Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Danguolei Strimaitienei,

viešame teismo posėdyje naudodamasis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalyje bei 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1.2. Be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. kontroliavo ne mažiau kaip keturis taksi vairuotojus (pavėžėjus), iš kurių imdavo mokestį už automobilio nuomą – ne mažiau kaip 161 eurų per savaitę iš vieno vairuotojo:

1. Vairuotojas A. K., kurio šaukinys (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 26 d. iš V. S. nuomojosi automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

3. Teisiamojo posėdžio metu V. S. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis jau seniai užsiima individualia veikla, nuomojo kaltinime nurodytus taksi automobilius kaltinime nurodytiems žmonėms. Vairuotojai dalį pajamų nešdavo UAB „D.“ už užsakymus, o kitą dalį – maždaug po 45-50 eurų vairuotojai nešdavo jam. Gautų pinigų jis nedeklaruodavo. Jis neprisimena, kaip jis apskaitydavo pinigus, kuriuos gaudavo iš vairuotojų (jis žino, kad reikia surašyti ir deklaruoti sąskaitą bei čekį).

4. Teisiamojo posėdžio metu V. S., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

5. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. jis nuomojo automobilius „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volkwagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešime apie įtarimą nurodytiems žmonėms bei gavo iš pastarųjų finansinę naudą. Su šaukiniais (duomenys neskelbtini) jis vykdė pavėžėjo veiklą bei iš klientų gavo pinigus už užsakymus. Dalį pajamų, kurias jis yra gavęs už vykdytą individualią veiklą, jis yra deklaravęs Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tačiau dalies pajamų į savo apskaitą jis neįtraukė, šių pajamų nedeklaravo ir nesumokėjo reikiamų mokesčių. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ji nuoširdžiai gailisi, įsipareigoja atlyginti nurodytą žalą per dvejus metus (T. 2, b. l. 152-153).

6. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad maždaug 2017 metais, tikslaus laikotarpio neatsimena, pažįstamas jam pasiūlė dirbti pavėžėju su programa „E.“. Jis pradėjo dirbti maždaug 1-2 mėnesius iki Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliktos kratos UAB „D.“. Darbo sąlygas jis aptarė su V., kurio pavardės jis nežino (pastarasis prisistatė UAB „D.“ direktoriumi). Su V. jis sudarė automobilio „Volkswagen Sharan“, kurio valstybinio numerio jis neatsimena, nuomos sutartį ir minėtu automobiliu važinėjo. Po maždaug pusės metų automobilis sugedo, todėl jis pradėjo dirbti su automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis su V. buvo sutaręs, kad už automobilio nuomą jis mokės po 100 eurų per savaitę. Be to, jis pats apmokėdavo kuro išlaidas, o kitas eksploatacines išlaidas (automobilio remontą, draudimą ir t.t.) apmokėdavo V. Už programėlės „E.“ naudojimą pinigai buvo automatiškai išskaičiuojami iš jo „elektroninės piniginės“. Pinigus už automobilio nuomą jis kiekvieną savaitę mokėdavo tiesiogiai V. Sumokėjus pinigus jam nebuvo pateikiami jokie dokumentai. Iš viso pavėžėju su V. nuomojamu automobiliu jis dirbo apie 1,5 metų. Savo šaukinio programėlėje jis neatsimena. Jis patvirtina, kad programos „E.“ išraše, kuris jam pateiktas apklausos metu, yra nurodyti jo duomenys – vardas, pavardė, kontaktiniai telefonai, automobilis (T. 1, b. l. 78-79).

7. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad nuo 2012 metų iki 2018 metų jis dirbo pavėžėju (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti duomenys apie jo darbo stažą yra teisingi). Darbo sąlygas jis aptarė su V. S., kuris jam savo pareigų neįvardijo. V. S. suteikė jam automobilį. 2016-2017 metais jis dirbo su automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis nebuvo sudaręs nuomos sutarties – tiesiog jis buvo žodžiu susitaręs su V. S., kad už nuomą jis mokės 80 eurų per savaitę. Jis kiekvieną savaitę nunešdavo pinigus į dispečerinę, esančią (duomenys neskelbtini). Jam nebuvo pateikiami jokie apskaitos dokumentai dėl mokėtų pinigų už automobilio nuomą. Jis daugiau niekam nemokėjo jokių pinigų už programos „E.“ naudojimą, nuo užsakymų likę pinigai būdavo jo darbo užmokestis. Kuro išlaidas jis sumokėdavo pats, visos kitos su automobiliu susijusios išlaidos (remontas, draudimas ir kt.) buvo V. S. reikalas. Kol jis dirbo su automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo šaukinys buvo – (duomenys neskelbtini). Jis taip pat yra dirbęs ir kitais šaukiniais, tačiau šių neatsimena. Kiek jam yra žinoma šaukiniai keitėsi, nes keitėsi įmonių pavadinimai (T. 1, b. l. 84-85).

8. Specialistas, ištyręs V. S. ūkinę finansinę veiklą, konstatavo, kad V. S., vykdydamas pavėžėjimo paslaugų veiklą, naudodamasis UAB „D.“ priklausiančia internetine platforma „E.“, šaukiniais (duomenys neskelbtini), bei automobilių nuomos veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. gavo 51 997,72 eurų pajamų, tačiau deklaravo tik 5 058 eurų individualios veiklos pajamų V. S. nedeklaravo 46 939,72 eurų individualios veiklos pajamų ir 1 785,89 eurų sumažino mokėtiną gyventojų pajamų mokestį, sumokėjo 4 681,22 eurų mažiau valstybinio socialinio draudimo ir 1 451,60 eurų mažiau privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti V. S. ūkinės veiklos rodiklių dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. (T. 2, b. l. 58-65).

Motyvuojamoji dalis

9. Pareikalavus V. S. pateikti jo vykdomą individualią veiklą patvirtinančius dokumentus už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d., V. S. nurodė, kad reikalaujamų dokumentų neranda (T. 1, b. l. 86-87).

10. 2018 m. gegužės 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti V. S. pokalbiai apie programėlės naudojimą, elektroninės sąskaitos pildymą, vairuotojų instruktavimą kaip pildyti programėlę, kad nematytų Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pokalbio su N. F. metu V. S. pasakoja, kad pakėlė nuomos mokestį ir dabar jam visi moka nuomą po 23 eurus darbo dienomis ir 33 eurus savaitgalio dieną (T. 1, b. l. 124-126).

11. Išrašuose iš VĮ „Regitra“ administruojamos duomenų bazės nurodyta, kad automobiliai „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. S. (T. 1, b. l. 147-151).

12. 2018 m. sausio 31 d. sistemos „E.“ apžiūros protokole užfiksuota, kad „E.“ sistemoje V. S. įvestas kaip (duomenys neskelbtini) padalinio „B.“ (T. 2, b. l. 1-15).

13. V. S. mobiliojo ryšio telefono „Samsung SM-A300FU“ apžiūros metu užfiksuotas susirašinėjimas apie (duomenys neskelbtini) padalinį (T. 2, b. l. 16-27).

14. V. S. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktos 2015 – 2017 metų Metinės pajamų deklaracijos, pagal kurių duomenis apskaičiuoti į valstybės biudžetą nesumokėti mokesčiai (T. 2, b. l. 93-104).

15. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad V. S., nuo 2012 m. balandžio 24 d. vykdydamas individualią veiklą (individualios veiklos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), siekdamas sutrukdyti nustatyti savo individualios veiklos ūkinių rodiklių dydį ir struktūrą, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. naudodamasis UAB „D.“ priklausančia internetine platforma „E.“, vykdydamas taksi (pavėžėjimo) veiklą, veikdamas šaukiniais (duomenys neskelbtini), įvykdė 5 011 taksi (pavėžėjimo) užsakymų ir tokiu būdu už įvykdytus pavėžėjimo (taksi) užsakymus iš klientų gavo 20 924,72 eurų pajamų (1 186,25 eurų naudodamasis šaukiniu (duomenys neskelbtini), 10 213,25 eurų – šaukiniu (duomenys neskelbtini), 9 525,22? eurų – šaukiniu (duomenys neskelbtini). Be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. kontroliavo ne mažiau kaip keturis taksi vairuotojus (pavėžėjus), iš kurių imdavo mokestį už automobilio nuomą – ne mažiau kaip 161 eurų per savaitę iš vieno vairuotojo. Tokiu būdu už automobilių nuomą V. S. gavo ne mažiau kaip 31 073 eurų pajamų (laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 5 796 eurų, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. – 25 277 eurų). V. S., žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. vykdydamas taksi (pavėžėjimo) veiklą ir automobilių nuomos veiklą jis gavo ne mažiau kaip 51 997,72 eurų pajamų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, dalies šių pinigų, t. y. 46 939,72 eurų neįtraukė į savo individualios veiklos apskaitą. Tokiu būdu V. S., veikdamas tyčia, apgaulingai tvarkė savo individualios veiklos buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti jo individualios veiklos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. Taip pat šių įrodymų pakanka išvadai, kad V. S., siekdamas išvengti mokesčių, žinodamas, kaip laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. vykdydamas taksi (pavėžėjimo) veiklą ir automobilių nuomos veiklą gavo ne mažiau kaip 51 997,72 eurų pajamų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies nuostatą, pagal kurią socialinio draudimo įmokos (sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas), kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatą, pagal kurią 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, moka fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia ne žemės ūkio veikla, dalies šių individualios veiklos pajamų, t. y. 46 939,72 eurų nedeklaravo Metinėse pajamų mokesčio deklaracijose už 2015 m., 2016 m. ir 2017 m., nuo jų neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 1 785,89 eurų gyventojų pajamų mokesčio, 4 681,22 eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 1 451,60 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, bei šias deklaracijas 2016 m. balandžio 14 d., 2017 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 27 d. elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tokiu būdu V. S., siekdamas išvengti 7 918,71 eurų dydžio mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.

16. Veikų kvalifikavimo V. S. tyčia apgaulingai tvarkė savo individualios veiklos buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti jo individualios veiklos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., taigi V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

17. V. S., siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir dalies individualios veiklos pajamų – 46 939,72 eurų nedeklaravo Metinėse pajamų mokesčio deklaracijose už 2015 m., 2016 m. ir 2017 m., nuo jų neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 1 785,89 eurų gyventojų pajamų mokesčio, 4 681,22 eurų Valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 1 451,60 eurų Privalomojo sveikatos draudimo įmokų, bei šias deklaracijas 2016 m. balandžio 14 d., 2017 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 27 d. elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, taigi V. S. padarė nusikaltimą, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje.

III. Bausmių skyrimo motyvai

18. Spręsdamas dėl V. S. skirtinų bausmių rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. S. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskirtinus apysunkių nusikaltimų kategorijai. V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam įkaltinamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Šio baudžiamojo proceso metu nagrinėtų nusikalstamų veikų padarymo metu V. S. buvo neteistas (T. 2, b. l. 112-115), administracine nuobauda yra baustas vieną kartą, paskirta bauda sumokėta (T. 2, b. l. 116). V. S. vykdo individualią veiklą (T. 2, b. l. 108), taigi teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. S. skyrus švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmes – baudas, jų dydžius nustatant mažesnius už vidurkį, ir už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. S. skirtina 102 MGL, t. y. 5 100 eurų dydžio bauda; už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. S. skirtina 102 MGL, t. y. 5 100 eurų dydžio bauda. Šios bausmės bendrintinos jas apimant ir V. S. skirtina subendrinta 102 MGL, t. y. 5 100 eurų dydžio bauda.

19. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, V. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. S. skirtinos 102 MGL, t. y. 5 100 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 34 MGL, t. y. 1 700 eurų, ir V. S. skirtina galutinė 68 MGL, t. y. 3 400 eurų dydžio bauda, įpareigojant V. S. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 340 eurų.

IV. Civiliniai ieškiniai

20. Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškė ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti V. S. nusikalstama veika valstybei padarytą 1 785, 89 eurų turtinę žalą (T. 1, b. l. 51-57), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškė ieškinį, kuriuo prašo atlyginti V. S. nusikalstama veika Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 6 132, 82 eurų turtinę žalą (T. 1, b. l. 63-68).

21. Vertindamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad dėl V. S. neteisėtų veiksmų Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patyrė 1 785,89 eurų dydžio turtinę žalą, kurios baudžiamojo proceso metu V. S. neatlygino, dėl ko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys dėl V. S. nusikalstama veika valstybei padarytos 1 785,89 eurų žalos atlyginimo tenkintinas ir iš V. S. Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai priteistina 1 785,89 eurų.

22. Vertindamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareikštą ieškinį teismas pažymi, kad dėl V. S. neteisėtų veiksmų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas patyrė 6 132,82 eurų dydžio turtinę žalą (dėl nesumokėtų 4 681,22 eurų valstybinio socialinio draudimo ir 1 451,60 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokų), kurios baudžiamojo proceso metu V. S. neatlygino, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinys dėl V. S. nusikalstama veika Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir iš V. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteistina 6 132,82 eurų.

V. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti

23. Šešios kompaktinės plokštelės su apžiūrų protokolų priedais paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 16, 22-25 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti V. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 102 MGL, t. y. 5 100 eurų dydžio baudą.

Pripažinti V. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 102 MGL, t. y. 5 100 eurų dydžio baudą.

Bausmes subendrinti jas apimant ir V. S. skirti subendrintą 102 MGL, t. y. 5 100 eurų dydžio baudą.

Baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu – 34 MGL, t. y. 1 700 eurų ir V. S. skirti galutinę 68 MGL, t. y. 3 400 eurų dydžio baudą, įpareigojant V. S. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 340 eurus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir iš V. S. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai priteisti 1 785,89 eurų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir iš V. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui naudai priteisti 6 132,82 eurų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šešias kompaktines plokšteles su apžiūrų protokolų priedais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-1988-990/2020“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.