Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarties, kuria A. J. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. B. 2014 m. birželio 13 d. nutarimo netenkinti skundo dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, atmestas kaip nepagrįstas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. balandžio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo gautas A. J. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą T. B. atžvilgiu dėl to, kad T. B., nebūdama draudimo paslaugas teikiančio ūkio subjekto darbuotoja bei neturėdama nustatyta tvarka suteikto leidimo vykdyti draudimo brokerio veiklą, Lietuvos gyventojams teikdama gyvybės ir sveikatos draudimo paslaugas, neteisėtai verčiasi profesine veikla.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas Č. B., išnagrinėjęs A. J. pareiškimą, 2014 m. gegužės 2 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas tuo, kad ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas, nes nėra faktinių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad buvo ar galėjo būti padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. J. jį apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui. 2014 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė A. B. A. J. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo Č. B. 2014 m. gegužės 2 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą paliko nepakeistą, konstatuodama, jog pareiškėjo skunde dėstomi įtarimai dėl galimai T. B. vykdomos nusikalstamos veikos nepasitvirtino.

2014 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas A. J. skundas dėl 2014 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. B. nutarimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi A. J. skundą atmetė.

Pabrėžiama, kad visiškai nesiaiškinta, kodėl prokurorė A. B., priimdama nutarimą netenkinti A. J. skundo dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, nesprendė galimybės sujungi T. B. atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus Nr. 10-AT-00328-12 ir 10-AT-00249-14. Pareiškėjo vertinimu, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-AT-00249-14 yra naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant procesinį sprendimą. Nurodoma, kad viena svarbiausių naujų aplinkybių yra tai, kad Nacionalinis akreditacijos biuras prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 16 d. pateikė informaciją, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-AT-00328-12 esantis ir T. B. pacientas pateikiamas „Vector“ aparatūros, su kuria T. B. daro biorezonansinę diagnostiką, specifikacijos dokumentas, patvirtinantis, kad „Vector“ aparatūra yra sertifikuota UAB „InovaMed Techn“, yra negaliojantis, kadangi UAB „InovaMed Techn“ neturi teisės sertifikuoti jokios, juo labiau medicininės, aparatūros.

Skunde nurodoma, kad atsižvelgdamas į šias aplinkybes, A. J., apskųsdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo Č. B. 2014 m. gegužės 2 d. nutarimą Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui, prašė atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau toks jo prašymas nebuvo tenkintas nepateikiant jokių šių veiksmų netikslingumą patvirtinančių motyvų.

Skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

LR BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą bei pareiškėjo skundą, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. B. 2014 m. birželio 13 d. d. nutarimas atmesti skundą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. liepos 16 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamų veikų požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Teismas pritaria prokurorės nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytiems pareiškėjo skundų atmetimo motyvams dėl esminių aplinkybių. Atvirkščiai nei teigia A. J., jų argumentacija yra teisinga bei pakankama, todėl nėra jokio pagrindo naikinti minėtų procesinių sprendimų.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad jis skundo argumentus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų grindžia išimtinai savo subjektyvia nuomone ir samprotavimais. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai LR BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Jei veikoje nėra bent vieno LR BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad T. B., nebūdama draudimo paslaugas teikiančio ūkio subjekto darbuotoja arba neturėdama nustatyta tvarka suteikto leidimo vykdyti draudimo brokerių veiklą, Lietuvos gyventojams teikdama gyvybės ir sveikatos draudimo paslaugas neteisėtai verčiasi profesine veikla, ką pagrįstai savo procesiniuose dokumentuose konstatavo ir prokurorė A. B., ir ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, tikrinant A. J. gauto pareiškimo duomenis, buvo apklausta liudytoja L. I., kuri, pasak pareiškėjo, galėjo žinoti apie T. B. galimai neteisėtą veiklą. Vertinant šios liudytojos apklausos duomenis, aiškiai matyti, jog pastaroji neturi duomenų apie tai, kad T. B. teikia draudimo paslaugas, nes apie galimybę draustis T. B. liudytojai užsiminė privataus pokalbio metu, kai pastaroji parodė, jog pažįsta vienos iš draudimo įmonių atstovą, kuris galėtų atvykti į liudytojos vadovaujamą įmonę pristatyti jos darbuotojams draudimo paslaugas. Jokių kitų asmenų, galinčių žinoti reikšmingos informacijos apie galimą T. B. neteisėtą veiklą, A. J. savo pareiškime nenurodė, jų nenustatė ir pareiškėjo pareiškimą tyrę ikiteisminio tyrimo pareigūnai.

Šių aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad medžiagoje nenustatyta jokių faktinių duomenų, rodančių, kad buvo ar galėjo būti padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas pagrįstai nebuvo pradėtas. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas LR BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas remiantis spėjimais ar prielaidoms. Tuo tarpu įvertinus A. J. pareiškime nurodytas aplinkybes, sutiktina su prokurorės, atmetusios A. J. skundą bei ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo pradėti ikiteisminį tyrimą remdamasis ne faktiniais duomenimis, kaip to reikalauja įstatymas, bet darydamas atitinkamas prielaidas apie T. B. galimai daromą nusikalstamą veiką.

Akcentuotina ir tai, kad T. B. teigimu, tiek Vilniaus, tiek Kauno apskrities vyriausiuose policijos komisariatuose pagal A. J. pareiškimus bei skundus T. B. atžvilgiu dėl galimai jos daromų nusikalstamų veikų atliekamas ne vienas ikiteisminis tyrimas, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, parodo asmeninį pareiškėjo nusistatymą T. B. atžvilgiu jo subjektyvumą bei šališkumą. Tuo tarpu, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo ikiteisminio tyrimo teisėjas, tokia praktika, kai tarpusavio nesutarimai dirbtinai kriminalizuojami, neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties.

Atsakant į pareiškėjo skundo argumentus, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nesiaiškino, kodėl prokurorė A. B., priimdama nutarimą netenkinti A. J. skundo dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, nesprendė galimybės sujungi T. B. atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus Nr. 10-AT-00328-12 ir 10-AT-00249-14. Pareiškėjas šioje skundo dalyje nurodo, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-AT-00249-14 buvo nustatyta, jog „Vector“ aparatūros, su kuria T. B. daro biorezonansinę diagnostiką, specifikacijos dokumentas, patvirtinantis, kad „Vector“ aparatūra yra sertifikuota UAB „InovaMed Techn“, yra negaliojantis, pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra susijusi su nagrinėjamo A. J. pareiškimo pagrįstumu, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiama galimai T. B. neteisėta veikla, susijusi su draudimo paslaugų teikimu Lietuvos Respublikos gyventojams, bet ne su jos teikiamomis medicinos paslaugomis.

Šių duomenų kontekste akcentuotina ir tai, kad T. B. atžvilgiu šiuo metu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl jos ir jos vadovaujamos įmonės vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla pagal LR BK 202 str. nuostatas, todėl visi A. J. reikalavimai bei prašymai bus išanalizuoti šio tyrimo metu.

Taigi įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą nebuvo procesinio pagrindo, nes sprendžiant iš nustatytų aplinkybių, nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokios išvados pagrįstai konstatuotos skundžiamuose procesiniuose dokumentuose.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti pareiškėjo A. J. skundo ir palikti galioti 2014 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.