Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo mažamečio F. K. įgaliotam atstovui advokatui Arūnui Sakalauskui, įstatyminio nukentėjusiojo mažamečio F. K. atstovo Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos SADM Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams A. V., D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), V., L. Respublikos pilietė, lietuvė, profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti P. (duomenys neskelbtini),“, deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), r. sav., neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

I. K. mušdama sukėlė mažamečiui F. K., gimusiam (duomenys neskelbtini),., fizinį skausmą, o būtent: 2022 m. balandžio 23 d. apie 13:00 val. namuose, koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini),., tyčia odiniu diržu du kartus sudavė mažamečiui sūnui F. K. į sėdmenų sritį, taip sukeldama jam fizinį skausmą, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Kaltinamoji I. K. teisiamajame posėdyje kalta neprisipažino bei parodė, kad kaltinimo esmę supratusi, sutinkanti duoti parodymus dabar, iš karto. Jos vaikas F. K. yra padykęs, mėgėjas skriausti mažąjį brolį J. K.. N. F. nuskriausti, buvo taip, kad jis skriaudė mažąjį J. namuose. Pati tą dieną mačiusi, kad J. stūmė, sudavė jam. Norėjusi pagąsdinti F. tuo diržu. Ji norėjusi išgąsdinti daugiau, paimdama jo ranką ir suduodama į kėdę diržu, bet sudavusi į klyną, gąsdinusi tuo sudavimu. Ji maniusi, kad vaikas išsigąstų to diržo, kad gali pats gauti. Mananti, kad vaikas gal išsigando. Namuose, adresu (duomenys neskelbtini),, buvusi virtuvėje. Jie name gyvenantys. Namuose buvusi ji su sūnumis, vyras buvo lauke. Viskas įvyko virtuvėje. Jų bendra teritorija, virtuvė su koridoriumi, jų neskiria siena. Yra virtuvė, vonia ir vaikų kambarys, ir toks kaip koridorius nuo virtuvės, bet ten sienų nėra. Įvykis buvo tame koridoriuje. Koridoriuje tik kėdė, ant kurios atsidedantys kai aunantys batus. Vaikai žaidė virtuvėje, o ji buvusi miegamajame ir ateidama pamačiusi kaip vaikai susiginčijo ir mažąjį pastūmė, jie susiginčijo virtuvėje. P. F. atsiprašyti brolio, jis jai pasakė, kad to nedarysiąs. Ji iš tos inercijos paėmusi jį už rankos, šalia buvo diržas ir norėjusi pagąsdinti vaiką. Yra viena patalpa - virtuvė ir koridorius. Ji nuėjusi iki F., kad jis atsiprašytų brolio. F. smurtavo prieš brolį virtuvėje. Buvo paliktos vyro kelnės, ji iš jų išėmusi diržą, nes ruošusis skalbti kelnes, o diržą ant kėdės pasidėjusi. Diržas juodas, odinis. Diržą pasiėmusi nuo kėdės ir norėdama pagąsdinti vaiką, sučiupusi jį, sakiusi, ar įsivaizduoji kas yra čia. Vaiką sučiupusi už kairės rankos. Taburetė koridoriuje padėta. Vaikas taburetės atžvilgiu buvo šalia, šone, ji buvusi šalia vaiko, jūsų taburetė neskyrė, taburetė buvo jos dešinėje. F. sučiupusi kaire ranka, o pagąsdindama dešine ranka trenkusi diržu į kėdę, bet kadangi jis muistėsi, pataikiusi jam į užpakalį. Taburetė buvo prie vaiko šono, nežinanti, kaip galėjusi užtaikyti į užpakalį. Vaikas muistėsi. Buvusi blaivi. Taburetė dengta raudona oda. Vaikas buvo stačias, kaip ji dabar. Ji trenkusi iš viršaus į kėdę. Taburetė nedidelė. Į horizontalų paviršių trenkusi diržu ir pataikiusi vaikui į užpakalį. Vaikas ant kėdės neužlipo. Atšoko nuo kėdės diržas ir pataikė į užpakalį vaikui. Tuo metu supratusi, kad pataikiusi vaikui su diržu. Mačiusi kaip sudavusi vaikui. Vaikas išsigandęs nubėgo į savo kambarį. Nepasakytų, kad buvo kokia vaiko reakcija. Vaikas už kelių minučių atėjo ir atsiprašė jos ir brolio už blogą elgesį. Nemananti, kad vaikas patyrė fizinį skausmą, nes nei ašarų nebuvo, jis niekuo nesiskundė. Ant kūno žymių neliko, nes kai ekspertai buvo atvažiavę jie nerado žymių. Vaiką praususi tą dieną ir tikrai nieko nebuvo, vaikas nesiskundė, kad skauda. Kai vaikas atsiprašė jos, jis iš įniršio pradėjo verkti, ir parėjo vyras. Paklausė vyras kas nutiko. Papasakojusi vyrui, kad F. pastūmė brolį, o ji norėdama jį pagąsdinti, davusi į kėdę, bet sudavusi jam. Paaiškinusi vyrui situaciją. Tai pirmas toks gąsdinimas. Anksčiau nėra sudavusi vaikui diržu. Norėjusi pagąsdinti, nes ne pirmą kartą skriaudžia brolį. Vaikui dabar jau 10 m. Diržas baisiau atrodo, todėl maniusi, kad jo išsigąs. Kai buvo specialistai pas ją atvažiavę, tai F. jiems sakė, kad ji jį mušusi. Specialistai atvažiavo dėl to, kad vaikas buvo apsivogęs, datos kada nepasakysianti. Buvo 2 dienos po šito įvykio praėję, kai atvažiavo specialistai, jei neklystanti. Atvažiavo greitoji, vaikų teisės ir policija. Greitoji atvykusi žiūrėjo ar ant vaiko užpakalio nėra žymių. Vaiko teisės atvažiavo dėl vagystės ir jos iškvietė greitąją. Po 2 dienų atvažiavo 2 vaiko teisių specialistės, pavardžių negalinti įvardinti, bet jos šiandien liudyti yra atvykusios. Neatsimenanti datos, kada jos atvažiavo. Jos atvažiavo vakare, po jos darbo, apie 20.30 val. Jos atvažiavo netikėtai, nes jai vyras pasakė, kad laukiame svečių. Kažkas buvo perspėjęs matyt vyrą, kad atvažiuos. Nesakė jai vyras, kas turi atvažiuoti. Kai atvyko specialistės, namuose buvo vaikai, vyras ir ji grįžusi po darbo. Mačiusi tik specialistes, vairuotojo nemačiusi. Pasikvietę jas į virtuvę, ten kalbėjęsi. Su F. specialistė nuėjo į kambarį, ji su kita specialiste likę virtuvėje kalbėti. Vyras ir kitas vaikas liko su ja virtuvėje. Kita specialistė norėjo pasikalbėti su F., jie tik dviese kalbėjo. Ką kalbėjo specialistė su F. negirdėjusi, kalbėjo gal 5 min. Kai pakalbėjo su vaiku, specialistė atėjo ir paklausė, ar jie smurtaujantys. Jos konkrečiai neklausė, kada smurtavusi ir kaip. Pasakiusi, kad buvo sudavusi, bet nespėjusi papasakoti kaip, kas ir kodėl viskas įvyko. F. buvo pasakęs specialistei, kad gavo diržu. Kai kalbėjo specialistė su vaiku supratusi, kad jis buvo kažką pasakęs. Kai specialistė jos klausė, ar smurtaujanti, supratusi, kad dėl to įvykio gali būti, atsakiusi, kad taip. Nelabai buvo kada įsikišti papasakoti aplinkybes. Specialistė jos paklausė, ar smurtaujanti, ir ji pasakiusi tą vieną taip. Pasakiusi specialistei taip, ir viskas, daugiau nieko. Vaikus paprašė išeiti į miegamąjį, jų kartu nebuvo, kai pasakiusi taip. Vyras buvo su ja kartu, abi specialistės girdėjo kai pasakiusi taip. Toliau, jei gerai pamenanti, buvo iškviesta policija ar greitoji. Nepamenanti, ar policija, ar greitoji pirma atvažiavo. Policija apklausinėjo ir surašė kiek reikia. Nei vieno nėra kas buvo iš policijos šiandien posėdyje, buvo vyras ir moteris. Vyras rašė kompiuteriu, o moteris šalia sėdėjo. Nepasakysianti tiksliai, ar pareigūnai turėjo vaizdo kameras, jai nesakė, o ji pati nemačiusi. Jos neįspėjo, kad bus filmuojama. Su pareigūnais apie įvykį nekalbėjusi, pareigūnai tiek neklausinėjo, kas ir kaip įvyko. Pareigūnų vaizdo kamerų įrašo nemačiusi. Kaltinamąjį aktą skaičiusi. Buvo sakiusi pareigūnams, kad vieną kartą sudavusi, tą ką pasakojusi, kad sudavusi netyčia. Pasakojusi pareigūnams, kad sudavusi netyčia. Neaiškinusi pareigūnams kaip gavosi tas netyčia, jie jos to neklausė, neprašė papasakoti. Nepasakysianti, ar paminėjusi, kad netyčia sudavusi, nepamenanti. Vaiką medikai apžiūrėjo. Medikai juokėsi, kam jie iškviesti, nes smurto žymių nerado. Medikai žinojo kiek dienų nuo įvykio praėję. Medikams buvo pasakyta kaip ir kokiu būdu buvo suduota, jie buvo supažindinę su byla ir juokėsi, kam iškviesti. Medikai visą vaiką apžiūrėjo ir nieko nerado. Ji su vyru namie likę, o vaikus vaikų teisės išvežė į Antanavą pas močiutę A. V., kuri vyro mama. Su anyta santykiai geri. Dabar vaikai jau pas ją. Kontaktuodavę su vaikais, kol jie buvo pas močiutę. Nepasakysianti kada tiksliai apklausė vaiką. Dalyvavusi vaiko apklausoje, girdėjusi, ką jis pasakoja. Per tą mėnesį iki apklausos bendravę su vaikais telefonu, nebuvo nuvažiavę, nes nežinoję, ar jiems galima. Vyras su pareigūnais nekalbėjo. Teismui pagarsinus dalį tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 48), sakiusi pareigūnei, kad vienas smūgis buvo į kėdę, o vieną pataikiusi F.i į klyną. Tikrai du kartus netrenkusi F.i. Neigianti, kad sakiusi pareigūnei, kad po mušimo vaikas geresnis būna. Anyta prieš tai buvo kažkada sakiusi, kad nesmurtaukit prieš vaikus, nemuškite. Jie nebuvo smurtavę prieš vaikus. Ji kaip senyvas žmogus iš savo patirties norėjo juo jaunesnius pamokyti, tokia prevencija. Negalinti pasakyti, ar vaikai skundėsi močiutei. Močiutė nebuvo pasakiusi, kad jai vaikai skundėsi dėl smurto. Buvo 2 smūgiai, vienas buvo į kėdę, o antru smūgiu norėdama pagąsdinti vaikui sudavusi, užkabinusi. Vaikas neklausantis. Kaip tėvai jie dažniausiai už netinkamą elgesį sakantys nueiti į savo kambarį ar kažkokį darbą užduodantys, būna ir į kampą pastatantys mažiausią. F.i leidžiantys pasirinkti bausmės rūšį, atlikti darbą kažkokį. Nežinanti ką vaikas sakė vaiko teisių specialistėms apie jam taikomas bausmės rūšis, galimą pasirinkimą. Ant spintos stovėdavo diržas, bet jis buvo nuimtas, nes vyras buvo įsivėręs į kelnes. Diržas stovėdavo ant spintos. Vaikai ten visą laiką mato tą diržą. Spinta miegamajame. Užsilipi ant lovos ir matai kas ant spintos. Tą dieną diržas buvo vyro kelnėse iš kurių ji jį išėmusi ir padėjusi ant kėdės, nes norėjo vyras, kad išskalbtų kelnes. Kiek laiko diržo nebuvo ant spintos, nežinanti, negalinti pasakyti kiek laiko vyras nešiojo kelnes. Diržą ant spintos jie padedantys, tiksliai negalinti pasakyti kuris ar ji, ar vyras. Vaikas su tėvu ir močiute draugauja, būna atsikalbinėjimas ir ginčai. Jos mama V. gyvena, vaikas turėjo uomenyje vyro mamą. Su jos mama bendraujantys, bet ji neužsiima su vaikais. Jei būna kažką ne taip padaręs vaikas pasakai, kad savaitę buvimas namuose, kad su draugais neis savaitę laiko. Neatsimenanti, ar sakiusi, kad būna ramesni, geresni vaikai kai gauna diržu. Vaikas apie auklėjimo būdus diržu, kad muša tėvai diržu, pasakė, kad dėmesio daugiau gautų. Mananti, kad vaikas gali meluoti. Pareigūnei mananti, kad vaikas melavo, vaikas gal taip dėmesio bando gauti. Tokių dalykų nebuvo, vaikas meluoja. Vaikas puikiai viską atsiminė apklausoje, nes turi gerą atmintį. Diržas, kai paėmusi, buvo ant kėdės koridoriuje. Nepamenanti savo parodymų ikiteisminio tyrimo metu dėl diržo vietos būvimo. Gal iš išgąsčio paminėjusi, kad ant spintelės diržas buvo. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davusi, juos pateikusi raštu. Tiesą sakanti, šiandien duodama parodymus dėl diržo vietos. Pareigūnams, kurie buvo atvykę, įvardinusi, kad sudavusi 2 kartus. Vienas smūgis buvo į kėdę, o kitas buvo, kai pagąsdinti norėdama pataikiusi vaikui. Pareigūnams sakiusi kaip dabar aiškinanti. Parodymus surašiusi pati pas advokatą kontoroje, jis jai padėjo. Teisme vaiko parodymus girdėjusi. Tvirtinanti vaiko parodymus teisme, kad prieš jį fizinis smurtas naudotas daugiau niekada nebuvo. Kiek atsimenanti, į kėdę kai davusi, atšoko diržas, tiksliai prisimenanti aplinkybes. Tvirtinanti parodymus, kad besimuistant F.i, jis kažkaip pasisuko šonu ir leisdamasis žemyn diržas kliudė jo užpakalį. Įvykį gal prisiminusi geriau kai rašę parodymus, siūlanti vadovautis anais parodymais, duotis ikiteisminio tyrimo metu. Vaikas buvo su treningo kelnėmis ir kelnaitėmis. Uždraudimas bendrauti su draugais ar neleidimas kažko yra gal bausmė. Taikydama tokius metodus ji norinti, kad vaikas daugiau taip nedarytų. Diržas ant spintos buvo laikomas dėl to, kad ten jo pastovi vieta. Fizinį smurtą minėjusi vaiko teisių pareigūnei N. būtent apie tą dieną kalbėdama, nebuvo kitų atvejų. Pagąsdinimas buvo tą dieną, tą dieną sykį tik naudojusi. Specialistėms nepamenanti, ar sakiusi, kad naudojanti silpną smurtą. Vaiko parodymai teisme, kuriuose jis nurodo, kad skaudėjo 5-10 min., mananti, kad jam tik taip atrodė, kai nubėgo į kambarį. Vaikas neverkė ir atėjo greitai iš kambario, atsiprašė jos ir brolio. Vaikui gal taip atrodė, kad 5-10 min. skaudėjo. Mananti, kad vaikas nejautė skausmo, nesutinkanti su jo parodymais, kad jis galėjo jausti skausmą. Jei vaikas išėjo į kambarį ir grįžo už kelių minučių, atsiprašė jos ir brolio, tai mananti, kad nejautė skausmo. Pasinaudojanti savo teise neatsakinėti daugiau į klausimus (2 t., b. l. 105- 116 ). Jei teismas pripažintų kalta, turėtų iš ko atlyginti advokato išlaidas. Jos atlyginimas virš 500 eurų, vyras dirba. Po policijos pareigūno kamera parodyto vaizdo įrašo peržiūros, - pasimetimas buvo. Matyti, kad yra pasimetus. Atvažiavo visos tos įstaigos, tai kaip gali pasakyti teisingai. Sakiusi, kad sudavusi tuos 2 kartus į vaiko užpakalį. Teisingai pasakiusi policijos pareigūnui. Tuo metu pasakiusi tiesą. Vieną kartą sudavusi į kėdę, o vieną į klyną. Pasakiusi su ta mintimi, kad aplamai du smūgiai, bet neakcentavusi, kad vienas į kėdę, nes jos to niekas neklausė. Nepasakiusi, kad netyčia dėl to, kad neklausė jos to ir buvo išgąstis (2 t., b. l. 122-133).

Liudytoja A. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbanti Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriuje, esanti vyresnioji specialistė - budėtoja. 2022 m. balandžio 26 d. budėjusi. Budėjimo metu buvo gautas pavedimas reaguoti į galimus vaiko teisių pažeidimus. Viena iš šeimų, pas kurią tą dieną teko lankytis, buvo K., su kolege L. A. nuvykę. Buvo nuvykta tą vakarą pas K. šeimą. Atskirai bendrauta su įstatyminiais atstovais, ir tėvams neprieštaraujant atskirai, kitame kambaryje, bendrauta su nepilnamečiais vaikais. Nuvykę dėl to, kad gautas vedėjos pavedimas apsilankyti šeimose, kur galimai buvo pažeistos vaiko teisės. Buvo gautas pranešimas iš policijos pareigūnų dėl galimai atliktos nepilnamečių vagystės. Jie važiavę būtent dėl to pranešimo apie 20 val. Pranešimas kada gautas tiksliai negalinti pasakyti, bet kiek pamenanti tą pačią dieną iš policijos pareigūnų gautas pranešimas. Jie esantys budėtojai ir dirbantys po darbo valandų, jų darbas prasideda 16.30 val. ir baigiasi 8.30 val.. Gavę vedėjos pavedimą ir važiavę, tą vakarą buvo apsilankyta 3 šeimose, paskutinė šeima buvo K., pas juos buvę apie 20 val.. Važiavę šeimų neįspėję. Jos pačios vairavę. Nuvažiavę susitikę su vaikų tėvu, mama grįžo vėliau, nes dirbo, jau jiems būnant šeimos namuose. Bendravę su tėvu, abiem vaikais ir mama. Bendravę dėl vagystės, pagrindine užduotis buvo nuvykti išsiaiškinti aplinkybes dėl vagystės. Aiškinantis įvykio aplinkybes, bendraujant su nepilnamečiais šeimoje augančiais vaikais, vienas iš berniukų informavo, kad namuose patirią smurtą, gauna diržu. Bendraujant su vaiku atskirai, jo kambaryje, buvo teiraujamasi apie vagystę. Tokios taisyklės, kad reikia pabendrauti su vaikais atskirai. Visada teiraujasi vaiko kokie santykiai su šeimos nariais, mokykloje. Visada tėvų atsiklausiantys, ar galime pabendrauti su vaikais atskirai, kad išsiaiškinti pilnai situaciją kokia yra šeimoje. Bendraujant su nepilnamečiu F. atskirai, jis pasakojo apie vagystę ir papasakojo apie tai, kad už netinkamą elgesį namuose dažnai yra baudžiamas. Pradėjus domėtis kaip jis baudžiamas, vaikas papasakojo, kad jam leidžia rinktis arba namų areštą, arba mušimą diržu. F. nurodė, kad paskutinį kartą buvo gavęs prieš keletą dienų. Išgirdus tokią informaciją, su vaiku aptarę, kad siekiant užtikrinti jo teises turinti susiekti su policijos pareigūnais, vaikas buvo informuotas, kad jie kaip specialistai užtikrinsiantys jam saugią aplinką, ir sprendžiant situaciją toliau buvo priimtas sprendimas apgyvendinti vaikus laikinai pas močiutę. Sunku pasakyti kiek laiko bendravę su vaiku atskirai, gal iki 30 min. Pats bendravimas prasitęsė, kadangi šeimoje užtrukę ilgai nei manę, kad užtruksiančios pagal pirminį variantą. Paskui buvo tęsiamas bendravimas su vaiku, kartu laukę policijos pareigūnų, vykę pas močiutę. Vaikas, kiek pamenanti, labai bendraujantis, atviras. Vaikas pradėjo pasakoti, kad dažnai neklauso tėvų, dažnai savavališkai išeina iš namų ir tėvams tenka jo ieškoti. Buvo užduotas klausimas kaip tėvai jį drausmina. Uždavus šį klausimą vaikas papasakojo, kad jis turi galimybę rinktis. Kai su vaiku pakalbėję, bendravę papildomai su tėvais, informavę tėvus, kad vaikas papasakojo, jog prieš jį galimai namuose naudojamas fizinis smurtas, kad jie kreipsiantys į policijos pareigūnus. Mamos ir tėčio buvo užklausta, ar jie prieš vaiką naudoja fizinį smurtą, ar muša jį diržu. Mama patvirtino, kad yra auklėjusi ir drausminusi vaiką diržu. Buvę šeimos namuose, laukę atvykstančių policijos pareigūnų. Vėliau tėvai buvo informuoti apie tai, kad paaiškėjus galimo smurto aplinkybėms, abu berniukai bus laikinai išvežti pas jų močiutę. Bendrai klausę tėvų kaip auklėja vaikus, ar yra tekę naudoti fizinį smurtą, diržą auklėjant vaikus. Vaikas informavo, kad paskutinį kartą gavo prieš keletą dienų. Jei gerai pamenanti, vaikas negalėjo įvardinti priežasties, dėl ko prieš keletą dienų gavo diržu. Jis svarstė, kad turbūt neklausė tėvų ir už tai gavo diržu. Negalinti prisiminti, ar klausiusi tėvų apie šitą konkretų atvejį, smurtą prieš kelias dienas. Pokalbio metu mama patvirtino, kad yra auklėjusi sūnų diržu, nepamenanti, ar nurodė kokiomis aplinkybėmis. Abi su kolege buvę virtuvės patalpoje, kai kalbėję su tėvais, po to kai išgirdę iš vaiko, kad jis buvo mušamas diržu. Kol kalbėję su tėvais, vaikas buvo savo kambaryje. Daugiau nieko negalinti pasakyti, papasakojusi ką prisiminusi. Iškvietę policijos pareigūnus ir medikus. Jie visada kreipiasi į policijos pareigūnus ir į medikus, kai gaunantys informaciją, kad prieš vaiką buvo galimai naudojamas smurtas. Vaikas bendrai informavo, kad kai elgiasi netinkamai, jis turi pasirinkti arba namų areštą, arba mušimą diržu. Buvo pasiteirauta vaiko kada gavo paskutinį kartą diržu ir jis pasakė, kad prieš kelias dienas. Kaip dažnai jis rinkdavosi namų areštą arba mušimą diržu atsakyti negalinti. Daugiau nepamenanti nieko, kadangi įvykis buvo seniai. Nebejojanti, kad tai, kas buvo surašyta apklausos metu, tai buvo pateikti faktai. Apie smurtą pakankamai dažnai praneša, per kiekvieną budėjimą reaguojantys bent į du įvykius, kiekvieno atvejo nepamenanti. Vaikas sakė, kad dažniau mama naudoja auklėjimo priemones. Vaikas įvardino, kad dažniau diržu muša mama, dėl tėčio atsakyti negalinti. Nepamenanti, ar vaikas nurodė ką jautė, kai buvo smurto atvejis. Nepamenanti, ar ką atsakė mama, paklausta dėl ko auklėja diržu, ji tiesiog patvirtino, kad auklėjo diržu. Nepamenanti, ar įvardino ko tuo siekia. Vaikas nesukonkretino ir jie smulkmeniškai neklausę, ar tokių pasirinkimų gauti diržu ir namų areštas buvo daugiau, ar tai vienetinis atvejis. Išklausantys vaiko nuomonę, tai reiškia, kad tiesioginių klausimų susijusių su smurtu, jo dažnumu ir pobūdžiu neuždavinėjantys. Jie išklausantys tai ką vaikas sako ir užfiksuojantys savo dokumentuose. Jis pasakojo apie bendrą situaciją. Negalinti atsakyti į klausimą, ar buvo fizinio smurto daugiau apart to vieno atvejo. Nepamenanti ką konkrečiai vaikas pasakė dėl to, ar jam skaudėjo po fizinio smurto, negalinti atsakyti. Vaikas nenurodė dėl ko fizinis smurtas įvyko. Ji vaiko apklausoje teisme nedalyvavusi. Jos vienintelis kontaktas su vaiku buvo tą vakarą, kai nuvažiavę į šeimą, kai reagavę į pranešimą. Daugiau nei su vaiku, nei su vaiko įstatyminiais atstovais neteko susidurti. Daugiau jokioje apklausoje nedalyvavusi, išskyrus tą, kurioje policija apklausė dėl galimo smurto prieš nepilnametį. Negalinti patvirtinti, kad vaikas tarp alternatyvų tarp diržo ir namų arešto buvo pasirinkęs diržą. Kai atvyko medikai buvusi. Negalinti atsakyti, ar buvusi patalpoje, kurioje medikai apžiūrinėjo vaiką. Pamenanti, kad sužalojimų, dėl kurių reiktų vaikui vykti į gydymo įstaigą, nebuvo nustatyta. Ne pirmą kartą tenka susidurti su medikais, kadangi kiekvieną kartą gavus tokius pranešimus, jie visada kviečiantys policiją ir medikus. Nepamenanti, ar medikai juokėsi iš jų kvietimo. Kadangi jie daugiau orientuoti į vaiką, negalinti atsakyti apie ką kalbėjo policijos pareigūnai ir su kuo. Policijos pareigūnai buvo kambaryje, kada vaikas patvirtino, kad yra gavęs diržu. Negirdėjusi ką atsakinėjo tėvai policijos pareigūnams. Negalinti pasakyti, ar kokių sužalojimų ant vaiko kūno buvo, negalinti prisiminti. Jie pagal savo darbo principus privalo kviesti medikus, nes neturintys kompetencijos nustatyti, ar vaikui yra sužalojimai. Jie iš karto kviečiantys policijos pareigūnus, jei vaikas nurodo, kad prieš jį buvo smurtauta. Nepamenanti, kas iškvietė medikus. Kviečiantys medikus arba jie, arba policijos pareigūnai. Jie kviečiantys visada policiją ir bendradarbiaujant su jais kviečiami medikai. Medikus kviečiantys, arba jie, arba policijos pareigūnai, kas šiuo atveju kvietė negalinti atsakyti. Jie tikintys vaiku, tuo labiau mama patvirtino, kad yra naudojusi fizinį smurtą prieš vaiką, ir kvietę medikus. Jie privalantys kviesti medikus smurto pranešimo atvejais, užtenka pranešimo apie smurtą. Jos pačios vaiko neapžiūrinėję. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 134-135), - šie parodymai duoti iškarto po įvykio, mananti jais reiktų vadovautis, kadangi nebuvo praėjęs toks laiko tarpas kaip kalbantys šiandien bylos nagrinėjimo metu. Buvo pateikti tikslūs parodymai su kuo teko tą vakarą susidurti, ką teko girdėti iš vaiko mamos ir paties vaiko. Pokalbio metu vaikas nurodė taip kaip duoti parodymai. Galinti patvirtinti parodymus. Tuo metu policijos pareigūnams davusi tokius parodymus. Kaip minėjusi su mama buvo bendrauta, jos buvo teirautasi, ji buvo informuota, kad sūnus joms pasakė, kad yra gavęs diržu. Su mama aptarę įvykį, mama tokius parodymus ir davė. Jau praėję metai, tai pamenanti kiek pamenanti. Pareigūnams viskas buvo tikslai nurodyta, nes pareigūnams parodymai duoti tą patį vakarą. Vaikas pats save apibūdino kaip dažnai neklausantį. Vaikui uždavus klausimą kaip tėvai reaguoja į tavo neklausymą, vaikas pasakė, kad po neklausymo renkasi arba namų areštą arba bausmę diržu. Nesiteiravusi kiek kartų buvo gavęs diržu. Negalinti atsakyti, ar vaikas gavęs daugiau kartų diržu.

L. L. A. teisiamajame posėdyje parodė, kas dirbanti Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste - budėtoja nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. A. N. atėjo vėliau dirbti, po 2 m., nuo 2020 m. berods. Jis dirbančios pamainomis šiokiomis dienomis nuo 16.30 val. iki 08.30 val. penktadienį nuo 15.30 val. iki šeštadienio 12.00 val., šeštadienį nuo 12.00 val. iki sekmadienio 10.00 val. Budėjimo paskirtis - reaguoti į vaiko teisių pažeidimus, juos gaunantys iš policijos. Gaunantys ROIK‘us arba paskambina tiesiogiai iškviečia. Šiuo atveju gavę vykdyti užduotį, kad galimai 3 vaikai apsivogė parduotuvėje ir jiems reikėjo nuvykti išklausyti vaikų ir tėvų nuomones. Vaikai berods tą pačią dieną buvo apsivogę. Kai vedėja nukreipia, reaguojantys, žiūrintys pagal prioritetą į kur pirma vykti. Dviese tik budintys per pamainą. Nepamenanti, kokia savaitės diena buvo, važiavę vakare. Nuvažiavę su tarnybine mašina į 3 šeimas pabendrauti su vaikais ir tėvais. Kartu su ja važiavo A. N.. Jai atrodo, kad jau buvę pas vienus, kai nuvykę pas K.. Namuose buvo tėvai ir vaikai. Pasakę ko atvažiavę, ir paprašę, kad galėtų pabendrauti atskirai su vaikais. Viena bendravo su vaikais, kita su tėvais. Jie atsiklausiantys tėvų, ar galime bendrauti su vaikais atskirai. Tėvai leido. Ji bendravusi su tėvais, o kolegė su vaikais. Ji buvusi virtuvėje, o kolegė kambaryje berods. Kolegė pabendravusi su vaikais pasakė, kad berniukas prasitarė, kad galimai smurtauja mama. P. F.. Kolegė atėjus pasakė tėvams ir ji girdėjusi. Nepamenanti, ar ji viena atėjo. Mama buvo prasitarusi, kad yra uždavusi keletą kartų diržu. Pradžioje neigė, kad muša, o paskui prasitarė, kad keletą kartų yra uždavusi diržu. Mama uždavė dėl to, kad vyresnysis berniukas neklauso, priežasčių kodėl taip daro nepaaiškino. Nepamenanti, ar tikrai nepaaiškino tokio elgesio priežasčių mama. Nepamenanti, ar tėvas kažką sakė, apie smurtą jai atrodo neminėjo. Tėvas girdėjo ką motina aiškino, jai atrodo, kad jis buvo tuo metu. Jie privalantys per 24 val. informuoti policiją dėl galimo smurto atvejo. Paskambinę policijai, pasakę, kas yra, ir atvyko policijos pareigūnai. Jie budėtojai, užfiksavę smurtą ir privalantys pranešti. Jie visą laiką iš karto pranešantys apie smurtą. Vaikas kiek atsimenanti, prasitarė, kad mama paskutinį kartą prieš kelias dienas smurtavo. Jie vaiko netikrinę, kvietę medikus. Jie kviečiantys medikus, kad apžiūrėtų. Jei vaikas pasako, kad smurtauja, kviečiantys medikus. Jie pirminio patikrinimo neatliekantys, vaiko nenurengiantys. Jie policiją iškvietę. Jai atrodo policija medikus kvietė, jie tik policiją iškvietę dėl galimo smurto prieš vaiką. Rėmęsi vaiko nuomone, kai mamai pasakius, tai ji patvirtino. Jei mama nebūtų patvirtinusi smurto, vis tiek būtų kvietę policiją. Mamos patvirtinimas šiuo atveju nelabai turėjo įtakos. Pirma atvažiavo policija. Policija bendravo su tėvais ir atrodo su vaiku, tiksliai nepamenanti. Policijos pareigūnai vaikščiojo, o jos vienoje vietoje sėdėję kambaryje. Policijos pareigūnai lyg virtuvėje bendravo. Su mama policija be jų bendravo, negirdėjusi apie ką jie kalbėjo. Kai apžiūrinėjo medikai vaiką, buvę, kiek pamenanti jie nieko nenustatė. Vaikas medikams pasakė, kad mama prieš kelias dienas yra mušusi. Medikų nepažįstanti, buvo greitoji medicinos pagalba. Jie paėmę vaikus, kadangi nesaugi aplinka, nes galimai mama smurtavo ir nuvežę pas senelius laikinai apgyvendinti. Kai klausiusi, vaikas jai pasakė, kad smurtavo. Klausiusi ji vaiko, kol laukę medikų. Vaikas pasakė, kad mamos neklausė ir gavo diržu. Jis apskritai kalbėjo, o ne apie konkretų atvejį. Nepamenanti, kas dar tą girdėjo, čia jai atrodo kambaryje buvo. Kai jai pasakė, jau buvo ir kolegei papasakojęs vaikas. Mama pradžioje neprisipažino, tik pabara sakė, po to patvirtino, kad yra kelis kartus uždavus diržu. Paklausus, tiesiai šviesiai pasakė. Ją policija apklausė gal po 6 mėn. Šiandien daug ko nepamenanti, tikslesni parodymai buvo ikiteisminio tyrimo metu. Tada mama įvardino, kad muša vaiką diržu. Vaiką po to paėmę iš nesaugios aplinkos ir vežę pas senelę apgyvendinti laikinai, kiek suprantanti ten tėvo mama. Nuvežę į kažkokį kaimą tą patį vakarą. Su močiute kalbėję apie anūkus, apie smurtą nekalbėję. Nuvežę abu vaikus. Nepamenanti, ar močiutė pasakė ką nors kas vyksta šeimoje. Su smurtu daug atveju turėję. Nepamenanti, nes daug įvykių būna ir metai laiko praėję. Tos dienos įvykius nelabai prisimenanti. Kai davusi parodymus, daugiau atsiminusi. Į apklausą tik rugpjūtį iškvietė. Nežinanti, kodėl taip vėlai apklausė. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 138-139), -klausiama po vieną, tėvų klausiusi ji. Nepamenanti, ar močiutė nurodė, kad daugiau muša mama, ir kad ji buvo juos perspėjusi dėl tokio elgesio, jei užrašyta tada gal atsiminusi, dabar neatsimenanti. Matyt, patvirtinsianti, kad taip močiutė sakė. Ikiteisminio tyrimo parodymus, kas surašyta patvirtinanti. Surašiusi tėvų nuomones pranešime apie gautą vaiko teisių pažeidimą. Jie surenkantys pirminę informaciją, o kiti tęsia reagavimo veiksmus. Viena surašo vaiko nuomonę, kita rašo tėvo ir motinos nuomonę. Visada pasirašančios abi. Visada, kai šeimoje įvykis, vertinantys abiem vaikams situaciją, čia konkrečiau dėl smurto ėjo. Ten dėl vagystės tėtis nuvežė, atsiprašė ir viskas. Teismui pagarsinus b. l. 67, -surašiusi, kas perskaityta, tvirtinanti, kad teisingai užrašiusi, mama perskaitė ir pasirašė ant dokumentų. Skaitė kaltinamoji prieš pasirašydama. Vyras nurodė, kad niekada smurto nenaudojo. J. kitas vaikas, ta pati šeima. Liudytoja patvirtino, kad dokumentą 1 t. b.l. 73 ji surašė. Kalbėję su abiem vaikais, teisingai užrašę jų nuomonę. Su antru vaiku nepamenanti, kada kalbėjus, gal atskirai. F. nepamenanti, ar nurodė, kad jam skaudėjo po galimo fizinio smurto, žiūrėti reikia, kas fiksuota. Kažką prasitarė vaikas apie pasirinkimus tarp namų arešto ir mušimo diržu, kai neklauso mamos, išeina ir ne laiku grįžta, ir mama baudžia arba diržu, arba į kampą stato. Vaikas pripažino, kad daugiau baudžia diržu, bet būna ir namų areštas. Vaikas nepasirinkdavo kaip jį bausti, mama paskirdavo. Ji paklaususi F. ar muša jį mama. Kalba buvo apie vieną kartą. Jos gal abi bendravę su F., nepamenanti. Ji kalbėjusi su vaiku, kai medikai buvo atvykę, daugiau su juo nekalbėjusi.

Liudytojas L. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamoji jo žmona, jis sutinkantis atsakyti į visus klausimus. Jo su žmona santykiai geri, niekad nebuvo blogi. F. sūnus, su juo santykiai geri, jis dabar gyvena su jais. Vaikai geri, vaikai kaip vaikai, visi iškrečia eibių. Negalintis atsakyti, kuris vaikas geresnis, abu klauso panašiai. Tarp jų 4 m. skirtumas. Abu dirbantys šeimoje, vaikus prižiūrintys patys, abu daugmaž po lygiai auklėjantys vaikus. Kai neklauso vaikai, jie būna nubausti, atimtas telefonas, į kampą pastatytas. Pastovėti kampe reikia, nusiraminti, nusiramina ir pareina. Jie vaiko nemušantys. Jie nepastatantys, o pasiunčiantys pastovėti į kampą nusiraminti, kai pastovi, nusiramina ir pats ateina. Diržas yra, naudojantis savo kelnėms, kitais tikslais jo nenaudojantis. Diržas iš jo kelnių, jį naudodavęs su kelnėmis, laikydavęs jį kelnėse spintoje, ant spintos nelaikydavęs. Ne pagal paskirtį diržo nenaudojęs. Nematęs, kad žmona ne pagal paskirtį diržą naudotų. Vaiko apklausoje teisme nedalyvavęs. Žinantis kuo kaltinama žmona. Diržas jo. Kažkas lyg panašaus buvo, tikslių aplinkybių nežinantis, tik ką vaikas pasakojo. Jis buvęs lauke, dirbęs ir atėjus į kambarį gal mažiukas pasakė, kad brolis mušė. Nelabai supratęs ką jis sako. F. paklausęs kas buvo, jis pasakė, kad mama ale mušė. Paklausęs mamos kaip buvo, ji sakė, kad buvo atnešęs kelnes skalbti, kad išvėrus diržą buvo padėjusi virtuvėje ant spintelės. Pasakė, kad F. brolį nuskriaudė, nelabai įsigilinęs į visas aplinkybes, sako norėjo pagąsdinti tuo diržu, vaikas pasisuko ir bakstelėjusi tuo diržu. Tiek to mušimo kiek jam žinoma. Jis taip nedaręs ir žmonos kiek žinantis pirmas toks gąsdinimo būdas. Tą dieną pas juos buvo 2 moterys budinčios iš Marijampolės. Jos atvyko dėl kito įvykio, kad vaikas paėmė iš parduotuvės gumos. Jai paskambino, kad atvažiuoja ir pasakęs, kad dirbantis, ne namie esantis. Nežinantis, ar žmona žinojo, kad atvažiuos iš vaiko teisių. Kai atvažiavo buvęs namuose su vaikais. Kai atvažiavo, žmona jau buvo grįžus. Vaiko teisės norėjo pasikalbėti, paklausti kažko. Viena specialistė nuėjo kalbėti su vaiku F. į atskirą kambarį, o kita su jai liko. Kitas vaikas nuėjo žiūrėti televizorių į kitą kambarį. Nepamenantis, ar klausė dėl sutikimo kalbėti su vaikais atskirame kambaryje. Užtruko kalbėdami 15-30 min. Su vaiku pasikalbėjusi specialistė atėjo ir pareiškė, kad mama vaiką mušė. Kita specialistė buvo su jai tuo metu. Nepamenantis, ar jų klausė, ar mušę. Nepamenantis, ar ką sakęs dėl to įvykio. Gal kažką žmona minėjo, kad nemušė, nepamenantis tiksliai. Jos išvažiavo ir jis išvažiavęs. Žinantis, kad buvo kitų įstaigų darbuotojų, bet nieko nematęs, buvęs tuo metu policijoje. Apklausoje dėl kito įvykio buvęs policijoje. Tą dieną, kai atvyko vaiko teisės, vakare jį apklausinėjo policijoje. Nepamenantis kada buvęs policijoje, gal apie 21 val., gal 20 val. Buvęs V.. Prieš tai, prieš apklausą dėl šio įvykio, buvęs dėl kito įvykio policijoje. Pats atvažiavęs į policiją, jam paskambino ir išsikvietė. Kai atvyko medikai ir policija, jo jau nebuvo, nežinantis, kas ten vyko. Močiutę vaikai turi, su ja bendrauja. Anūkai pas ją būna, jie pas ją važiuojantys. Močiutė dalinai dalyvauja vaikų auklėjime, patarimų gal kažką ir duoda. Mama kažką minėjusi, kad nemušti vaikų, kad bėdų neprisitraukti. Jie vaikų nemušdavę. Ji jo nemušdavo. Nežinantis, kodėl taip sakė, gal televizijos laidų prisižiūri. J. F. kažką pasakojo apie įvykį, bet nesiskundė, kad skaudėjo. Jis buvo daugiau išsigandęs, o ne, kad skaudėjo. Jie nesiskundė, kad skauda. Paprašęs parodyti, kur sudavė, pažiūrėjęs, kad ten nieko nėra. Per mėnesį, kol buvo pas močiutę, su juo bendraudavę telefonu ir buvo nuvažiavę ir močiutė buvo atvažiavus, bet visas bendravimas vyko kartu su močiute. Žinojęs, kad tyrimas pradėtas, kad vaikas bus apklausinėjamas. Vaikui nesakę ką reikės sakyti teisėjui. Nieko negalintis pasakyti dėl vaiko pasakojimo teisėjui. Jam vaikas nenurodė, kad skaudėjo, kad gavo 2 kartus diržu. Nežinantis, kodėl teisėjui nurodė. Vaikas yra vaikas. Jis kaip ir visai vaikai, visko būna su tiesos sakymu. Nebūna, kad neteisingai apskųstų vieną tėvą kitam. Kai grįžęs aiškintis į kambarį, vaikas neverkė. F. skriaudęs J., dažnai skriaudžia. Po įvykio kalbėję su žmona dėl ko viskas buvo, ji nurodė, kad F. skriaudė brolį. Norėjo žmona pagąsdinti vaiką, kad jei dabar aš tau suduočiau diržu ar tau patiktų, kažkas tokio buvo jos mintis, bet nebuvo mintis mušti. Vaikas tuo metu pasisuko, o ji sakė, kad norėjo paprasčiausiai mostelti pro save diržu. Jis gal nesupratęs teisingai klausimo ir dėl to nenurodęs aplinkybių kai teisėjas klausė. Diržas lyg F. užpakalį kliudė. Nepamenantis kiek kartų sakė, kad sudavė, gal vieną. Jam tas įvykis nepasirodė, kad ten kažkas baisaus nutiko. F. yra pagavę meluojant. Paprastai vaikas meluoja kai bando save ginti. Tėvų apmelavęs jis nėra. Kai skriaudžia brolį, kaip minėjęs, būna ir telefonas uždraustas ir panašiai, nežinantis, kodėl reikėjo diržu gąsdinti šį kartą.

Liudytoja A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji kaltinamosios uošvė, kartu negyvenančios. Pas ją buvo anūkai apgyvendinti. Jai paskambino iš vaiko teisių vakare ir paklausė, ar priimsianti vaikus, nes šeimoje galimas smurtas. Iš karto atsakiusi, kad taip, ir atvežė jai vaikus. Netikėtas jai toks dalykas, nes niekada nebuvo jokių problemų, negirdėjusi, kad būtų problemos šeimoje. Vaikai būdavo pas ją palikti, padėjusi juos auginti. Vaikai jai niekuo nesiskundė. Nepamenanti, kuri moteris ką pasakė. Jos pasakė, kad laikinai palieka vaikus, nes galimai smurtas įvyko, paklausė, ar ji ką žinanti. Pasakiusi, kad nieko nežinanti ir negirdėjusi, kad ten koks smurtas būtų, vaikai niekada nesiskundė, kad juos muštų. Ji savo sūnaus nemušusi diržu, nenaudojusi tokių metodų. Vaikų auklėjime duodavusi tėvams patarimų, bet apie smurtą niekad negirdėjusi. Neklausė patarimo, ar gali mušti vaiką. Nedavusi patarimų dėl auklėjimo diržu, pati vaikų nemušusi. Ten gal apie barimą kalbėjusi specialistei. Kiek pamenanti, yra sakiusi, ar mes neužaugome nemušami, tokia kalba buvo. Pamenanti liudytoją L. A.. Gal sakiusi, kad mama bara daugiau. ,,Mes irgi neužaugome nemušami“ sakiusi, gal suprato, kad muša. Nesakiusi, kad tėvai muša vaikus, kad buvo juos įspėjusi. Ką galinti pasakyti, jei negyvenanti su jais. Anūkai jai nesipasakojo. Nežinanti, kodėl taip galėjo paliudyti liudytoja. Ji nemačiusi, kad vaikus muštų. Žinanti, kad užbara. Jei užrašiusi, tai sakė šitaip liudytoja. Nepamenanti, kad sakytų kam, kad muša vaikus, nes nemačiusi. Po įvykio kalbėjusi su marčia, konkrečiai neklausiusi, kas ten nutiko, ir negalinti pasakyti, kas ten buvo. Ji nemačiusi, kad muštų vaikus, ir neklausinėjusi, ar mušė. Pas ją anūkai buvo. Vaiką reikėjo vežti ekspertizei į Marijampolę. Buvusi apklausoje teisme ir vežusi į ją anūką. Žinojusi, ko važiavę į teismą. Sakiusi vaikui, kad važiuosime į teismą, apklausti šaukia. Vežusi vaiką į ekspertizę ir paklausė, kodėl atvežę. Tyrėja parašė siuntimą į ekspertizę. Ten klausė kas nutiko ir vaikas sakė, kad mušė ir parodžius tą vietą paaiškėjo, kad nematyti jokių mušimų. Medikams ekspertizėje vaikas sakė, kad jį mušė. Neatsimenanti ką kalbėjusi su vaiku važiuojant į teismą. Nebuvo kalbos ką jis turės papasakoti. Nebuvo girdėjusi iš aplinkos, kad marti vaiką muštų. Ji gal sakiusi vaiko teisių apsaugos pareigūnams, kad ,,mes neužaugome nemušami“. Nepamenanti, negalinti atsakyti ką sakiusi. Konkretaus pasakymo, kad muša mama vaiką nebuvo. Konkrečiai nepamenanti, ką sakiusi specialistei. Už neklausymą būdavo telefoną paima, kiek pasakojo F., o apie mušimus nebuvo kalbos. Retai lankydavusis pas juos. Vasario 1 d. posėdyje kalbėdama turėjusi omeny tą įvykį, kad vieną kartą uždavė.

Liudytoja D. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad šiuo metu dirbanti Vilkaviškio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule, 2022 m. balandžio 26 d. dirbusi tose pačiose pareigose. Važinėjusi į įvykius, vykdžiusi savo tiesiogines funkcijas. Tuo metu dirbusi su kolega T. R.. Kaltinamoji jai matyta. Visų aplinkybių, kuriomis ji matyta, nepamenanti dėl įvykių gausos. Pamenanti, kad buvo galimai smurtas prieš vaikus. Atvykus į įvykio vietą vaikai nebuvo išsigandę. Bendraujant su jai elgėsi drąsiai, maloniai tiek moteris, tiek vaikai. Atvykę greitosios pagalbos specialistai akivaizdžių sužalojimų nenustatė. Iš įvykio aplinkybių atsimenanti tiek. Negalinti pasakyti kas juos iškvietė, neatsimenanti. Atvažiavę radę 2 vaikus ir motiną. Buvo vaiko teisių atstovai, buvo dvi moterys. Nepamenanti kokia informacija jiems buvo suteikta prieš vykstant į įvykį. Buvo atvykę greitosios pagalbos specialistai, nepamenanti kas juos iškvietė. Dalyvavusi, kai buvo apžiūrinėjami vaikai. Buvo aiškinamasi dėl galimo smurto. Buvo apžiūrinėjamos vaikų sėdmenų ir nugaros sritys. Kaltinamoji į klausimus atsakinėjo, bet pokalbio konkrečiai neatsimenanti. Negirdėjusi, kad vaikai pasakytų, jog prieš juos buvo smurtas naudotas. Nepamenanti, ar kas sakė, kad vaikus mušė. Kas pradėjo ikiteisminį tyrimą negalinti pasakyti, tikriausiai kolega T. R.. Ji galimai rašiusi tarnybinį pranešimą, tiksliai negalinti pasakyti. Sužalojimų vietą pažymėjusi vaiko užpakalį. Pati nemačiusi, bet kolega patikslino, kad buvo suduota į tą sritį. Su vaiko teisių atstovėmis bendravusi. Tiksliai nepamenanti ką jos nurodė. Tarnybinį pranešimą surašiusi kabinete. Negalinti pasakyti po kiek laiko surašiusi tarnybinį pranešimą. Žinanti, kad buvo tamsus paros metas. Pamaina trunka 12 val. Paaiškinimus rašiusi iš pateiktų parodymų. Pati kaltinamoji aiškino jai apie įvykį, negalinti pasakyti, ar ji pripažino kaltę. Teismui pagarsinus tarnybinį pranešimą (1 t. b. l. 48), - vaiko teisių specialistė suteikė pirminę informaciją, o po to bendravę su įtariamąją, kuri paaiškino situaciją iš savo pozicijos. Ką klausė tą ir atsakiusi pareigūnei. Abu su kolega BodyCam kameras turėję. Nežinanti, ar buvo išimti įrašai, jai tokia informacija nesuteikta. Kamerą įjungiantys prieš bendraujant su asmenimis, dažniausiai įsijungiantys kai atvykstantys į įvykio vietą, išjungiantys kai išvykstantys. Stengiasi visada laikytis tų taisyklių. Pateiktame prie bylos vaizdo įraše iš jos kameros filmuota, kolega T. R..

Be kaltinamosios parodymų, liudytojų parodymų, kaltinimas jai grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos duomenimis:

Nukentėjusiojo F. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2022 m. gegužės 25 d. protokolu, kuriame užfiksuoti jo parodymai, kad jam devyneri metai. Jis atvyko pasikalbėti dėl jo mamos ir jo įvykio. Sutinka kalbėti. Mama jį mušė su diržu, kuris buvo juodos spalvos su dryžiukais. Diržas gal iš odos. Diržo niekas nenešioja, jis tiesiog padėtas ant spintos, kad jis nepasiektų. Diržu mušė per užpakalį. Mama mušė tik tą vieną kartą. Diržu tą kartą gavo du kartus. Antrą kartą labiau skaudėjo. Žymių nebuvo likę, nes buvo Marijampolėje ir jį apžiūrėjo medikas. Negali pasakyti kiek laiko skaudėjo. Kitą dieną neskaudėjo, naktį neskaudėjo. Tai vyko dienos metu. Nežino, kur buvo nuvykęs apžiūrai. Apžiūrėjo gydytojas. Diržą ant spintos padėjo tėtė. Nežino, kodėl padėjo ant spintos. Mama diržu per užpakalį mušė. Tai vyko koridoriuje, jų namuose. Niekas nematė, kai jį mušė. Namuose dar buvo brolis, jam šeši metai, jis nematė, nes žaidė. Brolis jam neleido su šautuvu pažaisti, jis ant jo rėkė, mama ant jo užrėkė, o jis tada pasakė "ša", ir tada jį mušė. Tai vyko sekmadienį, balandžio mėnesį ar gegužės pradžioje. Jis buvo apsirengęs treningu. Užpakalį skaudėjo gal penkias ar dešimt minučių, į vakarą jau nustojo skaudėti. Tai įvyko dieną, po pietų. Jis atsiprašė mamos, kad neklausė. Jis verkė, kai mušė. Verkė, nes skaudėjo. Dažniausiai namuose pykstasi su broliu, paskui su mama. Su tėte nesipyksta. Kartais susipyksta su močiute. Su mama susipyksta už neklausymą, kad neklauso mamos arba ant brolio rėkia. Brolis rėkia ant jo. Mama kartais rėkia. Brolis kartais susipyksta su mama. Jis kartais su broliu susimuša. Laimi abu. Mama tada juos išskiria. To įvykio metu tėtė arba lauke dirbo, arba buvo išvažiavęs kur nors. Močiutei, veikų teisėms pasakė tą dieną, kai įvyko vagystė. Jie su draugais iš parduotuvės gumos pavogė. Tėtis sužinojo apie gumos vagystę, nes pardavėja nufilmavo ir tėčiui nusiuntė. Tėtis atvažiavo prie mokyklos ir juos visus pasiėmė. Mama už vagystę nebaudė, nieko nesakė, nenori sakyti, nebuvo nubaustas. Buvo nubaustas. Buvo paskirtas areštas. Po to laiko diržų nėra gavęs. Su mama apie tai nekalbėjo. Dėl gavimo diržu nepyksta, atleido (1 t., b. l.1 29-130);

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2022-04-26 apie 20.40 val. iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugo skyriaus vyr. specialistės A. N. gautas pranešimas, kad 2022-04-23 apie 13:00 val. namuose esančiame koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini),., žodinio konflikto metu I. K. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (2022-04-26 22.06 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0.00 prom. blaivumas) galimai panaudojo fizinį smurtą prieš savo sūnų F. K., gim. (duomenys neskelbtini),, gyv. (duomenys neskelbtini),., t. y. galimai dešinėje rankoje laikomu diržu F. K., sudavė į sėdmenų sritį, ne mažiau du kartus. Dėl tokių I. K. veiksmų, F. K. galimai jautė fizinį skausmą, trumpalaikį. F. K. buvo apžiūrėtas greitosios medicinos darbuotų. Įvykio metu namuose buvo J. K., gim. (duomenys neskelbtini),, gyv. (duomenys neskelbtini),, kuris galimai matė I. K. naudojama smurtą prieš F. K.. Dėl šio fakto pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. (1 t., b. l. 30-32);

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame 2022 m. balandžio 27 d. užfiksuota, kad atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), AŠ žinau, kam Jūs patinkat , (duomenys neskelbtini), apžiūra ir užfiksuota, kad apžiūrint įvykio vietą, matomas dviejų aukštų mūrinis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Gyvenamojo namo teritorija nėra aptverta tvora, patekimas į namo teritoriją yra atviras. Gyvenamojo namo patalpų vidus, bei teritorija aplinkui gyvenamąjį namą nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Patekimas į namo vidų yra iš kiemo pusės užlipus mediniais laiptais į terasą. Į namo vidų patenkama per rudos spalvos rakinamas metalines duris. Atidarius metalines duris matomas koridorius, patalpa yra reikšminga tyrimui, nes šioje patalpoje, galimai, buvo naudojamas fizinis smurtas prieš F. K.. Koridoriaus grindys yra ištiestos medžio imitacijos linoleumo danga. Kairėje pusėje matomas ant sienos esantis radiatorius, už jo yra medinės durys, vedančios į kita koridorių. Tiesiai prie sienos matomos medinės spintelės ir virš jų esantis veidrodį. Daugiau pėdsakų galinčių turėti reikšmės nusikalstamos veikos padarymui nesurasta, niekas nepaimta ( 1 t., b. l. 4-13);

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame 2022 m. balandžio 27 d. užfiksuota, kad I. K. paaiškino, kad 2022 m. balandžio 22 d. apie 13.00 val. žodinio konflikto su F. K. metu, su dešinėje laikytu diržu ne mažiau du kartus trenkė F. K. į sėdmenų sritį (1 t., b. l. 46-49);

Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2022 m. balandžio 27 d. kaltinamoji I. K. pateikė juodos spalvos diržą, pakuotės Nr. 509721 (1 t., b. l. 14-15);

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame 2022 m. birželio 10 d. užfiksuota, kad apžiūrimas juodos spalvos, galimai odinis diržas, ilgis iki sagties 95 cm., metalinės sidabrinės spalvos sagties, prijungtos prie diržo galo, ilgis - 4,5 cm., plotis - 4,5 cm., sagties galinėje dalyje, viršuje yra užrašas - made in Italy. Išorinė diržo dalis su įvairiais įspaustais raštais, vidinė - lygi. Diržo vienoje pusėje gale yra 5 skylutės, skirtos diržo sagčiai. Ant diržo jokių apgadinimo, naudojimo, nusidėvėjimo žymių nėra, švarus, tvarkingas (1 t., b. l. 16-23);

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2022 m. birželio 9 d. atlikta policijos pareigūnų Body cam įrašų apžiūra. Fiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas B. C. Nr. B0F1EC60F38C , vaizdo įrašo trukmė 3 min. 45 s. Atvykę pareigūnai pasitikslina, ar atvyko adresu, (duomenys neskelbtini),., moteris I. K. patvirtina, kad tai tas pats adresas. Tuomet pareigūnai užeina į gyvenamojo namo ir virtuvėje vyksta pokalbis tarp pareigūno ir I. K.. Matosi tvarkinga aplinka bei šalia esantys du mažamečiai berniukai. Pradžioje vyksta pokalbis apie vaikų teisių apsilankymą, pareigūnas paprašo pažiūrėti, ką vaiko teisės surašė, I. K. sutinka ir parodo vaiko teisių paliktus dokumentus. Pareigūnas paklausia, kur dabar yra vaikas, I. K. atsako, kad „čia va stovi“ (šalia jos stovi didesnis berniukas). Pareigūnas paprašo berniukų nueiti į kitą kambarį ir toliau tęsia pokalbį su I. K.. Pareigūnas paklausia: „tai jūs čia naudojot smurtą prieš vaikus, diržų gavo ? „ I. K. atsakymas :“gavo savaitgalį, taip gavo.“ Pareigūno klausimas: “Jūs davėt ar tėtis?“, I. K. atsakymas „aš pati daviau, savaitgalį, nes šoko grynai į akis ir neklausė,,. Pareigūnas klausia: “į kur tų diržų gavo ?“, I. K. atsakymas: “į subinę“ ir parodo į savo sėdmenis. Pareigūnas klausia: “kur gavo, čia namuose, ar kur „ I. K. atsakymas: "čia namuose, taip, koridoriuj“. Pareigūnas klausia: “kiek kartų?“, I. K. atsakymas: “žinokit neskaičiuoju aš, du, tris, ką žinau“ . Pareigūnas: “ir vaiko teisės paliko čia jumis vaikutį„, I. K.: "taip paliko„, pareigūnas“, o kur tėtis ?:, I. K. „išvyko į policiją „ pareigūnas:“ o tėtis matė ?“, I. K.: „nematė, tėtis buvo išvykęs, kaip man tik laisvos, taip nežinau kodėl ...“ pareigūnas pertraukia, paprašydamas asmens dokumento, ir I. K. nueina jo ieškoti. Pareigūnas paklausia :“ čia šeštadienį, ar sekmadienį viskas buvo ?“, ir pasigirsta vaiko balsas, kuris sako „ šeštadienį „, tada I. K. pritaria, kad šeštadienį, apie pietus, apie 13 valandą. Toliau pareigūnas užsirašo I. K. duomenis ir pasako, jog turės palaukti, kol jis praneš kitiems pareigūnams. Daugiau įvykiui reikšmingos informacijos nėra. Įrašai įkelti į CD (1 t., b. l. 26-28, 29);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus 2022 m. gegužės 3 d. specialisto išvada Nr. G226/2022(09), kurioje nurodoma, kad F. K. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Jei F. K. 2022 m. balandžio 23 d. buvo suduota per sėdmenis, dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmą. Apžiūros metu vaikas paaiškino: diržu du kartus sudavė per sėdmenis, skaudėjo sužalotose vietose. Med. pagalbos nesikreipė. Šiuo metu nusiskundimų neišsako (tyrimo pradžia 2022 m. balandžio 27 d.) (1 t., b. l. 58);

Valstybinės vaiko teisių apsaugos skyriaus ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 12SD pateiktu 2022 m. balandžio 27 d. informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimo akto Nr. 12IGP-1033 kopija. Informacija teikiama apie vaiką - F. K.. Su vaiku bendrauta 2022 m. balandžio 26 d. apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini), F. K. nurodė, kad dėl netinkamo elgesio, neklausymo yra nuolat baudžiamas, turi pasirinkti tarp namų arešto ir mušimo diržu. Diržu dažniau muša mama, nei tėtis. Paskutinį kartą jį mušė mama savaitgalį, t. y. prieš porą dienų. Negali atsiminti tiksliai dėl ko gavo, tačiau teigia, kad neklausė mamos. F. buvo informuotas, kad bus apgyvendintas pas močiutę. Pas močiutę jam patinka, jie puikiai sutaria. Motina pripažino, kad yra keletą kartų sudavusi vyresniajam sūnui F.i į užpakalį, kad berniukas neklauso. Vaikų tėvas teigė, kad smurto prieš vaikus niekada nenaudoja. (1 t., b. l. 61 - 62, 63 - 64, 65-70, 71-77);

Valstybinės vaiko teisių apsaugos skyriaus ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr.12SD-3620 pateikta informacija, kad šeima iki 2018-06-30 nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. 2022-05-03 specialistai atliko vaikų situacijos vertinimą, nustatė vaikams apsaugos poreikį, taikant laikinąją priežiūrą kartu su močiute A. V.. Nuo 2022-05-04 šeimai pradėta taikyti atvejo vadyba. 2022-06-06 nuspręsta laikinąją vaikų priežiūrą nutraukti (1 t., b. l. 80);

Vilkaviškio socialinės pagalbos centro 2022 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. SDVT-1084, kuriame informuojama, kad I. ir L. K. noriai bendrauja ir bendradarbiauja su socialine darbuotoja, priima specialistų teikiamas paslaugas, atsižvelgia į rekomendacijas (1 t., b. l. 83);

Valstybinės vaiko teisių apsaugos skyriaus ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr.12SD pateikta informacija apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, pagalbos šeimai plano kopijas, F. K. vaiko situacijos vertinimo anketą, informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (1 t., b. l. 86-123);

Daiktais, turinčiais reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: diržu, saugomu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate, 2022-06-28 kvitas serija BBB Nr. 0016059 (1 t. , b. l. 24-25); CD su Bodycam įrašais (1 t., b. l. 29); CD su F. K. apklausa teisme (1 t., b. l. 128).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas mažamečiui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Mažametis tai yra žmogus iki 14 metų amžiaus.

Šis nusikaltimas, kaip ir kiti smurtiniai nusikaltimai sveikatai, gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamasis kodeksas nenumato atsakomybės už fizinio skausmo sukėlimą dėl neatsargumo. Teismų praktikos smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose apžvalgos, kuriai pritarta 2017 m. spalio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų pasitarime, 3.2.2 punkte teigiama, kad baudžiamoji atsakomybė už mažamečiui sukeltą fizinį skausmą ar nežymų jo sveikatos sutrikdymą kyla, jei ši veika padaroma tyčia, t. y. neišskiriama, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas ir netiesiogine tyčia (2017 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1A-227-557/2017; 2020 m. liepos 9 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-489/2020). Ypač netiesioginės tyčios praktika yra išplėtota nužudymų bylose ( 2010 m. birželio 15 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350/2010 ir kt.). BK 15 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Toks psichinis santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais nustatomas įvertinus ne tik subjektyvius kaltininko parodymus, bet ir byloje nustatytas faktines aplinkybes (pavyzdžiui, kaltininko atliktus veiksmus ir kilusius padarinius, smurto intensyvumą ir stiprumą, jo lokalizaciją, panaudotas priemones, konflikto priežastį, eigą ir pan.).

Kaltinime kaltinamajai I. K. inkriminuota viena nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad ji 2022 m. balandžio 23 d. apie 13:00 val. namuose, koridoriuje tyčia odiniu diržu ne mažiau du kartus sudavė mažamečiui sūnui F. K. į sėdmenų sritį, sukeldama jam fizinį skausmą. Kaltinamoji iš esmės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino. Kaltinamasis turi teisę, bet ne pareigą duoti parodymus, jis gali pasirinkti kada tokius parodymus duoti, kokia apimtimi duoti, tačiau teismui nedraudžiama į šias aplinkybes atsižvelgti vertinant jo parodymus, jų nuoširdumą ir patikimumą. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui savarankiškai parodymų nedavė, iš pradžių atsisakė duoti parodymus, vėliau juos pateikė jau surašytus, kaip teigė teisiamajame posėdyje, jis juos rengė kartu su gynėju. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji davė parodymus, atsakė į dalį klausimų, po to atsisakė atsakyti į kitus pateiktus klausimus. Kaltinamosios pagrindinė gynybinė versija buvo ta, kad ji norėjo paauklėti sūnų F. K. už tai, kad jis skriaudė savo mažesnį brolį, ir imituodama mušimą diržu į kėdę, jam muistantis galėjusi pataikyti sūnui per užpakalį, t. y. veiką padarė netyčia. Tokie kaltinamosios nurodyti veiksmai jau savaime yra grasinimas panaudoti fizinį smurtą prieš mažametį, jam daroma psichologinė žala, ir yra netinkamas auklėjimo būdas.

Atsižvelgdamas į paminėta, teismas kaltinamosios parodymus teisiamajame posėdyje vertina kaip ne visiškai nuoširdžius, ir juos atmeta toje dalyje, kad ji norėjo pagąsdinti mažametį nukentėjusįjį, ir smūgius jam sudavė netyčia, vertindamas kaip jos sugalvotą gynybinę versiją, bylos faktiniais duomenimis nepagrįstą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminiame tyrime kaltinamoji pati savarankiškai nedavė parodymų, juos surašė kartu su advokatu, ir pateikė kaip rašytinius. Teisminio nagrinėjimo metu jos parodymai nebuvo rišlūs, nuoseklūs, matėsi, kad ji negeba, vengia atsakyti į klausimus be gynėjo pagalbos, dėl ko teismas padarė pastabą, o atsakinėdama į papildomus klausimus, ji vėliau iš viso atsisakė duoti parodymus, dėl ko jos parodymai nevertinami kaip nuoširdūs. Be to jos parodymai teisiamajame posėdyje neatitinka faktinių aplinkybių, kurios objektyviai užfiksuotos liudytojos policijos pareigūnės D. D. kūno kameros vaizdo įraše. Kaltinamoji teigė, kad buvo sakiusi pareigūnams, kad vieną kartą sudavusi netyčia, pasakojusi pareigūnams, kad sudavusi netyčia, po to savo teiginį pakeitė, teigdama, kad nepasakysianti, ar paminėjusi, kad netyčia sudavusi, po to teigė, kad sakiusi pareigūnei, kad vienas smūgis buvo į kėdę, o vieną pataikiusi F.i į klyną, tikrai du kartus netrenkusi F.i, nors vaizdo įraše aiškiai užfiksuoti jos paaiškinimai, kad ji sudavusi vaikui 2-3 kartus diržu, kad jis neklausė, t. y. naudojo tokią vaiko drausminimo neteisėtą priemonę. Teismas tokius kaltinamosios parodymus vertina kaip nepatikimus, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir jais nesivadovauja. Priešingai, teismas nukentėjusiojo mažamečio F. K. parodymus laiko patikimais, nes jie nuoseklūs, logiški, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, ir jais vadovaujasi. Vaikas visą laiką tvirtino, kad jam buvo suduoti du smūgiai per užpakalį, kas iš esmės prieštarauja kaltinamosios teiginiui, kad vienas smūgis buvo per kėdę, o kitas smūgis, norint vėl smūgiuoti per kėdę, netyčia, jam besimuistant, buvo per jo užpakalį. Iš kaltinamosios parodymų matyti, kad ji neva imitavo, kad vaikui suduos diržu per užpakalį, nes jį atitinkamai laikė, kaip šio veiksmo atlikimui, tačiau neva jam iš tikro nesudavė per užpakalį diržu, o tik antrą kartą vaikui besimuistant netyčia diržas galėjo liesti užpakalį, tačiau jam neskaudėjo, nors vaikas teigia priešingai, kad buvo du smūgiai per užpakalį, po antro labiau skaudėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas kaltinamosios gynybinę versiją atmeta kaip nepatikimą.

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajai I. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad kaltinamoji I. K. 2022 m. balandžio 23 d. apie 13:00 val. namuose, koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini),, tyčia odiniu diržu ne mažiau du kartus sudavė mažamečiui sūnui F. K. į sėdmenų sritį, taip sukeldama jam fizinį skausmą, dėl ko padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, ji pripažintina kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir jai skirtina bausmė.

Kaltinamosios gynėjas prašė pripažinti kaltinamosios padarytą veiką mažareikšme, ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Teismo vertinimu tai, kad kaltinamoji sąmoningai pasirinko neteisėtą vaiko auklėjimo būdą, jį išplakant diržu, nerodo šios veikos mažareikšmiškumo, kaip tik dėl to teismo vertinimu tokia veika negali būti pripažinta mažareikšme. Tokį elgesį draudžia ne tik baudžiamasis įstatymas, bet ir tarptautiniai teisės aktai. Nuo 1995 m. Lietuvoje veikiančios J. T. Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad valstybė narė imasi visų reikiamų priemonių, kad apgintų vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą. G. V. teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad draudžiama taikyti tėvams prieš savo vaikus fizinį ar psichinį kankinimą, 10 dalyje nustatyta, kad vaiko tėvams už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Šiuo atveju vaikui yra tik 10 metų, jis yra dar tik besiformuojanti asmenybė, yra duomenų, kad jis jau naudoja smurtą prieš savo mažesnį brolį, kaip žinoma smurtas gimdo smurtą, todėl smurto naudojimas auklėjant gali sužlugdyti jį kaip asmenybę, suformuoti jam požiūrį, kad fizinis smurtas tam tikrais atvejais yra leidžiamas ir pateisinamas, pakenkti jo doroviniam ir psichiniam vystymuisi, kas atsilieps ne tik visam jo, bet ir artimųjų gyvenimui. Šiuo atveju nėra tiek reikšmingas smūgių skaičius, sužalojimo laipsnis, fizinio skausmo trukmė, o tai, kad sąmoningai buvo pavartotas fizinis smurtas, sukeliant fizinį skausmą, prieš mažametį jo auklėjimo tikslais. Pripažinus tokią veiką mažareikšme, teismų praktikoje praktiškai būtų įteisinamas toks vaikų auklėjimo būdas, panaudojant fizinį smurtą, kurį draudžia tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo pripažinti veikos mažareikšme, ir tuo pagrindu atleisti kaltinamosios nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamoji, pati pasirinkdama gynybinę taktiką nepripažinti padarytos nusikalstamos veikos, sau užkirto galimybę būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio ir 40 straipsnio pagrindais.

IV. Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai.

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dviejų metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamoji I. K. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą tiesiogine tyčia. Pagal savo pobūdį nusikaltimas yra mažiau pavojingas, nes sukeltas tik fizinis skausmas, jis sukeltas dviem smūgiais diržu į nepavojingą sveikatai ir gyvybei vietą – užpakalį, atliktas per drabužius. Nusikaltimo motyvas buvo siekis auklėti vaiką tam nepriimtinu būdu. Jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Ji administracinėmis nuobaudomis nėra teista. Ji anksčiau nebuvo teista, todėl laikoma, kad ji teisiama pirmą kartą, ir jai skiriant arešto ar laisvės atėmimo bausmę, jos skyrimas turi būti motyvuotas (BK 55 straipsnis). Kaltinamoji savo darbovietėje charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 102). Pagrindo jai skirti arešto ar laisvės atėmimo bausmę nėra, todėl jai skirtina vienintelė sankcijoje numatyta švelnesnė bausmė – bauda. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji anksčiau nėra nusižengusi įstatymams, dirba, išlaiko du mažamečius vaikus kartu su savo vyru, jai skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda – 50 MGL, kurios sumokėjimui nustatytas ilgesnis - 12 mėnesių terminas.

V. Dėl nepilnamečio nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų priteisimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nepilnamečiui nukentėjusiajam buvo būtinas teisinės pagalbos teikimas, kadangi kaltinamoji yra jo motina. Kaltinamoji yra darbingas, dirba, turi nekilnojamo turto, todėl jai šių išlaidų atlyginimas nėra nepakeliamai sunkus. Atsižvelgiant į paminėta, iš kaltinamosios valstybės naudai priteistinos visos nepilnamečio nukentėjusiojo advokato atstovavimo išlaidos.

VI. Kiti teismo sprendimai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai I. K. tyrėjos K. D. 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 169-171), kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktinis įrodymas – diržas, saugomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate, 2022 m. birželio 28 d., kvitas serija BBB Nr. 0016059 (1 t., b. l. 24-25), kuris yra nusikaltimo padarymo įrankis, negali būti gražintas, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktiniai įrodymai: CD su Bodycam įrašais (1 t., b. l. 29); CD su F. K. apklausa teisme (1t., b.l.128) paliktini saugoti byloje kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

Pripažinti kaltinamąją I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir jai skirti 50 MGL (2500 Eur) baudą.

Kaltinamajai išaiškinti, kad paskirta bauda - 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų http://www.vmi.lt/cms/web/guest/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor bank AB, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801, nurodant įmokos paskirtį - bauda pagal nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-1021/2023; jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą; jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Kaltinamajai I. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikinti.

Daiktinį įrodymą – diržą, saugomą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate, kuris yra nusikaltimo padarymo įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktinius įrodymus - CD su kūno kamerų vaizdo įrašais; CD su F. K. apklausa teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip bylos medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Priteisti iš kaltinamosios I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai mažamečiui nukentėjusiajam F. K. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 215 Eur sumoje (du šimtus penkiolika eurų), nurodant, kad jos turi būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų - Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė Citadele Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-1021/2023.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, asmeniui, nedalyvavusiam nuosprendžio paskelbime, per 20 dienų nuo nuosprendžio išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.