Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo I. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

I. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas apie tai, kad ji, būdama D. P. įmonės įgaliotinė pagal 2001 m. rugsėjo 12 d. įgaliojimą, įdarbino nuo 2005 m. vasario 14 d. iki 2005 m. vasario 28 d. I. A. , nuo 2005 m. kovo 10 d. iki 2005 m. kovo 15 d. E. J. D. P. įmonėje, jos faktinėje veiklos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nelegaliai, be darbo sutarties, esant susitarimui dėl darbo vietos, funkcijų ir darbo užmokesčio, kur šios pilietės dirbo joms pavestą darbą – bendravo su darbo ieškančiais asmenimis, atsakinėjo į telefono skambučius, teikė informaciją darbdaviams bei klientams, būdamos neįformintos, kaip to reikalauja įstatymai ir už tai gavo darbo užmokestį. I. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 95, 98, 99 straipsnius, šiais savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

II.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu administracinę bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad iš Valstybinės darbo inspekcijos atstovės paaiškinimų, administracinio teisės pažeidimo protokolo, kitų bylos dokumentų matyti, kad I. P. , kaltinama dėl nelegalaus darbo, neturėjo darbdavio įgaliojimų sudaryti darbo sutartis. Byloje yra pateiktas 2001 m. rugsėjo 12 d. D. P. įmonės įgaliojimas I. P. disponuoti įmonės turtu, atstovauti įmonės interesams, sudaryti sandorius, atlikti finansines operacijas (b. l. 21). Įgaliojimo terminas neapibrėžtas. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, darbdavys savo teises ir pareigas gali įgyti per jam atstovaujančius subjektus. Atstovavimą, esant individualiems darbo santykiams, reglamentuoja civilinis kodeksas (Darbo kodekso 18 straipsnis, 93 straipsnis). Darbdaviui atstovauja įmonės vadovas, pagal įstatymą arba pagal įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). Įmonės vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui (Darbo kodekso 24 straipsnis). I. P. ir D. P. įmonės tiriamu laikotarpiu nesiejo darbo teisiniai santykiai (b. l. 95). D. P. įmonės I. P. išduotas įgaliojimo terminas neapibrėžtas, todėl jis galiojo vienerius metus nuo sudarymo dienos, tai yra negaliojo I. P. inkriminuojamų veiksmų atlikimo metu (Civilinio kodekso 2.142 straipsnio 1 dalis). Be to, šiame įgaliojime nėra nurodyta, jog įmonės vadovas D. P. suteikia I. P. teisę įmonės vardu sudaryti darbo sutartis (Civilinio kodekso 2.137 straipsnis, 2.140 straipsnio 3 dalis, 2.176 straipsnis). Iš pateiktų autorinių sutarčių matyti, kad I. A. , E. J. sutartis sudarė su D. P. įmone, atstovaujama I. P. (b. l. 15, 26). Šias aplinkybes patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos atstovės paaiškinimai, liudytojos E. J. parodymai, rašytiniai bylos dokumentai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad I. P. nebuvo darbdavio įgaliotas asmuo, tai yra neturi ATPK 41³ straipsnyje numatyto teisės pažeidimo subjekto specialiojo požymio. I. P. nėra LR ATPK 41³ straipsnyje numatytos veikos subjektas. I. P. nesant teisės pažeidimo subjektu, laikytina, kad I. P. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena I. P. atžvilgiu turi būti nutraukta.

III.

Apeliaciniu skundu Valstybinė darbo inspekcija prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš 2005 m. kovo 17 d. I. P. pasiaiškinimo matyti, kad D. P. įmonę steigė ji, bet pagal tuo metu galiojusius įstatymus savo vardu registruoti negalėjo, nes neturėjo turto, todėl įmonė užregistruota sutuoktinio vardu. Tačiau D. P. įmonės veikloje ir visuose patikrinimuose nedalyvauja, visur atstovauja I. P. . I. P. pasiaiškinime taip pat nurodoma, kad ji, atstovaudama įmonę, sudarė autorinę sutartį su E. J. , su kuria vėliau žadėjo sudaryti darbo sutartį. Iš 2006 m. vasario 17 d. I. A. paaiškinimo matyti, kad ji dėl darbo vietos, darbo funkcijų ir darbo užmokesčio taip pat susitarė su I. P. . Tokiu būdu I. P. tiek E. J. , tiek I. A. buvo faktinė darbdavė. Pats teismas nustatė, jog I. A. ir E. J. sutartis sudarė su D. P. įmone, atstovaujama I. P. . Esant tokioms aplinkybėms, Valstybinė darbo inspekcija (toliau – ir VDI) surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolo formaliam įmonės vadovui D. P. negalėjo, nes jo veikoje nėra pažeidimo įvykio ir sudėties. Jo vardu pavadintoje įmonėje veikė jo sutuoktinė – I. P. , kuri ir susitarė su darbuotojomis dėl visų būtinų darbo sudėties požymių, tačiau neapiformino tai rašytine darbo sutartimi pagal pavyzdinę jos formą. I. P. , o ne D. P. veika atitinka nelegalaus darbo sąvoką. Teismui nepripažinus I. P. tinkamu padaryto pažeidimo subjektu, nes netinkamas įgaliojimas, susidaro kuriozinė situacija, kad už pažeidimą turi atsakyti įmonės vadovas, kuris, aiškiai nustatyta, nėra susijęs su padarytu pažeidimu, nes jis nėra minėtų darbuotojų darbdavys. VDI nuomone, surašant protokolą, D. P.įmonės įgaliojimas I. P. veikti įmonės vardu visapusiškai, ką patvirtino pati I. P. savo paaiškinime, nebuvo netinkamas, todėl buvo įtrauktas į protokolą (kaltinimą), tačiau teismui esant kitos nuomonės, teismas galėjo pašalinti iš kaltinimo šį požymį, kad ji veikė pagal 2001 m. rugsėjo 12 d. įgaliojimą, bet pripažinti, jog I. P. veikė faktiškai pagal D. P. įgaliojimą arba pripažinti ją tiesiogiai darbdave.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą I. P. nurodo, kad yra nesvarbu, kad su D. P. įmone ji elgėsi kaip su sava, nes faktiškai ji neturėjo pilnos galios veikti kaip įmonės savininkė. Mano, kad būtų sukėlusi sutuoktinio pasipiktinimą, jei be jo žinios sudarytų darbo sutartis. Teigia, kad sudaryti darbo sutartis jai nebuvo poreikio, nes pati mėgsta atlikti darbą, kuris patinka. Pažymi, kad sudarydama autorines sutartis minėjo, kad jei gerai seksis, patiks ši veikla, tai ji sudarys darbo sutartis, tačiau tam būtų reikėję specialaus raštiško įmonės savininko sutikimo, įgaliojimo. Tik gavusi įgaliojimą įdarbinti, 2005 m. rugpjūčio mėn. ji sudarė darbo sutartį su savo mama. Tvirtina, kad sutartys jai buvo nenaudingos, nes ji negalėjo nustatyti darbo laiko, todėl ypač I. A. ateidavo ir išeidavo kada norėdavo. Klientai nurodė, kad ji būdavo nuo 10 iki 15 val. Pažymi, kad darbo inspekcijos pareigūnė iš jos šaipėsi, tyčiojosi, patvirtino, kad gali sudaryti autorines sutartis. Neteisinga yra teigti, kad jos sudarytos autorinės sutartys turi darbo sutarties požymių ir yra nelegalus darbas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

I. P. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį. Iš nurodytos teisės normos turinio akivaizdu, kad šio teisės pažeidimo subjektu gali būti tik darbdavys ar jo įgaliotas asmuo.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 16 straipsnis darbdavį apibrėžia kaip įmonę, įstaigą, organizaciją ar kita organizacinę struktūrą, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal šio Kodekso 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat fizinį asmenį, kurio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas. Pagal DK 24 straipsnio 1 dalį darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas. Darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). Administraciją sudaro pareigūnai. Jie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams. Administracijos pareigūnai pagal įstatymus ir įmonės, įstaigos, organizacijos steigimo dokumentus vykdo šių įmonių, įstaigų, organizacijų operatyvinį valdymą. Pagal DK 24 straipsnio 2 dalį įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Pagal DK 18 straipsnio 1 dalį atstovavimą esant individualiems darbo santykiams reglamentuoja Civilinis kodeksas, jeigu toks reglamentavimas neprieštarauja Darbo kodeksui.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad I. P. nebuvo darbdavio (D. P. įmonės) įgaliotas asmuo, t. y. jo atstovė, nes 2001 m. rugsėjo 12 d. jai išduoto įgaliojimo terminas ginčo aplinkybių metu jau buvo pasibaigęs, be to, pačiame įgaliojime nebuvo konkrečiai nurodyta teisė sudaryti darbo sutartis. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės nusprendė, kad darbdavio atstovu gali būti tik tas asmuo, kuriam išduotas rašytinis dokumentas – įgaliojimas, kuriame konkrečiai suteikta teisė sudaryti darbo sutartis. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, toks aiškinimas neatitinka įstatymo. Teisėjų kolegijos nuomone, DK normos nenustato, kad darbdavio atstovu gali būti laikomas tik tas asmuo, kuriam išduotas konkretus rašytinis įgaliojimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.133 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymas numato, kad asmuo gali būti faktiškai pripažįstamas atstovu ir jo kaip atstovo teisės gali būti numanomos ir iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikė, bei kito asmens (atstovaujamojo) elgesio. Šiuo atveju nėra būtina, kad atstovo teisėms patvirtinti būtų išduotas dar ir rašytinis įgaliojimas. Taigi darbdavio atstovu – įgaliotu asmeniu, nebūtinai laikytinas tik tas asmuo, kuriam išduotas bei galioja konkretus rašytinis įgaliojimas. Tinkamu atstovu (įgaliotu asmeniu), įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, gali būti pripažintas ir kitas asmuo. Be to, nepripažinus fizinio asmens, kuris leido darbuotojui dirbti ir su kuriuo nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, darbdavio įgaliotu asmeniu, svarstytina, ar toks asmuo pats (kaip fizinis asmuo) negali būti pripažintas darbdaviu, nes DK 16 straipsnis numato, kad darbdaviu gali būti ir fizinis asmuo.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarimo, sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą teismas išimtinai siejo su 2001 m. rugsėjo 12 d. įgaliojimo galiojimu bei jo turiniu, tačiau nesiaiškino, netyrė ir nevertino kitų reikšmingų bylai aplinkybių, kurių pagrindu I. P. galbūt galėtų būti patraukta atsakomybėn. Pastebėtina, kad byloje yra I. P. paaiškinimas, kuriame ji teigia, kad F. J. žadėjo, jog ją įdarbins, jei jai gerai seksis, nurodo, kad pati visur atstovauja įmonę (b. l. 20). Taigi I. P.iki skundžiamo nutarimo priėmimo iš esmės neneigė, kad ji buvo įgaliota sudaryti darbo sutartis. D. P. taip pat patvirtino, kad I. P. sudarė sutartis su I. A. ir E. J. pagal įmonės įgaliojimą (b. l. 77). Esant reikalui teismas taip pat gali apklausti patį įmonės savininką D. P. , išsiaiškinti, kaip buvo sudaromos darbo sutartys su kitais įmonės darbuotojais (jei tokių buvo), kas faktiškai tvarkė visus įmonės reikalus (pildė ir teikė mokesčių ir kitas deklaracijas ir pan.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad byloje nebuvo pilnai ir visapusiškai ištirtos visos reikšmingos bylai aplinkybės, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsniuose numatytas proceso teisės normas. Šios pažaidos pasekmėje galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gudynas Nijolė Piškinaitė Algirdas Taminskas