- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-15
- Bylos Nr.
- 2S-1065-390/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01185-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Kreditorius
- UAB „SNORO lizingas“
- Kategorijos
- 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės UAB „SNORO lizingas“ atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės UAB „SNORO lizingas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorė UAB „SNORO lizingas“ kreipėsi su pareiškimu į teismą CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka dėl 500,86 Lt skolos, 280,00 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 14,00 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko V. V..
Šakių rajono apylinkės 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakė priimti CPK 435 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, į tai, kad skolininkas yra fizinis asmuo, į prievolės dydį – 500,86 litų, į tai, kad kreditorė nenurodė faktinio pagrindo, patvirtinančio, kad dėl skolininko neatsiskaitymo laiku patyrė didesnių nuostolių nei 0,02 procento delspinigių vertinė išraiška, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais padarė išvadą, kad kreditorės prašomi priteisti 280,00 Lt delspinigiai yra aiškiai per dideli. Kadangi toks reikalavimas priimant teismo įsakymą negali būti visiškai patenkintas, o nagrinėjant bylas šia teisena nėra galimybės iš dalies tenkinti kreditorės reikalavimų, todėl teismas laikė, kad dalis kreditorės pareikštų reikalavimų yra aiškiai nepagrįsti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė UAB „SNORO lizingas“ prašo Šakių rajono apylinkės 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Apeliantė nurodo, kad teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimą, nepagrįstai nagrinėjo kreditoriaus pateiktus įrodymus bei išdėstytas faktines aplinkybes, taip pat nustatė, kad pareiškime nėra įrodymų apie kreditoriaus patirtus nuostolius, kurie viršija 0,02 proc. netesybų ribą. LR CPK XXIII skyriaus normos, reglamentuojančios bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, nenumato, jog teismas tokiose bylose turėtų pareigą tikrinti kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Priešingai, CPK 435 straipsnio 3 dalyje aiškiai įtvirtina, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. LR CPK XXIII skyriaus normos leidžia skolininkui apginti savo interesus pareiškiant prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo per CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatytą 20 dienų terminą nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisės normas, teismas neturi pareigos kontroliuoti netesybų normos, kadangi skolininkas turi teisę gintis pats, pareikšdamas prieštaravimus. Be to, pagal šiuo metu galiojančią LR CPK redakciją, kreditorius neturi pareigos prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikti jokių įrodymų, o visas aplinkybes turi teisę išdėstyti pareiškime. Nepaisant to, nagrinėjamu atveju kreditorius teismui pateikė su skolininku sudarytos Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties mokėjimo grafiką, taip pat delspinigių paskaičiavimo lentelę, nors šių įrodymų galėjo ir nepateikti.
Taip pat apeliantas nurodo, kad civilinio proceso teisės doktrinoje nurodoma, jog sąvoka „aiškiai nepagrįstas reikalavimas" suvokiama kaip neturintis pagrindo, neargumentuotas, absurdiškas arba nesąžiningas reikalavimas. Tačiau toks konstatavimas įmanomas tik tada, kai teismas iš pateiktų dokumentų turi pakankamai duomenų daryti būtent tokią išvadą. Kitais atvejais taikyti LR CPK 435 straipsnio 2 dalies nuostatų negalima. Apeliantės nuomone, šiuo atveju 2011 m. gruodžio 6 d. pareiškimo negalima laikyti neturinčio pagrindo, kadangi pareiškime nurodyta, jog kreditoriaus reikalavimas kildinamas iš tarp skolininko ir kreditoriaus sudarytos Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto pareiškimo taip pat negalima laikyti nesąžiningu, kadangi iš pateiktų įrodymų akivaizdu, jog kreditorius turėjo teisę reikalauti tiek likusios skolos priteisimo, nes jį su skolininku siejo sutartiniai teisiniai santykiai, tiek delspinigių priteisimo, nes prie pareiškimo buvo pridėta delspinigių skaičiavimo lentelė, tiek bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes kreditorius pateikė žyminio mokesčio sumokėjimo faktą patvirtinantį dokumentą, tiek ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo, nes tokią teisę kreditoriui suteikia įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pagal kreditorės UAB „SNORO lizingas“ pareiškimą dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko V. V.. Teismas atsisakymą priimti pareiškimą argumentavo kreditoriaus prašomu priteisti aiškiai per dideliu ir neprotingu delspinigių dydžiu, todėl atsisakė priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą.
LR CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. LR CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami LR Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis); be to, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba materialiosios teisės normos vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu (pvz. jeigu pareiškėjas reikalauja įvykdyti terminuotą prievolę nesuėjus jos įvykdymo terminui (CK 6.34 straipsnio 2 dalis)). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kreditoriaus reikalaujamas priteisti delspinigių dydis, jeigu jis atitinka sutarties sąlygas, sprendžiant klausimą pareiškimo priėmimo stadijoje, negalėjo būti vertinamas. Šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 straipsnis). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis), teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareikštas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimo klausimą pagal kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kreditorė UAB „SNORO lizingas“ reikalavimą dėl 500,86 Lt skolos ir 280,00 Lt delspinigių priteisimo iš skolininko grindė Išperkamosios nuomos sutartimi Nr. MJL00724TTPA bei delspinigių skaičiavimo lentele pagal nurodytą sutartį, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriaus pareikštas reikalavimas dalyje dėl delspinigių priteisimo iš skolininko nėra iš esmės neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą dėl per didelio delspinigių dydžio nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju – supaprastinto proceso tvarka) yra vienas iš teisėtų jo pažeistų teisių gynybos būdų skolininkui laiku negrąžinant skolą.
Remdamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą (CPK 435 straipsnis), kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos nagrinėti iš naujo, nes pagal CPK nuostatas tik pirmosios instancijos teismas sprendžia pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir kreditorės UAB „SNORO lizingas“ pareiškimo dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko V. V. priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.