblaivus vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į medienos paketus. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, E. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.
12. Nors A. T. laikosi versijos, jog vairavo būdamas blaivus ir tik po įvykio išgėrė širdies lašų, kurių sudėtyje, kaip vėliau paaiškėjo, buvo medicininio spirito, o nepagerėjus, norėdamas nusiraminti ir dėl patirto streso dar išgėrė apie 50 ml. degtinės, tačiau ši apelianto versija laikoma kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo daryta išvada, kad A. T. parodymai įvykio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nenuoseklūs, prieštaringi. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų parodymų VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje A. T. policijos pareigūnams nurodė, kad iš vakaro buvo truputį išgėręs, ryte tikrinosi savo alkotesteriu, kuris rodė 0,4 promilės. Vėliau A. T. ėmė teigti, kad automobilį vairavo blaivus, o jau po įvykio išgėrė buteliuką širdies lašų ir apie 50 g degtinės, nes blogai jautėsi. Tačiau priėmimo skyriuje apie tai, kad vaistus ir alkoholį vartojo po eismo įvykio, policijos pareigūnams net neužsiminė. Apklausiamas policijos pareigūno 2021 m. gegužės 5 d. (b. l. 9), A. T. nurodė, kad nebepamena ką sakė policijos pareigūnams ir medikams, o pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. T. jau nurodė, kad dėl patirto šoko sumaišė dienas, kad buvo išgėręs ir tikrinosi alkotesteriu girtumą dieną prieš įvykį. Nors iš byloje esančio vaizdo ir garso įrašo matyti, kad A. T. priėmimo skyriuje su pareigūnais bendravo ramiai, rišliai ir logiškai atsakinėjo į jam užduodamus klausimus, jokios šoko būsenos A. T. nekonstatavo ir medikai apžiūros metu. Tiek apklausiamas policijos pareigūno (b. l. 9), tiek medikams priėmimo skyriuje A. T. nurodė, kad įvažiavo automobiliu į medienos paketus, nes buvo trumpam praradęs sąmonę. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme metu A. T. jau nurodė, kad padarė eismo įvykį, nes užmigo už vairo, kadangi visą naktį žiūrėjo televizorių. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nenuosekliais, prieštaringais vienas kitam administracinėn atsakomybėn patraukti asmens parodymais. Be to, net jeigu A. T. alkoholį vartojo po įvykio administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalies dispoziciją, kaip jau buvo minėta, kyla ir tuo atveju, jei alkoholį vairuotojas vartoja ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
13. Apeliaciniame skunde A. T. nurodo, kad Joniškio rūmų teisme jam nebuvo tinkamai išaiškintos jo teisės, todėl buvo pažeistos jo procesinės teisės. Perklausius pirmosios instancijos teisme nagrinėtos administracinės nusižengimų bylos 2021 m. birželio 30 d. posėdžio protokolą, girdėti, kad 1 min. 56 s. A. T. teisėja išaiškino jo teises ir pareigas, A. T. nenurodė, kad būtų nesupratęs savo teisių. Taigi, atsižvelgiant į tai, apelianto skundo argumentai, jog jis dėl savo teisių nežinojimo neturėjo advokato ir negalėjo tinkamai gintis bei pateikti prašymų, atmestinas.
14. Dėl skundo argumento, kad teisme nebuvo apklausti liudytojai D. K. ir E. J. pažymėtina, kad liudytojas E. J. buvo apklaustas policijos pareigūnų tyrimo metu. Atsižvelgiant į proceso koncentruotumo principą, byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant minėtiems liudytojams ir apygardos teismas šioje vietoje pažeidimų nenustatė. Apylinkės teismo vertinimu byloje buvo pakankamai A. T. kaltę pagrindžiančių įrodymų.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenys ir įrodymus, nepadarė teisės taikymo klaidos ir pagrįstai A. T. padarytą administracinį nusižengimą kvalifikavo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Kadangi apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
16. Netenkinant A. T. apeliacinio skundo, pagrindo švelninti jam skirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, taip pat nėra. Bylos duomenimis A. T. padarė administracinį nusižengimą šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairuodamas transporto priemonę neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas turtas, anksčiau kartą baustas administracine tvarka (b. l. 20-21), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šias nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes konstatuojama, kad A. T. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta bauda – lygi sankcijos vidurkiui, bei pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam šio straipsnio 4 dalyje nustatytam trejų metų terminui, nėra per griežtos.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. T. už padarytą nusižengimą skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Pažymėtina, kad teisė vairuoti transporto priemones darbinėje veikloje, nelaikytinos aplinkybėmis, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens netinkamo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. T. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. A. T. paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmė taip pat yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta ir atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus. Apelianto teisinės padėties švelninimas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas tiek su teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, tiek ir su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą.
18. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad apylinkės teismas kaltės ir nuobaudos skyrimui bei individualizavimui reikšmingas aplinkybes įvertino teisingai, skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliekamas galioti, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T. advokato Jono Nekrašiaus apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. T. advokato Jono Nekrašiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.