Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui pablogėjo sveikata, reputacija, jis patyrė orumo pažeminimą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, nutrūko socialiniai ryšiai.

Pareiškėjas iš esmės neginčija fakto, kad Šiaulių tardymo administracija jam nebuvo suteikusi galimybės susirašinėti su asmenimis, su kuriais tokią teisę jis turi (artimaisiais, giminaičiais, sutuoktiniu, tai įrodo ir Suimtojo (nuteistojo) išsiunčiamų ir gaunamų laiškų apskaitos ir nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelės). Jis reiškia pretenzijas dėl to, kad jam buvo apribotos galimybės bendrauti su moterimis, kurios buvo laikomos įkalinimo įstaigose. Iš principo, jis reiškia nepasitenkinimą ne dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos neteisėto veikimo, o dėl Bausmių vykdymo kodekso, kaip jo teises varžančio teisės akto, įgyvendinimo. Atsakovas pažymi, kad savo darbe vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir juose įtvirtintais reikalavimais, šiuo atveju draudimu bendrauti kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomiems asmenims, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, todėl pareiškėjo skundžiamos aplinkybės neturi jokio teisinio pagrindo.

Atsakovas J. J. buvimo kalinimo įstaigoje metu neišskyrė jo iš kitų kalinamųjų ar dirbtinai jam nesudarė blogesnių kalinimo sąlygų nei nustatyta teisės aktuose, todėl pareiškėjo teiginiai neva dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus kaltės buvo apribotos jo bendravimo galimybės, neturi jokio pagrindo.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,97 kv. m iki 22,7 kv. m. Atsakovas atkreipia dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvieną dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi metu pareiškėjas nebūdavo gyvenamojoje kameroje, kas rodo, jog asmens buvimas kamerose nebuvo nepertraukiamas.

Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2016-04-28 atliko kameros Nr. 13 patikrinimą (išvados surašytos 2016-05-02 patikrinimo akte Nr. PA.6-70). Užfiksuotas nežymus dirbtinės apšvietos pažeidimas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sąlygų Šiaulių TI yra nepagrįstos.

Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Šiaulių TI manė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 2500 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2013-06-27 iki 2016-06-27 dėl draudimo susirašinėti bei už laikotarpį nuo 2015-12-25 iki 2016-05-31 dėl kitų pažeidimų. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Iš pažymos (8-20 b.l., 1 t.) matyti, kad pareiškėjas per jo nurodomą laikotarpį nuo 2015-12-25 iki 2016-05-31 Šiaulių TI buvo nuo 2016-03-16 iki 2016-05-31, todėl skunde nurodytos aplinkybės vertinamos už šį laikotarpį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t.y. nuo 2016-03-16 iki 2016-05-31 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 37 (plotas 7,68 kv. m.), Nr. 49 (plotas 20,23 kv. m.), Nr. 65 (plotas 22,6 kv. m.), Nr. 13 (plotas 15,88 kv. m.), Nr. 34 (plotas 7,9 kv. m.), Nr. 43 (plotas 18,33 kv. m.). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t.y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos (gyvenamosios, laikino sulaikymo, karantino), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908, kuri įsigaliojo nuo 2015-11-01 (toliau – HN 134:2015).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-70 (19.4.1.6.12) (124-126 b.l., 1 t.) matyti, kad kameroje Nr. 13 nustatyti HN 134:2015 14 punkto reikalavimų pažeidimai (per maža dirbtinė apšvieta). Bylai aktualiu laikotarpiu, kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė (29-121 b.l., 1 t.) (skundėsi dėl aplinkybių, kurios nesusijusios su nagrinėjama byla). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pažymoje „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodytas patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aprašymas, iš kurio matyti, kad patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus. Tačiau objektyvių duomenų, ar šios patalpos visiškai atitinka higienos normų reikalavimus, byloje nėra. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas būdamas Šiaulių TI rašė skundus Šiaulių TI administracijai dėl jo teisių pažeidimų, tarp jų ir dėl netinkamų kalinimo sąlygų kitu laikotarpiu, tačiau nepateikė nei vieno skundo dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kurias nurodė teikdamas skundą teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo bylai aktualiu laikotarpiu, t.y. nuo 2016-03-16 iki 2016-05-31. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 13, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, t.y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad laikino sulaikymo ir karantino kamerose sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo bendros patalpos. Šiaulių TI pažymoje „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad vienvietėse trumpalaikio laikymo kamerose sanitarinių mazgų nėra, kitose kamerose sanitariniai mazgai įrengti bendroje patalpoje, neatskirti. Priėmimo – paskirstymo kamerose sanitariniai mazgai neatitverti. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjui naudojantis tualetu Šiaulių TI trumpalaikio sulaikymo ir paskirstymo kamerose, buvo pažeidžiamas jo privatumas. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, teismas pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertina kaip pagrįstą.

Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo skirtas dietinis maitinimas, bet jis vietoje šviežių salotų gaudavo raugintus kopūstus arba raugintus agurkus. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog jam nebuvo skirtas dietinis maitinimas, tik nurodo, kad negavo šviežių salotų. Iš byloje esančio pareiškėjo skundo, rašyto Šiaulių TI direktoriui (50 b.l., 1 t.) matyti, kad pareiškėjas šiame skunde nurodė, kad salotų negavo 2016 m. kovo 17, 18 ir 20 dienomis. Pareiškėjui į šį skundą buvo atsakyta, aplinkybės buvo išanalizuotos ir pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas šio atsakymo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Byloje nenustatyta, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teises, dėl netinkamo maitinimo, todėl pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad jis nebuvo pristatytas į ligoninę ištirti sveikatą, nors buvo užregistruotas iš anksto. Iš pažymos (20 b.l., 2 t.) matyti, kad pareiškėjas 2016-04-18 buvo užregistruotas gydytojo endoskopuotojo konsultacijai, kuri turėjo įvykti 2016-05-16. Pareiškėjas iš Šiaulių TI išvyko 2016-04-21, todėl konsultacija buvo atšaukta. Iš pažymos (8-20 b.l., 1 t.) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-04-22 iki 2016-05-25 Šiaulių TI nebuvo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad konsultacija buvo atšaukta 2016-03-18, nors tą dieną jis Šiaulių TI buvo. Tokie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui buvo atšaukta konsultacija gydymo įstaigoje 2016-03-18. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas nebuvo nuoseklus, teismui nurodydamas keitė datas. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu prašė sudaryti galimybę jam pačiam pateikti papildomus įrodymus, tačiau pareiškėjas nepateikė tokių duomenų. Įvertinus paminėtas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, bei tai, kad 2016-05-16 pareiškėjo Šiaulių TI nebuvo, todėl atsakovas neturėjo galimybės pareiškėjo pristatyti į gydymo įstaigą. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad būnant Šiaulių TI nuo 2013-06-27 iki 2016-06-27 jam nebuvo sudaryta galimybė susirašinėti su kalinčiomis moterimis I. B., A. K., I. P., V. Ž., O. P., I. Š., D. L., su kuriomis norėjo susituokti.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Nuteistųjų teisė susirašinėti reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) (toliau – BVK) 99 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2015-09-01). Šio straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susirašinėjimas draudžiamas. BVK 99 straipsnio 2 dalis nuo 2015-09-01 2015-06-23 įstatymu Nr. XII-1818 neteko galios (TAR, 2015, Nr. 2015-11069).