- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-05
- Bylos Nr.
- BIK-360/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36174-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Albinas Antanaitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- L. Ž.
- Advokatai
- Arūnas Justeikis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistosios L. Ž. gynėjo advokato Arūno Justeikio kasacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 23 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasatorius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 23 d. nutarties ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalis, kuriomis atsisakyta taikyti BK 40 straipsnį, ir šias dalis pakeisti - pritaikyti BK 40 straipsnį ir L. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 23 d. nutarties ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo ir šias dalis pakeisti - netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, o vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi spręsti dėl konfiskuotino turto vertės (ar jos dalies) išieškojimo, nustatant proporcingą ir individualizuotą dydį; panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 23 d. nutarties ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalis dėl paskirtos piniginės baudos dydžio ir šias dalis pakeisti - sumažinti paskirtą baudą iki teisingo ir proporcingo dydžio, atitinkančio BK 41, 47 ir 54 straipsniuose įtvirtintus bausmės skyrimo principus. Jeigu kasacinės instancijos teismas manytų, kad šių klausimų negalima išspręsti iš esmės, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, įpareigojant pašalinti padarytas baudžiamojo įstatymo taikymo ir proceso teisės pažeidimų klaidas.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismų priimti sprendimai yra ydingi. Teismai, spręsdami dėl laidavimo instituto netaikymo, dėl baudos dydžio ir dėl turto konfiskavimo, savo išvadų pakankamai neargumentavo. BK 40 straipsnis buvo pritaikytas netinkamai, nes teismai iškreipė šios normos turinį, susiaurino jos taikymo apimtį, netinkamai aiškino „pagrindo manyti“ kriterijų, įvedė papildomus, įstatyme nenumatytus laiduotojo vertinimo kriterijus ir neįvykdė pareigos motyvuotai pagrįsti savo sprendimą. Žemesnės instancijos teismai taip pat netinkamai taikė BK 41, 47 ir 54 straipsnių nuostatas, nes neįgyvendino realaus bausmės individualizavimo, neatskleidė lengvinančių aplinkybių įtakos bausmės dydžiui, nepagrindė pasirinktos bausmės būtinybės ir proporcingumo, neįvertino visų taikytų priemonių kumuliacinio poveikio.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti BK 40 straipsnį, konstatuodamas, kad nėra „pagrindo manyti“, jog nuteistoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad laiduotoja - nuteistosios dukra - neturi pakankamos įtakos. Apeliacinės instancijos teismas šias išvadas patvirtino, tačiau jų nepatikrino materialiosios teisės taikymo aspektu ir neišskleidė savarankiško normos aiškinimo. Teismai faktiškai įvedė papildomus, įstatyme nenumatytus kriterijus, kurie susiaurina BK 40 straipsnio taikymo apimtį. Laiduotojos vertinimas buvo grindžiamas tuo, kad ji esą anksčiau nepadarė pakankamos įtakos nuteistosios elgesiui, netinkamai buvo aiškinamas ir „pagrindo manyti“ kriterijus. Teismai, spręsdami dėl L. Ž. vairuoto automobilio „Porsche MacanGTS“ konfiskavimo, formaliai apsiribojo aplinkybe, kad automobilis priklausė jai ir buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Toks vertinimas rodo, kad teismai automatiškai taikė konfiskavimą, tačiau neatskleidė, kodėl būtent šioje byloje buvo būtina fiziniu būdu atimti transporto priemonę, o ne taikyti konfiskuojamo turto vertės išieškojimą. Nuteistosios automobilis nebuvo nusikalstamos veikos rezultatas - jis priklausė jai ir buvo naudojamas kasdienėje veikloje. Kasatorius daro išvadą, kad teismai padarė teisės taikymo klaidą, nes pritaikė BK 72 straipsnio sankciją formaliai, nesvarstydami įstatyme įtvirtintos alternatyvos ir neįvertinę konfiskavimo tikslingumo bei proporcingumo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.
Kasaciniame skunde nesutinkama su žemesnės instancijos teismų išvadomis, kuriomis atsisakyta atleisti L. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir konfiskuoti automobilį „Porsche MacanGTS“ . Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai vertino laiduotojos asmenybę bei padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog L. Ž. daugiau nenusikals. Pagal tokius kasatoriaus argumentus, kasacinės instancijos teismas turėtų iš naujo vertinti aplinkybes, reikšmingas sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymą, tačiau vien tai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme teisės taikymo aspektu įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, bylos faktinės aplinkybės, įskaitant ir aplinkybes, svarbias BK 40 straipsnio taikymui, nėra nustatomos. Šių faktinių aplinkybių tyrimas ir vertinimas yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą gali svarstyti tik teisės taikymo aspektu, t. y., ar buvo įvykdytos visos įstatymo nustatytos sąlygos ar nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, taikant BK 40 straipsnio nuostatas. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs L. Ž. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kurių dalis pakartoti ir kasaciniame skunde, išdėstė išsamius motyvus, kuriais remiantis pripažino, kad nėra galimybės taikyti L. Ž. BK 40 straipsnio nuostatas (nutarties 13-14 punktai). Abu teismai, įvertinę BK 40 straipsnio taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir kasaciniame skunde nurodytas, pripažino, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, jog L. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kartu padarė išvadą, kad jos dukra K. Ž. būti laiduotoja nėra tinkama ir negalinti daryti įtakos nuteistosios elgesiui ateityje. Kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą nagrinėti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą teisės taikymo aspektu kasacine tvarka. Skundu iš esmės siekiama pakartotinio šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių vertinimo, o tai nėra kasacijos dalykas. Į analogiškus kasaciniame skunde dėstomus argumentus dėl galimybės konfiskuoti automobilio vertės dalį, o ne automobilį natūra, atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutarties 28-31 punktuose pateikiant motyvuotas išvadas. Kasacinės instancijos teismas gali svarstyti šį klausimą tais atvejais, kai neteisingas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Teisinių argumentų, paneigiančių teismų išvadą šiuo klausimu, skunde nepateikta. Kiti skundo argumentai dėl BK 41, 47 ir 54 straipsnių netinkamo taikymo yra deklaratyvūs. Priešingai nei tvirtina kasatorius, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo išvadas šiuo klausimu pagal apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, dar kartą įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nenustatė pagrindo paskirtos baudos mažinimui. Vien tai, kad šios išvados nepriimtinos L. Ž., savaime nepagrindžia kasacijos pagrindo. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, kaip šiuo atveju, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).
Teisėjų atrankos kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad kasatorius nepateikia argumentų, kuriuos būtų galima vertinti kaip teisiškai pagrįstus dėl galimai apdarytų esminių BPK pažeidimų bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Nesant argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistosios L. Ž. gynėjo advokato Arūno Justeikio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.