Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2018-07-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-225-382/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-07-04
Bylos Nr.
AN2-225-382/2018
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00008-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Pocius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-225-382/2018Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00008-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko Artūro Mikalausko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis pakartotinai per vienerius metus po administracinės nuobaudos paskyrimo už tokius pat veiksmus (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. esančiame parkelyje, 2017 m. gruodžio 10 d., apie 19 val., tyčia metė uždegtą petardą „Dum-Bum“ į betoninę šiukšliadėžę ir ją sugadino, taip padarydamas nedidelę 107,70 Eur žalą asociacijai „T.“.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu L. J. iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnį nutraukta, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties.

Šalies argumentai

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutarimą ir priimti naują.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, neįvertino L. J. charakterizuojančios medžiagos. Teismo posėdžio metu L. J. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad įvykio dieną kartu su V. M. sėdėjo ant suoliuko parkelyje ir matė, kaip atėjęs D. Č. įmetė uždegtą petardą į šiukšliadėžę ir ją susprogdino. Liudytojas V. M. patvirtino L. J. nurodytas aplinkybes. Kaip liudytojas apklaustas D. Č. parodė, kad jis šiukšliadėžės nesusprogdino, tai padarė L. J.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad 2018 m. sausio 5 d., pirminio protokolo L. J. surašymo metu, pažeidėjas su pažeidimu sutiko, nurodė, kad uždegęs petardą metė ją į šiukšliadėžę, kurioje buvo vandens, todėl šiukšliadėžė suskilo į kelias dalis, pripažino sugadinęs svetimą turtą ir dėl savo elgesio gailėjosi. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2018 m. sausio 22 d. priėmė nutartį grąžinti administracinio nusižengimo bylą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Taigi 2018 m. sausio 5 d. L. J. surašytas protokolas buvo anuliuotas ir surašytas kitas protokolas. Tuomet L. J. jau pateikė kitokį paaiškinimą, kad šiukšliadėžės nesugadino, o kodėl pirmą sykį prisipažino tyrėjai sugadinęs šiukšliadėžę, negalėjo paaiškinti. V. M. policijos pareigūnams teiktame paaiškinime nurodė, kad nematė ir nežino, kas sugadino šiukšliadėžę, kad L. J. pamelavo, jog jis ką matęs. V. M. patvirtino, kad nieko apie tai nežino ir nieko pasakyti negali, tik kaime iš vaikų girdėjęs, jog šiukšliadėžę susprogdino L. J. Nurodė, jog su L. J. paskutiniu metu nebendrauja, uždraudė mama, todėl daugiau apie jį pasakyti nieko negali. Taigi apeliaciniame skunde daroma išvada, jog L. J. ir V. M. teiktų policijai paaiškinimų turinys neatitinka liudijimų teisme, manoma, kad tiek L. J., tiek V. M. melavo ir klaidino teismą, trukdė tirti administracinį nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nevertino V. Č. policijai teikto paaiškinimo, kuriame ji nurodė, kad 2017 m. gruodžio mėn., apie 10 d. (tikslios datos nepamena), išėjo iš savo namų su šuniuku pasivaikščioti ir parkelyje sutiko buvusį bendraklasį L. J., kuris juokdamasis pasigyrė, kad įmetė į šiukšliadėžę petardą, todėl ji suskilo. Vėliau, jau po įvykusio pirmojo teismo posėdžio, sutiktas L. J. juokdamasis pasakojo, kad išsisuko, niekas jo nenubaudė ir nieko jam nepadarys. Iš M. L. policijai teikto paaiškinimo matyti, kad L. J. kelios dienos prieš įvykį buvo pastebėtas vaikščiojantis po (duomenys neskelbtini) k. parkelį ir mėtantis petardas. Teismas nevertino L. J. charakterizuojančios medžiagos, kurią pateikė Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius.

Taigi iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, t. y. protokolo, liudytojų paaiškinimų, įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelės, darytina išvada, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, įvykdė L. J.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą ir apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, apsiribojo tik formaliu duomenų vertinimu, įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, todėl padarė formalią argumentais nepagrįstą išvadą, kad visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas pagal ANK 115 straipsnį, jei konstatuojama, kad jis tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. J. savo kaltės tiek duodamas paaiškinimus policijos pareigūnams (b. l. 7, 23), tiek teismo posėdžio metu (b. l. 38) nepripažino, nurodė, kad ne jis susprogdino šiukšliadėžę, o tai padarė D. Č. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra surinkta jokių neginčijamų įrodymų, kurie paneigtų L. J. parodymus. Su tokiu vertinimu apygardos teismas negali sutikti. Visų pirma, pažymėtina, kad nors L. J., 2017 m. gruodžio 29 d. ir 2018 m. kovo 20 d. teikdamas paaiškinimus policijos pareigūnams (b. l. 7, 23), savo kaltės padarius administracinį nusižengimą nepripažino, tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog pirminio 2018 m. sausio 5 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 94ANP-138540755-18 grafoje „Asmens pasiaiškinimas ir pastabos“ L. J. nurodė, kad pripažįsta, jog 2017 m. gruodžio 10 d., apie 19 val., būdamas (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. esančiame parkelyje, uždegęs metė petardą į šiukšliadėžę, kurioje buvo vandens, todėl šiukšliadėžė suskilo į kelias dalis (b. l. 3). Taigi, duodamas pirminius parodymus, L. J. prisipažino sugadinęs svetimą turtą ir dėl tokio savo elgesio gailėjosi. Atitinkama parodymų kaita leidžia teismui abejoti L. J. duotų parodymų patikimumu, todėl jie vertintini kritiškai. Be to, apygardos teismas nesutinka, kad byloje nesama duomenų, kurie paneigtų L. J. parodymus, kai jis tvirtino, jog administracinio nusižengimo nepadarė.

Liudytoja V. Č., 2018 m. kovo 6 d. duodama paaiškinimus policijos pareigūnams, nurodė, jog 2017 m. gruodžio mėnesį, apie 10 d. (tikslios datos neprisimena), apie 17 val., išėjo iš namų pasivaikščioti su šuniu ir parkelyje sutiko L. J., kuris pats pasigyrė ir juokdamasis papasakojo, kad įmetė į šiukšliadėžę petardą, todėl šiukšliadėžė sprogo. Be to, V. Č. papildomai pažymėjo, kad jau po teismo posėdžio sutikus L. J., jis pasijuokė, kad išsisuko, niekas jo nenubaudė ir nieko nepadarys (b. l. 27). Nors akivaizdu, jog pati liudytoja V. Č. tiesiogiai įvykio nematė, tačiau ji aptarė aplinkybes, kurias jai persakė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. J. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymais, duotais policijos pareigūnams, kadangi nesama pagrindo manyti, jog liudytoja turi priežastį apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį arba teikti melagingus ar klaidingus parodymus.

Atkreiptinas dėmesys, jog anksčiau aptartus liudytojos parodymus patvirtino 2018 m. kovo 8 d. duodamas parodymus policijos pareigūnams ir liudytojas D. Č. Jis nurodė, jog, skirtingai, nei teigė L. J., šiukšliadėžės tikrai nesugadino, o tai padarė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas L. J. Liudytojas pažymėjo, kad paties įvykio nematė, tačiau girdėjo, jog L. J. vaikams gyrėsi, kad sugadino šiukšliadėžę (b. l. 28). Pirmosios instancijos teismas šio liudytojo parodymus vertino kritiškai, tvirtino, kad jie yra nenuoseklūs, nes kaip liudytojas apklaustas D. Č. teismo posėdyje patvirtino, jog matė, kaip L. J. įmetė petardą į šiukšliadėžę (b. l. 45). Nors matyti, kad liudytojas iš dalies teismo posėdžio metu savo parodymus pakeitė, kadangi L. J. buvo jį nurodęs kaip asmenį, kuris galėjo sugadinti šiukšliadėžę, negalima tvirtinti, kad šis liudytojas neturi visiškai jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau būtina įvertinti aplinkybę, jog D. Č. parodymai iš dalies atitinka liudytojos V. Č. parodymus. Duodamas parodymus policijos pareigūnams, D. Č. patvirtino, jog girdėjo, kad L. J. gyręsis kitiems, kaip sugadino šiukšliadėžę, tą patį patvirtino ir V. Č., tik nurodė, kad įvykio aplinkybes jai papasakojo pats administracinėn atsakomybėn traukiamas L. J. Šie liudytojų V. Č. ir D. Č. parodymų sutapimai leidžia teismui spręsti apie tai, kad nors tyrimo metu nebuvo nustatyta asmenų, kurie patys tiesiogiai būtų stebėję įvykį, kurio metu L. J. įmetė petardą į šiukšliadėžę, tačiau bylos medžiagoje esama netiesioginių duomenų, kurie formuoja teismo vidinį įsitikinimą, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, padarė būtent L. J. Tokį vertinimą lemia tai, jog nors ne analogiškais parodymais (tai tik didina liudytojų parodymų patikimumą), tačiau abu liudytojai patvirtino, kad žino, jog po įvykio L. J. pats gyręsis, kaip įmetė petardą į šiukšliadėžę, esančią (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. parkelyje.

Jei pirmosios instancijos teismas kaip nenuoseklius vertino liudytojo D. Č. parodymus, taip pat turėjo būti vertinami ir liudytojo V. M. parodymai. Apklausiamas policijos pareigūnų liudytojas nurodė, kad nematė ir nežino, kas sugadino šiukšliadėžę. V. M. tvirtino, jog L. J. pamelavo, kad jis ką nors matė. Vis dėlto liudytojas V. M. pažymėjo, kad iš vaikų girdėjęs, jog parkelyje šiukšliadėžę sugadino, į ją įmetęs petardą, jo kaimynas L. J. (b. l. 29). Tokie parodymai atitinka prieš tai aptartus liudytojų D. Č. ir V. Č. parodymus, duotus policijos pareigūnams tyrimo metu. Vis dėlto teismo posėdžio metu liudytojas V. M. nurodė, kad įvykio dieną kartu su L. J. sėdėjo parkelyje ant suoliuko ir matė, kaip D. Č. įmetė petardą į šiukšliadėžę. Pažymėjo, jog apklausiamas policijos darbuotojų to nepasakė, nes nenorėjo įduoti draugo (b. l. 58). Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, jog, skirtingai nei liudytojo D. Č., V. M. parodymai, duoti policijos pareigūnams ir duoti teismo posėdžio metu, skiriasi kardinaliai, nes jis nurodė du skirtingus asmenis, neva atsakingus už administracinio nusižengimo padarymą. Taigi liudytojo V. M. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, tikrai turėjo būti vertinami kritiškai ir sukelti pirmosios instancijos teismui abejonių dėl jų patikimumo. Apygardos teismas yra linkęs kaip teisingus vertinti liudytojo V. M. parodymus, duotus policijos pareigūnams, kadangi jie iš esmės atitinka kitų liudytojų parodymus, sutampa dėl esminių faktinių aplinkybių (žinojo, jog po įvykio L. J. gyrėsi, kad sugadino šiukšliadėžę, į ją įmetęs petardą) ir sudaro su kitais byloje esančiais duomenimis neprieštaringą visumą bei leidžia spręsti apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

Atkreiptinas dėmesys, jog nors liudytojas M. L. tiesiogiai įvykio, kurio metu buvo sugadinta šiukšliadėžė, nematė, tačiau patvirtino, jog iš kitų asmenų girdėjo, kad po šio įvykio pats administracinėn atsakomybėn traukiamas L. J. prisipažino, jog būtent jis sugadino šiukšliadėžę (b. l. 30). Taip pat liudytojas pažymėjo, jog prieš įvykį matė, kaip L. J. (duomenys neskelbtini) parkelyje mėtė petardas, todėl buvo sustojęs ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį dėl tokio pastarojo elgesio sudrausminęs. Šios aplinkybės tik patvirtina apeliacinės instancijos teismo vidinį įsitikinimą, jog įvykio vietoje L. J. petardas mėtė jau ne pirmą kartą, jis nelinkęs paisyti įstatymuose įtvirtintų draudimų ir laikytis numatytų įpareigojimų, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų liudytojų parodymus, kurie nors tiesiogiai įvykio ir nematė, tačiau girdėjo patys iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens arba kitų asmenų, kaip L. J. gyrėsi, kad tai jis įmetė petardą į šiukšliadėžę (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. esančiame parkelyje, t. y. sugadino svetimą turtą. Nesama pagrindo manyti, kad liudytojai nori apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ar tarp jų yra susiklostę konfliktiški santykiai.

Aplinkybę, kad L. J. yra linkęs nepaisyti teisės normų ir daryti pažeidimus, patvirtina 2018 m. sausio 5 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad per vienerius metus L. J. jau buvo padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje (b. l. 9). Padarytą išvadą patvirtina ir L. J. charakteristika iš (duomenys neskelbtini) mokyklos. Charakteristikoje, be kita ko, pažymėta, jog mokinys dažnai konfliktuoja arba pats sukelia konfliktą, ieško priekabių prie mažesnių ir silpnesnių mokinių. Elgesys kartais būna agresyvus, pykčio metu ranką kelią ne tik prieš kitus mokinius, bet grasina ir pedagogams. Šiuo metu L. J. yra skirta minimali priežiūra. Mokinio netinkamas elgesys dažnai svarstomas mokyklos Vaiko gerovės komisijoje, tačiau L. J. elgesio pagerėjimas būna trumpalaikis (b. l. 31). Visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad padarytas pažeidimas nėra atsitiktinis, o greičiau suplanuotas arba bent jau pasireiškęs kaip nuosekliai pasirinktas L. J. elgesio variantas. Atsižvelgdamas į L. J. asmenybę, jo elgesį iki pažeidimo padarymo ir po jo, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų, nors ir tiesiogiai nemačiusių paties įvykio, parodymais, kad šiukšliadėžę, esančią (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. parkelyje, sugadino, įmetęs į ją petardą, būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas L. J. L. J. kaltę patvirtina liudytojų parodymai, duoti tiek policijos pareigūnams, tiek teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, administracinio nusižengimo protokolas, 2018 m. kovo 8 d. apžiūros protokolas, iš dalies paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, užfiksuoti pirminiame administracinio nusižengimo protokole.

Taigi apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Patikrinus pirmosios instancijos teismo nutarimą, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, negalima daryti išvados, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl yra pagrindas jį naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Apygardos teismas konstatuoja, kad L. J. pakartotinai per vienerius metus po administracinės nuobaudos paskyrimo už tokius pat veiksmus (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. esančiame parkelyje, 2017 m. gruodžio 10 d., apie 19 val., tyčia metė uždegtą petardą „Dum-Bum“ į betoninę šiukšliadėžę ir ją sugadino, taip padarydamas nedidelę 107,70 Eur žalą asociacijai „T.“, t. y. L. J. padarė ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.

Kadangi apygardos teismas pripažįsta esant L. J. veiksmuose ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtį, turi būti sprendžiamas klausimas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Skiriant nuobaudą L. J. atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. L. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (b. l. 12, 13), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad L. J. administracinį nusižengimą, numatytą tame pačiame Administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje, padarė pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas) (b. l. 9). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, L. J. skirtina atitinkamo straipsnio sankcijoje nustatyta minimali nuobauda. Atsižvelgiant į tai, kad L. J. yra nepilnametis (gim. 2001 m. gegužės 5 d.), administracinė nuobauda – bauda – jam skirtina vadovaujantis ANK 44 straipsniu ir mažintina per pusę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

tenkinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko Artūro Mikalausko apeliacinį skundą.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje:

L. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnį ir jam skirti 25 Eur (dvidešimt penkių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Zigmas Pocius