Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-535-397-2013

Teisėjas Algis Vieraitis Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00029-2012-9 Procesinio sprendimo kategorijos:

NUTARTIS

2013 m. liepos 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Furmonui, nuteistajam R. K., jo gynėjui advokatui Renui Bradūnui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nuteistas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams laisvės apribojimo, nustatant įpareigojimus: 1) 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kiek tai nebus susiję su darbu, 2) toliau mokytis, dirbti ar registruotis Darbo biržoje, 3) per skiriamos bausmės laiką (1 m. ir 3 mėn.) atlyginti nukentėjusiems O. R. ir V. R. nusikaltimu padarytą 15350 Lt turtinę žalą.

Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ginant viešą interesą pareikštas byloje civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš R. K., priteista penkiolika tūkstančių tryss šimtai penkiasdešimt litų (15 350 Lt) turtinės žalos atlyginimo O. R. ir V. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, iškarto po to, kai šis nenustatytas asmuo paskambinęs laidinio ryšio telefonu Nr. 8 342 69003 O. R. melagingai prisistatė policijos pareigūnu R. D. iš Anglijos, pranešė apie tariamą 8 m. mažametės mergaitės sužalojimą O. R. dukros asmenyje, gresiančią dukrai laisvės atėmimo bausmę ir pasiūlius sumokėti nukentėjusios tėvams piniginę kompensaciją, kad to išvengti, per atvyksiantį Vilkaviškio r. sav. gyvenantį jų giminaitį, 2012-01-10 apie 12.45 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) esančius O. R. ir V. R. namus kaip tariamas nukentėjusio asmens atstovas, kur apgaule savo ir kitų asmenų naudai iš nukentėjusių O. R. ir V. R. įgijo 5000 litų ir 3000 eurų, kas bendrai sudarė 15 350 litų.

Nepagrįstai teismas kaip neginčytinus jo kaltės įrodymus įvardijo nukentėjusios O. R. parodymus atpažinti iš nuotraukų bei gyvų asmenų, kur nukentėjusioji atpažino jį kaip asmenį, kuriam atidavė savo turėtus 5000 Lt bei 3000 eurų. Visų pirma, apklausoje nukentėjusioji nurodė, kad po to, kai iš namų išėjo asmuo, kuriam atidavė pinigus, ji paskambino sūnui bei pranešė apie įvykį. Tuomet sūnus pas ją į namus atsiuntė draugą ar giminaitį policijos pareigūną S., su kuriuo atvyko ir operatyvinė grupė. Kokį vaidmenį tuo metu atliko minėtas S., nėra aišku, tačiau akivaizdu, kad tyrimas buvo vykdomas neobjektyviai, kadangi buvo įtakojamas su tyrimu nesusijusių asmenų, kurie galimai darė tam tikrą poveikį tyrimui pakreipti reikalinga linkme, t.y. surasti bet kokį asmenį, kuris būtų pripažintas kaltu dėl įvykio ir būtų galimybė išsiieškoti padarytą žalą. Tokiu asmeniu buvo pasirinktas jis, kadangi tuo pačiu metu Marijampolės AVPK, kurio sudėtyje yra Vilkaviškio r. PK, buvo tiriama kita byla, kurioje jis buvo įtariamas panašaus pobūdžio nusikaltimo padarymu. Todėl galimai jo nuotrauka buvo parodyta nukentėjusiai O. R. ir pasakyta, kad greičiausiai jis ir yra tas asmuo, kuris įvykdė jos atžvilgiu nusikaltimą. Atliekant atpažinimą iš nuotraukų, nedalyvavo jokie kviestiniai ar pašaliniai asmenys, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti tokio veiksmo teisėtumą, o atliekant asmens parodymo atpažinti veiksmą, įvyko incidentas, kuris paneigia bet kokį šio proceso veiksmo teisėtumą bei pagrįstumą. Tai yra, greta jo buvo pakviesti du asmenys, o vėliau į kabinetą buvo atvesta nukentėjusioji O. R.. Tame pačiame kabinete buvo dar du pareigūnai, neskaitant procesą vykdžiusios tyrėjos. Nukentėjusioji žiūrėjo į tris asmenis ir negalėjo atpažinti nei vieno. Tada pareigūnas išsivedė nukentėjusią iš kabineto, o po kiek laiko parvedė atgal, ir tuomet nukentėjusi O. R. parodė į jį bei pasakė, kad pinigus ji atidavė jam. Tokie parodymai ir buvo užfiksuoti protokole. Procese dalyvavo neturėdamas kvalifikuoto gynėjo, todėl nesuprato, kad į protokolą galima įrašyti kokias nors pastabas dėl atliekamo proceso veiksmo neteisėtumo. Nepagrįstai teismas kaip neginčytinus jo kaltės įrodymus įvardijo nukentėjusios O. R. parodymus atpažinti iš nuotraukų bei gyvų asmenų, kur nukentėjusioji atpažino jį kaip asmenį, kuriam atidavė savo turėtus 5000 Lt bei 3000 eurų.

Byloje esanti specialisto išvada paneigia jo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Specialistas ištyręs oficialaus atlyginimo aktą bei sulyginęs jį su jo ranka rašytais lyginamaisiais pavyzdžiais, davė išvadą, kad nėra galimybės nustatyti, ar jis rašytas jo ranka. Tai reiškia, kad jeigu šį raštą jis būtų rašęs, jis būtų buvęs identifikuotas ir nustatyta, kad tai jo raštas. Akivaizdu, kadangi teksto dalis, kurią rašė pati O. R. yra identifikuotas ir specialistas dėl šio teksto dalies yra konstatavęs, kad jis rašytas O. R., o jo braižas nebuvo identifikuotas, kas akivaizdžiai paneigia jo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje.

Teismas paskyręs laisvės apribojimo bausmę įpareigojo per skiriamos bausmės laiką atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą. Šio apribojimo realiai įvykdyti jis negali, kadangi yra moksleivis, mokosi, neturi jokių darbinių santykių. Mokosi dieninėse studijose, todėl susirasti darbą galimybių neturi, o teismo sprendimas pasmerktas neįvykdymui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, ginčija pirmosios instancijos nuosprendžio pagrįstumą dėl jo nuteisimo pagal BK 182 str. 1 d. Prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nesutinka su teismo paskirtu įpareigojimu atlyginti per paskirtos bausmės laiką 1 m. 3 mėn. laikotarpį nukentėjusiems padarytą žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio normomis, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

Apylinkės teismas visapusiškai ir pilnutinai ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai R. K. pripažino kaltu dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Apylinkės teismas apeliantą kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, skirdamas bausmę įstatymus taikė tinkamai, BPK normų reikalavimų nepažeidė.

Lietuvos Respublikos BK 192 straipsnyje reglamentuojama asmens parodymo atpažinti tvarka, kurioje numatyta, kad atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, ūgis, kūno sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę. Parodomų atpažinti asmenų turi būti ne mažiau kaip trys. 2012-03-05 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad metu nukentėjusioji O. R. ir gyvai atpažino visu ūgiu stovėjusį kaltinamąjį R. K. kaip paėmusį iš jos apgaule išviliotus pinigus (b. l. 21-24, 1 t.).

BPK 192 str. 5 d. reglamentuojamas atpažinimas, daromas pagal nuotrauką. Fotografija parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. 2012-02-09 asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji O. R. iš bendrų veido bruožų ir akių atpažino kaltinamąjį R. K., kaip pinigus iš jos paėmusį asmenį (b. l. 18-20, 1 t.). Tai, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu tiek iš pateiktų 6 asmenų fotonuotraukų, tiek ir iš parodomų atpažinti trijų asmenų atpažino R. K., kaip asmenį paėmusį iš jos pinigus, nuketėjusioji patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame parodė, kad jos vyrui atidarius duris, į kambarį įėjo vienas kaltinamasis. Jo veidą ji labai gerai įsidėmėjo, iš karto jį atpažino policijoje tiek iš nuotraukų, tiek po to ir natūroje (gyvai), ir kai buvo suvesta su juo į akistatą, o taip pat be jokių dvejonių atpažįstanti ir teisiamajame posėdyje. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad įėjęs kaltinamasis nieko nekalbėjo, paėmė nuo stalo jų su vyru jau lig tol padėtus pinigus – 5000 litų ir 3000 eurų, visi buvo kupiūromis po 500. Dar prieš ateinant kaltinamajam, skambinusio prašymu ir diktuojant, ji pradėjo rašyti pinigų perdavimo raštelį, o atėjęs kaltinamasis kažką jame parašė ir iškarto išėjo, - raštelio pradžia rašyta jos, o pabaiga apie pinigų gavimą, - kaltinamojo, daugiau niekas be jų dviejų šiame rašte nieko nerašė.

Nepriklausomai nuo to, kad V. R. ir neatpažino R. K. nes su juo tiesiogiai nebendravo, račiau nukentėjusiųjų parodymų nuoseklumą apie įvykio aplinkybes ir nusikaltimą padariusio vyro tapatybę patvirtina ir akistatos su kaltinamuoju R. K. 2012-08-20 protokolas. Akistatos metu O. R. taip pat atpažino R. K. ir patvirtino, kad būtent jis išviliojo iš jos pinigus (1 t., b. l. 17).

Kuomet R. K. atėjo pas O. R. ir V. R. paimti pinigų, buvo surašytas raštelis. Rankraštiniame „oficialaus atlyginimo akte“ pirmoji dalis teksto parašyta, kaip nurodyta pačiame tekste, O. R. ranka, kiek žemiau daugiau dešinėje pusėje yra akivaizdžiai kito asmens ranka padarytas rankraštinis įrašas „dalis žalos atlyginta 3000 eurų, 5000 litų A. B.“ ir neįskaitomai pasirašyta (b. l. 29, 1 t.).

Atlikus raštelio rašysenos tyrimą, 2012-10-05 rašysenos tyrimo teismo specialisto išvadoje Nr. 11-2106(12) konstatuota, jog tirti pateikto dokumento, - „oficialus atlyginimo aktas“, pirmąją dalį, pasibaigiančią žodžiais „...Aš O. R.“, parašė nukentėjusioji O. R.. Ar likusią, žemiau parašytą dokumento dalį „...dalis žalos atlyginta 3000 eurų 5000 litų A. B.“ parašė kaltinamasis R. K., išvadoje konstatuojama, kad nustatyti negalima, nes tyrimu nustatyti rašysenos bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai nesudaro požymių visumos, reikalingos kategoriškai išvadai duoti (b. l. 63-65, 1 t). Tad nors dėl minėtų priežasčių nebuvo tiksliai nustatytas antros raštelio dalies autorius, apelianto argumentai, kad tokia išvada paneigia jo dalyvavimą nusikaltimo padaryme, nelaikytini pagrįstais, paneigiančiais kitais įrodymais nustatytas nusikaltimo aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismui abejonių nekyla, kad būtent R. K. apgaule, paėmė ir įgijo nukentėjusiųjų pinigus. Apeliaciniame skunde pateikta versija dėl asmens parodymo atpažinti tvarkos pažeidimų bei rašysenos tyrimo išvados, bei kaltės neigimas, vertinama, kaip apelianto pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Nežiūrint į tai, kad R. K. yra moksleivis, nedirbantis ir neturintis pastovių pajamų, pirmosios instancijos teismo paskirtas įpareigojimas per paskirtos bausmės laiką atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą, paskirtas pagrįstai. Tai, kad apeliantas mokosi Marijampolės profesinio rengimo centre, nelaikytina kliūtimi jam įsidarbinti ir pradėti atlyginti žalą nors dalimis, tuo labiau, kad, kaip nustatyta, pinigines lėšas kaltinamasis pasisavino, jokių duomenų apie jų praradimą, perleidimą tretiesiems asmenims nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino kiekvieną byloje surinktą įrodymą atskirai kitų duomenų kontekste bei visų įrodymų visetą, ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad R. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pilnai pasitvirtino, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. teisingai ir pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje ir išteisinti apeliantą, kaip to rašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo.

Skiriant nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikalimo pobūdį, sunkumą, tyčios turinį. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį, BK 54 str., 55 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.