Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3174-737/2011 pagal ieškovės Kristinos K. Š. ieškinį atsakovui V. Š., trečiajam asmeniui P. Š., išvadą teikiant institucija Jonavos rajono vaiko teisių apsaugos skyrius dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Vadovaujantis civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte reglamentuota, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Nors šis straipsnis yra CK skirsnyje, reglamentuojančiame santuokos nutraukimą dėl vieno sutuoktinio kaltės, tačiau ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti ir nepilnamečių vaikų interesus sprendžiant su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus. Tokiu būdu CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymo (CK 3.193 straipsnis, 3.174 straipsnis), todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ginčas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo pakeitimo (C 3.53 straipsnio 3 dalis).

Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių, tame tarpe ir teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1–4, 7 punktai). Nagrinėjamoje byloje kaip tik ir buvo sprendžiama dėl tokios rūšies laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad tiek tarptautinėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad priimant teisės aktus, juos taikant, sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Teismas konstatuoja, kad šio principo nuostatos sprendžiant šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2, 7 punkte taikymo, kuriomis siekiama sureguliuoti teisinius santykius, atsiradusius po sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmimo, nebuvo pažeistos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu patvirtintą ieškovės ir atsakovo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o būtent pakeisti faktinę dukters P. Š. gyvenamąją vietą nustatant ją su ieškove bei nutraukti priteisto išlaikymo išieškojimą iš ieškovės dukrai P. (nors tokio reikalavimo ieškinyje nėra pareikšta). Taip pat iš ieškinio matyti, kad ieškovė siekia minėtu teismo sprendimu iš atsakovo priteistą 150 Lt išlaikymą dukrai A. Š. padidinti iki 300 Lt periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Pažymėtina, kad minėtas teismo sprendimas, kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta ir priteistas išlaikyms, yra įsiteisėjęs, todėl privalo būti vykdomas (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnio 3 punktas). Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad P. Š. faktinė gyvenamoji vieta pasikeitė. Bylos duomenimis, duktė gyvena su motina, ką patvirtina ir ji pati, ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, neneigia to ir atsakovas (b.l. 21, 44-46). Norą gyventi su motina vaikas patvirtino ir pirmosios instancijos teisme parengiamojo teismo posėdžio metu (b.l. 44-46). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikiną gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą Paulai po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kuris bus pakankamai tenkinantis nepilnametės dukters P. poreikius iki bus išnagrinėta byla. Teismas pažymi, kad ieškinio reikalavimo dėl P. gyvenamosios vietos nustatymo pagrįstumo klausimas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos teisme iš esmės nenagrinėtinas, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisakoma.

CPK 279 straipsnio 5 dalyje numatyta šalies teisė pareiškiant naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus, jeigu įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriais iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Kaip jau buvo minėta, Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir kuriuo A. Š. priteista 150 Lt išlaikymas iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, yra įsiteisėjęs, todėl privalo būti vykdomas (CPK 587 straipsnio 3 punktas, 18 straipsnis, 279 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi priteisęs iš atsakovo laikiną išlaikymą abiems vaikams, kai atsakovo dukters A. Š. išlaikymui įsiteisėjusiu vykdytinu teismo sprendimu jau yra priteista 150 Lt suma (CPK 587 straipsnis), todėl ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas turėjo spręsti ar priteistas išlaikymo dydis yra pakankamas iki bus išnagrinėta byla (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

Vadovaujantis CK 3.198 straipsniu teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius, o išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo (CK 3.198 str. 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į didėjančius augančių vaikų poreikius, A. išlaikymui priteistina ne mažesnė suma nei P.. Kuomet A. teismo sprendimu iš atsakovo jau yra priteista 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistas laikinas išlaikymas mažintinas nuo 200 Lt iki 50 Lt. Kita išlaikymo suma išieškotina pagal įsiteisėjusį Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-05-18 sprendimą.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis iš dalies pakeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

priteisti iš atsakovo V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), laikiną materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms: P. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po 50,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2011-11-04 iki kol bus priimtas teismo sprendimas.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.