- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-1275/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- Casterbridge Inc
- Atsakovas
- BUAB „Vilniaus sadutė“, BUAB „Mediteranija“, BUAB „Mobili statyba“, R. A.
- Trečiasis asmuo
- L. M., Z. A., Kazimierui A
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Casterbridge Inc. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Casterbridge Inc. ieškinį atsakovui BUAB „Vilniaus sadutė“, BUAB „Mediteranija“, BUAB „Mobili statyba“, R. A., tretiesiems asmenims L. M., Z. A., Kazimierui A. A. dėl BUAB „Vilniaus sadutė“ akcininko teisių pažeidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas, patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas apginti akcininko Casterbridge Inc. pažeistas teises BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje, pripažįstant negaliojančiais jo teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį pažeidžiančius sandorius, t. y. pripažinti negaliojančiu UAB „Mobili statyba“ finansinį reikalavimą į UAB „Vilniaus sadutė“ 223 999,63 Lt skolą; pripažinti negaliojančia 2008 m. rugsėjo 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį tarp R. A. ir UAB „Mobili statyba“; pripažinti negaliojančiu UAB „Mediteranija“ finansinį reikalavimą į UAB „Vilniaus sadutė“ 300 000,00 Lt baudą, 11 391,78 Lt palūkanas ir 40 000,00 Lt avansą pagal 2007 m. gruodžio 6 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį; pripažinti negaliojančia 2009 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį tarp R. A. ir UAB „Mediteranija“ dėl 340 000, Lt skolos perleidimo.
Ieškovas, būdamas BUAB „Vilniaus sadutė“ akcininkas, nesutiko su UAB „Mobili statyba“ patvirtintu, o vėliau R. A. perimtu finansiniu reikalavimu, nes, atlikus ikiteisminį tyrimą, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose nebuvo pateikta rangos sutartis tarp UAB „Vilniaus sadutė“ ir UAB „Mobili statyba“. Nors buvo pateikta UAB „Mobili statyba“ 2008 m. kovo 27 d. PVM sąskaita-faktūra ir atliktų darbų aktas, statybos rangos darbus realiai atliko UAB „Elvora“, todėl reikalavimas atlyginti už tariamai atliktus darbus yra negaliojantis ir prieštarauja juridinio asmens teisnumui. R. A. perėmė reikalavimus atlyginti už darbus, kurie nebuvo atlikti.
UAB „Mediteranija“ kreditorinis reikalavimas dėl 300 000 Lt baudos, 11 391,78 Lt palūkanų ir 40 000 Lt avanso grąžinimo, ieškovo nuomone, yra negaliojantis, nes jis buvo suformuotas nepagrįstai perkeliant UAB „Vilniaus sadutė“ kaltę dėl nuomos sutarties nevykdymo, nors nuomos sutarties nevykdė UAB „Mediteranija“. Pagal 2007 m. gruodžio 6 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį patalpos buvo išnuomotos UAB „Mediteranija“, kuri pagal sutartį įsipareigojo sumokėti 40 000 Lt avansą, mokėti 10 000 Lt nuomos mokestį bei už komunalines paslaugas. UAB „Mediteranija“ iki 2008 m. liepos 20 d. turėjo įrengti patalpas pagal projektinę dokumentaciją, tačiau to nepadarė. 2008 m. gegužės 5 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas, o 2009 m. sausio 5 d. pranešimas dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Šie dokumentai, ieškovo nuomone, yra tariami ir sudaryti siekiant iškreipti tikruosius tarp šalių susiklosčiusius santykius. Šiuo atveju nuomos sutarties nevykdė UAB „Mediteranija“, sutartiniai santykiai nutrūko dėl šios bendrovės kaltės, todėl reikalavimas priteisti skolą yra tariamas. UAB „Mediteranija“ nevykdė jokios veiklos, todėl ji negalėjo vykdyti ir nuomos sutartį, todėl yra pagrindas finansinį reikalavimą pripažinti niekiniu, nes jis yra tariamas (CK 1.86 straipsnis), sudarytas siekiant įgyti UAB „Vilniaus sadutė“ turtą. Šio reikalavimo patvirtinimas bankroto byloje neatitinka protingumo principų ir UAB „Vilniaus sadutė“ veiklos tikslo – pelno siekimo.
R. A. turėjo tikslą iššvaistyti įmonės turtines teises ir turtą, įgyti UAB „Vilniaus sadutė“ turtą, todėl bendrovės veiklą organizavo ir vykdė priešingai įmonės interesams. UAB „Vilniaus sadutė“ direktorė sutartis su UAB „Mobili statyba“ ir UAB „Mediterenija“ sudarė žinodama, kad jos vadovaujama bendrovė nevykdys jokių mokėjimų pagal šias sutartis. Tiek finansiniai reikalavimai, tiek reikalavimų perleidimo sutartys pažeidžia ieškovo kaip akcininko teises.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Vilniaus sadutė“ administratorius su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas BUAB „Mobili statyba“ su ieškinio dalimi, susijusia su UAB „Mobili statyba“ nesutiko, prašė ją atmesti. Nurodė, kad UAB „Vilniaus sadutė“ iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui nebuvo perduoti visi buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau VAVMI atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad rangos sutartis tarp šių bendrovių buvo sudaryta, nes PVM sąskaita faktūra buvo apskaityta ir deklaruota PVM deklaracijoje už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. Sutartis su UAB „Elvora“ buvo sudaryta vėliau, t. y. 2008 m. balandžio 24 d.
Atsakovas UAB „Mediteranija“ nurodė, kad ieškovo teiginiai dėl sandorio fiktyvumo nėra įrodyti. Ieškovas neginčijo nei 2007 m. gruodžio 6 d. nuomos sutarties, nei 2008 m. gegužės 5 d. papildomo susitarimo prie jos, nei 2009 m. sausio 5 d. vienašalio nuomos sutarties nutraukimo. Fiktyvus sandoris neturi turėti jokių padarinių, o nagrinėjamu atveju sandoris sukėlė teisinius padarinius, nuomos sutartis buvo nutraukta.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovui R. A. priteisė 3 630 Lt advokato pagalbai apmokėti bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas iš ieškovo. Spręsdamas dėl UAB „Mobili statyba“ perleisto reikalavimo fiktyvumo ir prieštaravimo UAB „Vilniaus sadutė“ teisnumui, priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo pripažinti, jog UAB „Mobilio statyba“ statybos darbų neatliko. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis liudytojo P. U. parodymais, 2008 m. kovo 27 d. PVM sąskaita-faktūra bei VAVMI pateikta 2008 m. balandžio 25 d. PVM deklaracija. Teismas taip pat nenustatė, kad ieškovo nurodomas sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams, nes pagal CK 1.82 straipsnio nuostatas sandoris gali būti nuginčytas tik tais atvejais, kai sandorio šalis veikė nesąžiningai. Teismas taip pat nenustatė pagrindų pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia.
Spręsdamas dėl 351 391,78 Lt reikalavimo, nurodė, kad 300 000 Lt sudaro netesybos pagal UAB „Vilniaus sadutė“ ir UAB „Mediteranija“ sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Pagal 2009 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį naujajam kreditoriui perėjo reikalavimai sumokėti baudas, delspinigius ir kitas netesybas. Minėta nuomos sutartis buvo sudaryta 10 metų terminui, patalpos turėjo būti naudojamos viešojo maitinimo paslaugoms vystyti. Kadangi nuomotojas neįvykdė nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų, iki 2008 m. rugsėjo 1 d. nesutvarkė nuomojamų patalpų elektros instaliacijos, neatliko hidroizoliacijos darbų, t. y. neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl UAB „Mediteranija“ turėjo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Sutarties nutraukimo faktas nėra nuginčytas, patalpų remontas nebuvo užbaigtas iki 2009 m. balandžio 24 d. Teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad tarp šalių nebuvo atsiradę nuomos santykiai. UAB „Mediteranija“ veikė kavinių, restoranų veiklos srityje, liudytojas P. U. patvirtino, kad patalpose buvo planuojama įrengti restoraną, dėl to buvo konsultuojamasi su specialistais. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad šalių sudarytas ginčijamas sandoris negali būti laikomas tariamu, o nuomos sutartis nebuvo vykdoma dėl UAB „Mediteranija“ kaltės. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, jog UAB „Vilniaus sadutė“ buvo suteikusi įgaliojimus UAB „Mediteranija“ kreiptis į elektros energijos tiekėją dėl techninių sąlygų užsakymo. Neišsprendus elektros galios padidinimo, vėdinimo, drėgmės ir pelėsio šalinimo klausimų, restorano veikla tokiose patalpose negalima. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo finansinį reikalavimą pripažinti tariamu.
Spręsdamas dėl UAB „Mediteranija“ ir R. A. sudaryto sandorio teisėtumo, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo pripažinti, kad jis prieštarauja UAB „Vilniaus sadutė“ teisnumui. Teismas taip pat nepripažino šio sandorio negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnio nuostatas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Casterbrigde Inc. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo Casterbridge Inc. ieškinį patenkinti visiškai. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas yra BUAB „Vilniaus sadutė“ akcininkas, kuris turi teisinį ir faktinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl jis bankroto byloje dalyvauja kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Savo keliamus reikalavimus ieškovas pagrindė į bylą pateiktais įrodymais, tačiau teismas nenurodė, kodėl šie įrodymai yra nepakankami ieškinio reikalavimams pagrįsti. Spręsdamas dėl reikalavimo, susijusio su UAB „Mobili statyba“, teismas vadovavosi atsakovo pateiktu aplinkybių dėstymu, tačiau ieškovo argumentų nenagrinėjo. Ieškovas atsakovų nesąžiningumą suformuojant UAB „Vilniaus sadutė“‘ kreditorinį reikalavimą grindė tomis aplinkybėmis, kad UAB „Vilniaus sadutė“ ieškovo prašymu nešaukė akcininkų susirinkimų, neteikė informacijos, kiti akcininkai Z. A. ir K. A. A. dezinformavo ieškovą apie įmonės finansinę būklę, po bankroto bylos iškėlimo įmonę valdęs bankroto administratorius neteikė informacijos, siuntė vokus su tuščiais lapais, kitų akcininkų sūnus R. A. perėmė didžiąją dalį įmonės kreditorinių reikalavimų, akcininkų vardu realiai veikė jų sūnus R. A., kuris su įmonės direktore L. M. palaiko šeimyninius ryšius. Apelianto nuomone, R. A. bankroto byloje turi tikslą ne atgauti skolą, o gauti UAB „Vilniaus sadutė“ turto dalį, nes ieškovas yra pasiūlęs sudaryti taikos sutartį kreditoriams itin palankiomis sąlygomis, tačiau visi kreditoriai, tarp jų ir R. A., atsisakė tai padaryti. Teismas, vertindamas atsakovų nesąžiningumą, turėjo atsižvelgti į faktines ginčo aplinkybes, šalių teisinį statusą, tarpusavio santykius, subjektyvias savybes, veiklos specifiką, tikslus. Vertindamas susiklosčiusią situaciją ir atsakovus bei trečiuosius asmenis laikydamas sąžiningais, teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
2. Teismas, savo motyvuose vadovaudamasis liudytojo T. U. duotais parodymais, nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos šio liudytojo ikiteisminio trimo metu duotus parodymus. Teismo posėdžio metu, duodamas parodymus, liudytojas nurodė, kad visų aplinkybių jis neprisimena bei pažymėjo, kad prieš dvejus ar trejus metus jis yra davęs parodymus FNTT. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų prijungimas prie bylos leistų patikslinti tam tikras aplinkybes. Be to, liudytojo duoti parodymai buvo vertinami išimtinai atsakovų naudai. Teismas nevertino paaiškinimų, kad ginčo objektas buvo smulkus ir jame dirbo ne jo įmonės darbuotojai. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio, kad objekte dirbusiai įmonei 2008 m. vasaros pabaigoje buvo inicijuotas bankrotas, tuo tarpu PVM sąskaitos faktūros už darbus buvo išrašytos 2008 m. lapkričio mėnesį, o UAB „Mobili statyba“ sąskaitas už darbus išrašė 2008 m. kovo ir balandžio mėnesiais.
3. Teismas nepagrįstai VMI patikrinimo akte nurodytas aplinkybes vertino kaip neginčijamas ir suteikė VMI išrašytiems aktams prima facie įrodymo galią. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad mokestinio patikrinimo metu yra tiriamos aplinkybės dėl tinkamo mokesčių apskaičiavimo ir jų sumokėjimo, tačiau nėra vertinamas civilinių sandorių sudarymo teisėtumas. Vien PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į buhalterinę apskaitą ir jų deklaravimas VMI nėra pagrindas konstatuoti UAB „Mobili statyba“ darbų atlikimo fakto. Apeliantas pažymėjo, kad UAB „Mobili statyba“ pati darbų neatliko, o samdė UAB „Zorba“, kuri darbus atliko įvairiuose UAB „Mobili statyba“ objektuose, todėl tikėtina, kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos už kituose objektuose atliktus darbus, todėl finansinis reikalavimas UAB „Vilniaus sadutė“ yra suformuotas neteisėtai.
4. Teismas taip pat nevertino ir tų aplinkybių, kad ginčijamus UAB „Mobili statyba“ darbus realiai atliko kitas asmuo – UAB „Elvora“. Šią aplinkybę patvirtina tiek pateikti dokumentai, tiek liudytojų apklausos protokolai. Be to, apeliantas atkreipė dėmesį, kad rangos sutartiniai santykiai nesiejo UAB „Mobili statyba“ ir UAB „Elvora“, todėl UAB „Mobili statyba“ atkilo mokėjimą neturėdamas tam jokio pagrindo ir taip siekdamas iškreipti faktinę situaciją. Be to, apeliantas atkreipė dėmesį, kad UAB „Mobili statyba“ neturėjo teisės atlikti statybos darbus kultūros paveldo objektuose.
5. Teismas nepagrįstai dalį sprendimo pagrindė įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdžiuose ir net nebuvo pateikti ieškovui susipažinti. Dokumentai, t. y. 2008 m kovo 14 d. UAB „Mediteranija“ pretenzija dėl netinkamos nuomojamų patalpų būklės, šios bendrovės ir UAB „Vilniaus sadutė“ 2008 m. gegužės 5 d. susitarimo Nr. 1 kopija, UAB „Mediteranija“ 2009 m. sausio 15 d. pranešimo dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo kopija, nebuvo tiriami bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose, nėra aišku, kokiu būdu jie buvo prijungti prie bylos, apeliantas negavo jų kartu su teikiamais procesiniais dokumentais, šių dokumentų kopijos nėra patvirtintos CPK nustatyta tvarka. Be to, teismas, vadovaudamasis Patalpų vertinimo ataskaita priėjo prie išvados, kad patalpų remontas nebuvo baigtas iki 2009 m. balandžio 24 d., tačiau ši ataskaita taip pat nebuvo tiriama teismo posėdžiuose. Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas, teismas sprendime gali remtis tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį, kad į bylą yra jo pateiktas 2008 m. liepos 18 d. susitarimas prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, pagal kurį UAB „Mediteranija“ įsipareigojo savo jėgomis patalpų remontą atlikti iki 2009 m. birželio 1 d., bei 2008 m. gegužės 5 d. kitas šių bendrovių susitarimas. Apelianto nuomone, teismas turėjo vadovautis ieškovo pateiktų dokumentu, nes jo data yra vėlesnė.
6. Teismas neteisingai vertino sudarytos nuomos sutarties turinį, neįvertino, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „Mediteranija“ vykdė pareigą atlikti patalpų remontą. UAB „Mediteranija“ prisiimtą pareigą vykdė kitos UAB „Vilniaus sadutė“ samdomos įmonės – UAB „Elvora“, UAB „Naresta“ ir J. A..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Mediteranija“ prašo apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ta aplinkybė, kad teismas sprendime nepasisakė dėl kiekvieno pateikto įrodymo, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas ir yra būtinybė peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas nesutinka, kad 300 000 Lt baudos, 11 391,78 Lt palūkanų ir 40 000 Lt avanso finansinis reikalavimas yra tariamas, nes byloje nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų. Nuomos sutartis buvo nutraukta dėl UAB „Vilniaus sadutė“ kaltės, dėl prisiimtų reikalavimų nevykdymo. Ieškovas neginčija nei 20007 m. gruodžio 6 d. nuomos sutarties sąlygų, nei 2008 m. gegužės papildomo susitarimo prie jos, nei 2009 m. sausio 5 d. vienašalio nuomos sutarties nutraukimo. Minėtas finansinis reikalavimas negali būti pripažintas fiktyviu, nes jis sukėlė realius teisinius padarinius, t. y. nuomos sutartis buvo nutraukta, nes UAB „Vilniaus sadutė“ nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Sandorio pasekmės nėra naudingos ieškovui, todėl yra ieškoma būdų kaip jas pašalinti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. A. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal teismų formuojamą praktiką patvirtintas kreditorinis reikalavimas negali būti laikomas sandoriu, o kreditorinio reikalavimo pagrįstumas yra tikrinamas bankroto byloje. Įstatymas nenumato ieškovo pasirinkto gynybos būdo pareiškiant ieškinį atskiroje byloje. Šiuo atveju ieškovas savo teises galėjo apginti per bankroto administratorių, prašydamas, kad pastarasis pareikštų atitinkamą reikalavimą. Nutartis, kuria patvirtinami kreditoriaus reikalavimai pagal savo prigimtį sutampa su teismo sprendimu. Įstatymas nenumato galimybės skųsti įsiteisėjusias teismo nutartis. Byloje pareikštas reikalavimas, susijęs su UAB „Mediteranija“ yra patvirtintas 2008 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apygardos teismo įsakymu. Dalis ieškovo nurodomų aplinkybių nėra susijusi su ieškinio dalyku, o argumentai, susiję su atsisakymu sudaryti taikos sutartį yra nepagrįsti. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovas yra ofšorinė kompanija, todėl jos pasiūlymas atsiskaityti su atidėtu mokėjimu, nesant jokių užtikrinimo priemonių, negalėjo būti priimtas. Atsakovo nuomone, pasiūlymas sudaryti taikos sutartį buvo pateiktas tik dėl akių. Byloje buvo leista ieškovui įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2 663 194,88 Lt, tačiau ieškovas to nepadarė, paprašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir leisti pinigus įmokėti per vieną mėnesį po bankroto bylos atnaujinimo. Be to, teismas pagrįstai atsisakė priimti ikiteisminio tyrimo metu surašytą liudytojo apklausos protokolą. Šis liudytojas davė parodymus teismo posėdžio metu, todėl nebuvo pagrindo priimti dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuri buvo pateikta pažeidžiant įrodymų pateikimą reglamentuojančias teisės normas. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad darbų neatliko UAB „Mobili statyba“, o šiuos darbus neva atliko UAB „Elvora“. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad civilinės bylos medžiaga buvo formuojama pažeidžiant imperatyvias teisės normas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Mobili statyba“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktų įrodymų visumą ir nusprendė, kad statybos darbus ginčo objekte atliko UAB „Mobili statyba“. Apelianto pateikti įrodymai nepaneigė liudytojo parodymų, kad statybos darbus vykdė UAB „Mobili statyba“, VAVMI pateiktos pažymos ir nepagrindė sandorio tarp UAB „Mobili statyba“ ir UAB „Vilniaus sadutė“ fiktyvumo. Teismas pagrįstai nesirėmė apelianto pateiktai įrodymais apie UAB „Vilniaus sadutė“ ir jos valdymo organų ir dalyvių, asmenų, susijusių su valdymo organais ar nariais neteisėtus veiksmus. Teismas taip pat pagrįstai atsisakė prijungti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes šis liudytojas buvo apklaustas teismo posėdžio metu. Liudytojo apklausos tikslas buvo nustatyti, ar atsakovas UAB „Mobili statyba“ vykdė statybos darbus. Šis tikslas buvo pasiektas. Atsakovas taip pat nurodė, kad dėl to, jog ginčo patalpos buvo remontuojamos be išankstinio plano, dalis darbų buvo atliekama pakartotinai, galėjo susiklostyto tokia situaciją, kad dalį darbų pakartotinai atliko ir ieškovo nurodoma įmonė UAB „Elvora“.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šioje byloje akcininkas Casterbridge Inc. siekia apginti savo pažeistas teises BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje. Pirminiu ieškiniu ieškovas reikalavo pripažinti negaliojančiomis UAB „Vilniaus sadutė“ ir UAB „Mobili statyba“ 2008 m. vasario 4 d. rangos sutartį, UAB „Vilniaus sadutė“ ir UAB „Mediteranija“ 2007 m. gruodžio 6 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei iš šių sutarčių atsiradusių reikalavimo teisių perleidimo R. A. sutartis. Vėliau ieškovas savo ieškinį patikslino, prašė pripažinti negaliojančiu UAB „Mobili statyba“ finansinį reikalavimą į UAB „Vilniaus sadutė“ 223 999,63 Lt skolą, pripažinti negaliojančiu 2008 m. rugsėjo 19 d. reikalavimų perleidimo sutartį tarp R. A. ir UAB „Mobili statyba“, pripažinti negaliojančiu UAB „Mediteranija“ finansinį reikalavimą į UAB „Vilniaus sadutė“ 300 000 Lt baudą, 11 391,78 Lt palūkanas ir 40 000 Lt avansą pagal 2007 m. gruodžio 6 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pripažinti negaliojančia 2009 m. rugsėjo 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį tarp R. A. ir UAB „Mediteranija“ dėl 340 000 Lt skolos perleidimo (t. 1, b. l. 132-142). Pirmosios instancijos teisme vykusio 2012 m. birželio 15 d. teismo posėdžio metu ieškovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, tai nurodė teismo posėdžio protokole (t. 2, b. l. 98-99).
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Vilniaus sadutė“ buvo iškelta bankroto byla, o 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp kurių ir R. A. 1 946 326,77 Lt reikalavimas. Ieškovas nurodo, kad dalį šio reikalavimo sudaro iš UAB „Mediteranija“ ir UAB „Mobili statyba“ įgyti reikalavimai. Byloje vyksta ginčas dėl UAB „Mediteranija“ ir UAB „Mobili statyba“ finansinių reikalavimų, kurie vėliau buvo perleisti R. A., pagrįstumo.
Dėl UAB „Mediteranija“ finansinio reikalavimo
Apeliantas nesutinka su UAB „Mediteranija“ finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 300 000 Lt bauda, 11 391,78 Lt palūkanos ir 40 000 Lt avansas pagal 2007 m. gruodžio 6 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais dokumentais, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsiteisėjusiu įsakymu iš UAB „Vilniaus sadutė“ priteisė UAB „Mediteranija“ 389 897,60 Lt skolą. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad minėtu teismo sprendimu (įsakymu) priteista suma yra tas pats reikalavimas, kurį teismas išsprendė šioje byloje ir jį atmetė.
Teisėjų kolegija, vertindama šio reikalavimo pagrįstumą, pastebi, kad pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas bylą nutraukia. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Mediteranija“ reikalavimo pagrįstumas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo įsakymu, teismas šioje byloje negali pakartotinai spręsti jo pagrįstumo klausimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl šio reikalavimo panaikina ir šią bylos dalį nutraukia. Ieškovas šiuo atveju savo teises galėtų apginti remdamasis proceso atnaujinimo nuostatomis.
Dėl UAB „Mobili statyba“ finansinio reikalavimo
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas dėl UAB „Mobili statyba“ reikalavimo nepagrįstumo pripažinimo. Apeliantas nurodo, kad UAB „Mobili statyba“ statybos darbų realiai neatliko, šiuos darbus atliko UAB „Elvora“, todėl teismas neturėjo pagrindo atmesti šioje byloje pareikštą reikalavimą. Apelianto nuomone, PVM sąskaita faktūra ir darbų atlikimo aktas buvo pasirašyti UAB „Vilniaus sadutės“ direktorės, nors tokių darbų ši bendrovė neatliko.
Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktą 2008 m. kovo 27 d. UAB „Mobili statyba“ išrašytą ir pasirašytą PVM sąskaitą faktūrą bei Atliktų darbų aktą Nr. 1 už 2008 m. kovo mėnesį, pastebi, kad pagal šiuos dokumentus UAB „Mobili statyba“ atliko rūsio restauravimo darbus (t. 1, b. l. 145-148). Šie darbai buvo atlikti 2008 metų kovo mėnesį. Byloje taip pat yra pateikta 2008 m. balandžio 24 d. statybos rangos sutartis, sudaryta tarp UAB „Vilniaus sadutė“ ir UAB „Elvora“ (t. 1, b. l. 151-152). Iš pateikto atliktų darbų akto (t. 1, b. l. 150), sąmatinio skaičiavimo (t. 1, b. l. 150, 153) matyti, kad taip pat buvo susitarta atlikti mūro restauracijos darbus. Be to, į bylą yra pateiktas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-654-258/2012 2013 m. vasario 26 d. atliktos ekspertizės aktas, iš kurio matyti, kad ginčo objekte darbus atliko dar viena bendrovė UAB „Naresta“. Ekspertas savo išvadoje nurodė, kad kai kurių darbų atlikimo jis iš viso patikrinti negali, o dėl kitų darbų nurodė, kad jų atlikimo būtinybės taip pat neįmanoma nustatyti.
Įvertinusi minėtus dokumentus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, teisėjų kolegija pastebi, kad byloje esančių įrodymų nepakanka, kad būtų galima pripažinti, kad UAB „Mobili statyba“ statybos darbų ginčo objekte neatliko. Kaip matyti iš liudytojų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, objekte dirbo skirtingos įmonės, todėl nustatyti ir atskirti, kurios įmonės darbuotojai atliko konkrečius darbus pagal pateiktus įrodymus neįmanoma. Į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra ir darbų atlikimo aktas patvirtina tokių darbų atlikimą, PVM sąskaita faktūra buvo apskaityta įmonės buhalterinėje apskaitoje, mokesčių administratorius jo apskaitos pažeidimų nenustatė, todėl, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo pripažinti, kad UAB „Mobili statyba“ statybos darbų neatliko ir šios įmonės teisių perėmėjui patvirtintas reikalavimas yra nepagrįstas. Nepripažinus šio reikalavimo nepagrįstu, nėra pagrindo konstatuoti ir šio reikalavimo perleidimo sutarties neteisėtumą.
Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad nepaisant to, jog byloje esančių įrodymų nepakanka, kad ieškovo teisės būtų apgintos jo pasirinktu būdu, ieškovas savo teises gali apginti ir kitais teisės aktuose numatytais būdais. Savo teises jis galėtų ginti ne tik ginčydamas kreditorinius reikalavimus, bet ir spręsdamas dėl bankrutuojančios įmonės valdymo organų atsakomybės už valdymo efektyvumą ir priimamų sprendimų pagrįstumą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl UAB „Mediteranija“ 300 000 Lt baudos, 11 391,78 Lt palūkanų ir 40 000 Lt avanso finansinio reikalavimo pagrįstumo ir 2009 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo, panaikinama ir ši bylos dalis nutraukiama. Kita teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl UAB „Mediteranija“ 300 000 Lt baudos, 11 391,78 Lt palūkanų ir 40 000 Lt avanso finansinio reikalavimo pagrįstumo ir 2009 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo, panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.