Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant I. K., dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui A. M., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2016 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 30N-74609205-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro tyrėja I. S. 2016-10-10 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. M. už tai, kad jis 2016-08-17 17.32 val., Liepų g. – Šiaurės pr., vairavo automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje šviesoforo sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui, sukdamas į kairę, nedavė kelio atvažiuojančiai transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, kuriai tuo metu degė žalias šviesoforo signalas, ir su šia transporto priemone susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės bei nežymiai sužalotas priešinga kryptimi važiavusio automobilio vairuotojas. Tokiais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 157 p. reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d., 127 str. 2 d. numatytus pažeidimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2016-10-13 nutarimu Nr. 30N-74609205-16 A. M. už padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 1 d., 127 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 160 Eur bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. į teismo posėdį atvyko, palaikė siundą jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad sankryžoje ketino sukti į kairę, važiavo kaire eismo juosta, suko į Šiaurės prospektą. L. V. vairuojamas automobilis važiavo tiesiai Liepų g. ir bandė sankryžą „prašokti“. Mano, kad vairuotojui degė geltonas ar net raudonas šviesoforo signalas. Jis, A. M., L. V. vairuojamo automobilio nematė. Automobilio negalėjo pamatyti, nes automobilio greitis buvo milžiniškas, apie 100km/h. L. V. aiškino, kad sankryžą bandė „pralėkti“, todėl spaudė garsinį signalą. Pamatęs kliūtį L. V. turėjo stabdyti, tačiau jis to nepadarė. Prašo skirti autotechninę ekspertizę, kadangi mano, kad L. V. leistiną greitį viršijo du kartus. Po smūgio automobilis apsisuko aplink savo ašį 1,5 arba 2,5 karto, smogė į stulpą. Susidūrimo metu jo, A. M., automobilis į sankryžą buvo nedaug įvažiavęs tam, kad pamatyti ar neatvažiuoja kitas automobilis. L. V. manevravo iš antros į pirmą juostą arba iš greitėjimo juostos į antrą ir tikėjosi „prašokti“. Teigia, kad įsitikinęs, jog sankryžoje nėra kitų automobilių, pradėjo judėti. L. V. atvažiavo dideliu greičiu iš antros juostos, todėl jo negalėjo matyti. Po įvykio praėjus 3 savaitėms jį susirado G. J., pasiūlė duoti parodymus apie eismo įvykį. Iki eismo įvykio jo nepažinojo. G. J. gali paliudyti, kad L. V. pavojingai manevravo. Mano, kad galėjo šiek tiek įvažiuoti į sankryžą ir laukti kol pravažiuos kiti automobiliai. Šiuo metu jo, A. M., automobilis yra suremontuotas.

Iš esmės analogiškas aplinkybes A. M. nurodė 2016-08-17 paaiškinime (b.l. 19-20).

Liudytojas G. J. parodė, kad įvykio dieną važiavo namo iš biuro, esančio (duomenys neskelbtini). Kartu su juo važiavo draugė I. M.. I. M. tvirtino mačiusi, kaip L. V. važiavo dideliu greičiu. A. M. biuras yra šalio jo darbovietės, todėl vėliau A. M. paklausė, kaip jo reikalai su tuo „ereliu“. Jis, G. J., važiavo Liepų g., po to suko į kairę į Šiaurės pr. Važiavo kraštine eismo juosta, iš kurios sukama į kairę. Matė kaip iš kitos pusės dideliu greičiu atlekia automobilis, skersai atsitrenkia į stulpą. Mano, kad minėtas automobilis galėjo važiuoti eismo juosta, iš kurios galima sukti tik į dešinę, bet tiksliai nematė, tik daro prielaidą. Jo, G. J., mašina stovėjo už A. M. automobilio per 3-4 mašinas. Matė tik smūgį, kaip kitas automobilis skrido ore ir trenkėsi į stulpą. Matė eismo įvykio vietoje A. M., tačiau nesustojo, važiavo toliau.

Liudytojas L. V. parodė, kad 2016-08-17 apie 17.30 val. važiavo Liepų gatve nuo Palangos plento miesto centro link. Sankryžoje su Šiaurės prospektu, jam važiuojant trečia eismo juosta, matė, kaip du automobiliai jam kirto kelią. Tada dar pamatė kaip automobilis Toyota Land Cruiser ruošėsi sukti į kairę, tačiau pristabdė, o paskutiniu momentu jis, L. V., pamatė, kad minėtas automobilis pajudėjo. Jis suprato, kad sustoti nespės, todėl pasuko vairą ir paspaudė greičio pedalą, tikėdamas kuo greičiau automobilį Toyotą Cruiser iš dešinės apvažiuoti ir pravažiuoti sankryžą, spaudė garso signalą. Mano, kad A. M., bandydamas išvengti susidūrimo, taip pat paspaudė greičio pedalą. A. M. automobilis iš pradžių lėtai riedėjo, po to staigiai „iššoko“ į sankryžą. A. M. automobilis pradėjo čiuožti sankryžoje, peršoko per šaligatvio bortelį, nutrenkė apšvietimo stulpą ir tada dar kartą atsitrenkė į kelio į ženklą. Jis, L. V., išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo, ar nėra nukentėjusių, sužeistų. Jis važiavo vienas. Tuo metu sustojo eismo įvykį matęs liudytojas L. Č., nurodė savo telefono numerį. Priėjęs A. M. jam liepė iškviesti policijos pareigūnus. Jis, L. V., skambino policijai, bet kažkas jau buvo pranešęs apie eismo įvykį policijos pareigūnams. Jam baigus pokalbį į eismo įvykio vietą atvyko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Teigia, kad jam degė žalias šviesoforo signalas. Stengdamasis išvengti susidūrimo spaudė greičio pedalą. A. M. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jo, L. V., automobilio šoną. Teigia, kad A. M. turėjo matyti jo vairuojamą automobilį, tačiau sukdamasis į kairę jo nepraleido. Susidūrimas buvo stiprus, iššovė visos automobilio oro pagalvės, durys įlinko, sėdynės buvo suspaustos. Po įvykio A. M. vairuojamas automobilis atsidūrė sankryžos viduryje. A. M. automobilis vairuotojo pusės kampu trenkėsi į jo, liudytojo, automobilį ir dar pavažiavo į priekį. Jo automobilis laikomas Priekulėje, automobilis pradėtas ardyti. Automobilį fotografavo draudimo bendrovės ekspertai. Teigia, kad po eismo įvykio jam skaudėjo, buvo sumuštas šonas, jautė stiprius inksto skausmus, vėliau pradėjo skaudėti kelio sąnarį. Medicinos ekspertas jo neapžiūrėjo.

Analogiškas aplinkybes liudytojas L. V. nurodė 2016-08-17 paaiškinime (b.l. 17-18).

Liudytojas M. U., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyriausiasis patrulis, parodė, kad 2016-08-17 iš Klaipėdos AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad Liepų g.-Šiaurės per. sankryžoje įvyko eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko A. M. ir L. V.. Į įvykio vietą atvyko kartu su I. G.. Nuotraukas padarė kolegė I. G., eismo įvykio schemas braižė jis, liudytojas. Opel Signum automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio toliau, o Toyota automobilis stovėjo sankryžoje. Nustatė, kad Toyota automobilis važiavo Liepų gatve ir ketino sukti į kairę, į Šiaurės prospektą, o Opel automobilis važiavo Liepų gatve link centro. Abu vairuotojai teigė, kad važiavo per žalią šviesoforo signalą, kaltę neigė. Paaiškino, kad važiuojant nuo Palangos plento link miesto centro, kaip važiavo Opel automobilis, yra trys eismo juostos: pirma juosta galima sukti tik į dešinę, o antra ir trečia – važiuoti tiesiai. Nuo centro važiuojant Liepų gatve yra dvi eismo juostos: iš pirmos galima važiuoti tiesiai, o iš antros galima važiuoti tiesiai ir sukti į kairę. Įvykio liudytojų įvykio vietoje nebuvo. Mano, kad eismo įvykio kaltininkas yra Toyota automobilio vairuotojas, kadangi sukdamas į kairę jis turi praleisti visus tiesiai važiuojančius automobilius.

Analogiškas aplinkybes liudytojas M. U. nurodė 2016-08-17 tarnybiniame pranešime (b.l. 8).

Liudytoja I. G., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyriausioji patrulė, parodė, kad 2016-08-17 iš Klaipėdos AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad Liepų g.-Šiaurės per. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu vienas automobilis, sukantis į kairę, nepraleido kito priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio automobilio. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad abu vairuotojai buvo blaivūs, surinko medžiagą, išmatavo įvykio vietą. Įvykio kaltininką nustatė remiantis kelių eismo taisyklėmis. Abiems vairuotojams įvykio metu degė žalias šviesoforo signalas. Vienas automobilis suko į kairę, kitas automobilis važiavo tiesiai. Mano, kad eismo įvykio kaltininkas yra vairuotojas, kuris suko į kairę. Abu automobiliai buvo smarkiai apgadinti. Automobilius apžiūrėjo. Nežino, kokiu greičiu automobiliai važiavo. Paaiškino, kad sukant į kairę privalu praleisti bet kokią kliūtį. Su vairuotojais bendravo kolega M. U., ji, liudytoja, nustatė vairuotojų blaivumą, apžiūrėjo automobilius, pildė dokumentus.

Liudytojas L. Č. parodė, kad 2016-08-17 važiavo nuo Palangos link Klaipėdos miesto centro Liepų gatve. Privažiavo prie Liepų g. – Šiaurės pr., važiavo antra eismo juosta. Prieš sankryžą jį aplenkė L. V. ir jis įvažiavo į sankryžą. L. V. vairavo Opel markės automobilį. Tuo metu degė žalias šviesoforo signalas. Jo, liudytojo, greitis buvo apie 50 km/h. L. V. važiavo apie 60 km/h greičiu. L. V., aplenkęs jį, važiavo antra eismo uosta priekyje. Toyota automobilis, vairuojamas A. M., įvažiavo į sankryžą, o L. V. nespėjo sustoti ir išvengti smūgio, trenkėsi priekiu, šonu, po to trenkėsi į degalinės ženklus. L. V. automobilis apsisuko vieną kartą. A. M. vairuojamas automobilis suko į kairę iš Liepų gatvės į Šiaurės pr. Jis važiavo kraštine, kaire juosta, nes sukosi į kairę. Jiems degė žalias šviesoforo signalas. Nežino, koks šviesoforo signalas degė A. M.. Matė, kad A. M. suko į kairę, o L. V. važiavo tiesiai ir įvažiavo į sankryžą. L. V. bandė išvengti smūgio, „metėsi“ truputį dešiniau. Po susidūrimo jis, liudytojas, sustojo viduryje sankryžos, nežinojo ką daryti, po to, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, skubiai nuvažiavo prie nukentėjusiojo, nes manė, kad jis stipriai nukentėjo. Tuo tarpu A. M. išlipo iš savo automobilio ir apžiūrinėjo, ar jam nėra nukritęs posūkio žibintas. L. V. buvo sąmoningas, pats išlipo iš automobilio. Jis, liudytojas, nurodė L. V. savo telefono numerį, nelaukė atvykstančių policijos pareigūnų. Mano, kad minėto eismo įvykio kaltininkas yra A. M., kuris, sukdamas į kairę, nepraleido tiesiai važiuojančios transporto priemonės. Eismo įvykis įvyko trečiadienį, apie 17.30 val., piko metu.

UAB „ Gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus 2016-11-28 rašte nurodoma, kad 2016m. rugpjūčio 17d. šviesoforų, esančių Liepų ir Šiaurės pr. sankryžoje, gedimų nebuvo užfiksuota. Galima situacija, kad Liepų g. priešpriešiniam eismui vienu metu abiems vairuotojams dega žalias šviesoforo signalas, tačiau tai negali būti avarinės situacijos priežastis ( b.l. 68-69.)

Motyvuojamoji dalis

A. M. skundas tenkintinas iš dalies.

A. M. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 127 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 127 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, keliai, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas buvo sugadintas (apgadintas).

Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatytų pažeidimų, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16 -320/2007).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. savo kaltės nepripažįsta, teigia, kad sukdamas į kairę degant leidžiamam šviesoforo signalui sustojo, praleido priešinga eismo kryptimi važiavusias transporto priemones. Įsitikinęs, kad važiuoti yra saugu, lėtai pajudėjo ir tuo metu į jo automobilį trenkėsi L. V. vairuojamas automobilis Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) L. V. vairuojamas automobilis viršijo leistiną greitį, todėl jis, A. M., minėto automobilio nematė. Mano, kad būtent L. V. pažeidė KET reikalavimus ir matydamas priekyje kliūtį – jo, A. M., automobilį, laiku nesustojo. Apklaustas teisme apgadintos transporto priemonės Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. V. paaiškino, kad sankryžą kirto degant žaliam šviesoforo signalui, važiavo tiesiai Liepų gatve. Matė priekyje į kairę sukti besiruošiantį automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis sustojo, tačiau netrukus vėl pajudėjo. Matydamas, kad susidūrimo nepavyks išvengti, jis, L. V., pasuko vairą ir padidino važiavimo greitį, norėdamas išvengti susidūrimo, kuo greičiau automobilį Toyotą Cruiser iš dešinės apvažiuoti ir pravažiuoti sankryžą. Mano, kad Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas ketino padaryti tą patį, jis taip pat padidino greitį ir automobiliai susidūrė. Teisme liudytoju buvo apklaustas G. J., kuris parodė, kad L. V. vairuojamas automobilis važiavo dideliu greičiu, minėtas automobilis galėjo išvažiuoti iš tos kelio juostos, kuria galima sukti tik į dešinę, tačiau tai yra tik jo prielaida. Teismas šio liudytojo parodymus vertina rezervuotai, nes pats liudytojas nurodė, kad paties eismo įvykio nematė, matė tik kaip ir priešingos pusės dideliu greičiu artinasi automobilis ir trenkiasi į stulpą. Be to, G. J. nurodė, kad tarp jo vairuojamo ir A. M. vairuojamo automobilio važiavo dar trys ar keturi automobiliai, kas, teismo nuomone, taip pat sudarė liudytojui kliūtį stebėti esamą situaciją sankryžoje bei matyti L. V. vairuojamą automobilį. Liudytojas policijos pareigūnas M. U. parodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą, nustatė, kad Toyota automobilis važiavo Liepų gatve ir ketino sukti į kairę, į Šiaurės prospektą, o Opel automobilis važiavo Liepų gatve link centro. Toyota Land Cruiser vairuotojas nepraleido tiesiai važiuojančio Opel Signum automobilio, su kuriuo susidūrė. Liudytojas L. Č. parodė, kad L. V. važiavo antra eismo juosta, degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą apie 60 km/h greičiu, važiavo tiesiai. Tuo metu Toyota automobilis, vairuojamas A. M., įvažiavo į sankryžą, o L. V. nespėjo sustoti ir išvengti smūgio, trenkėsi į A. M. automobilį.

Kelių eismo taisyklės (toliau – KET) numato pareigą vairuotojui laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 punktas). Teismo nuomone, aplinkybė, ar automobilio Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas viršijo leistiną važiavimo greitį, ar ne, neturi esminės reikšmės šioje situacijoje sprendžiant A. M. kaltės klausimą. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, jog joje užfiksuota transporto priemonių padėtis po eismo įvykio ir transporto priemonių apgadinimai, t. y. automobilio Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta kairė šoninė pusė, o automobilio Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas automobilio priekis ir kairė pusė (b.l. 9, 10).

Šioje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad eismo įvykis įvyko šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, abu vairuotojai į sankryžą įvažiavo esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui. A. M. paaiškino, kad sankryžoje jis suko į kairę, L. V. nurodė važiavęs tiesiai. Tokie paaiškinimai tarpusavyje neprieštarauja, taip pat atitinka ir byloje esančioje eismo įvykio schemoje bei policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. KET 157 str. imperatyviai nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti – ir lenkiančioms transporto priemonėms. KET 127 p. nustatyta, kad vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Paties fakto, kad A. M. vairuojama transporto priemonė reguliuojamoje sankryžoje suko į kairę, neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, taigi akivaizdu, jog šiuos KET reikalavimus A. M. pažeidė, nes susidariusioje eismo situacijoje, kai tiesiai keliu važiavusi L. V. transporto priemonė turėjo pirmenybę, to A. M. neįvertino, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių ir nepaisė šio jį įpareigojančio reikalavimo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai judančiai transporto priemonei, įvažiavo į sankryžą, nepasirinko saugios judėjimo trajektorijos, kur ir įvyko abiejų automobilių susidūrimas. A. M., būdamas transporto priemonės vairuotojas, privalėjo judėti tik įsitikinęs, kad neatvažiuoja kitos transporto priemonės, tačiau turėdamas tokią galimybę, ja nepasinaudojo, todėl kilę padariniai, t. y. kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimas buvo dėsningas jo padarytų KET pažeidimų rezultatas, o pažeidimai priežastiniu ryšiu buvo susiję su kilusiais padariniais.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, A. M. argumentai, jog dėl eismo įvykio kaltas kito automobilio vairuotojas – L. V., nes viršijo leistiną greitį ar nestabdė transporto priemonės paneigti byloje esančiais duomenimis. Darytina išvada, kad netgi L. V. į sankryžą įvažiavus viršijus leistiną važiavimo greitį, jis vis tiek įgyja pirmenybę prieš vairuotojus, sukančius į kairę, o šie turi pareigą praleisti tiesiai priešinga kryptimi važiuojančius vairuotojus. Teismui nekyla abejonių, kad A. M., sukdamas reguliuojamoje šviesoforu sankryžoje į kairę, turėjo matyti lygiareikšmiu keliu priešais atvažiuojančią transporto priemonę. Kadangi A. M. sankryžoje sukdamas į kairę nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusio L. V., jis yra kaltas dėl šio eismo įvykio.

Skundą pateikęs A. M. prašo paskirti eismo įvykio autotechninę ekspertizę, nustatyti tikslias automobilių buvimo vietas, jų važiavimo trajektorijas, įvertinti L. V. vairuojamos transporto priemonės greitį ir atstumą nuo jos ir pan. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, ekspertizę skiria tuomet, kai reikalingos specialios žinios. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje eismo įvykio kilimo aplinkybės yra pakankamai aiškios, todėl A. M. prašymas atmestinas. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju papildomų duomenų rinkimas būtų perteklinis. Be to, A. M. parodė, kad savo automobilį suremontavo, L. V. paaiškino, kad jo vairuojamas automobilis pradėtas ardyti, kas taip pat apsunkintų ekspertizės atlikimą, nes tyrimo objektų kaip ir nėra.

Taigi, įvertinus minėtus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad eismo įvykį sukėlė A. M., kuris nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 157 punktuose numatytų eismo dalyvių/vairuotojų pareigų, t. y. nesiėmė būtinų atsargumo priemonių bei, sukdamas į kairę, nedavė kelią atvažiuojančiai transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai.

A. M. veika (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą)) jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bei skundžiamame nutarime buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, kad 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK) ir neteko galios Lietuvos Respublikos ATPK.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. nurodyta, jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Pagal iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. administracinė atsakomybė buvo numatyta už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Šį administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui (vairuotojui) buvo numatyta bauda nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. Nuo 2017-01-01 įsigaliojusio ANK 423 str. reglamentuojama atsakomybė už, be kita ko, turto sugadinimą nulėmusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau, atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims kito turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones (1 dalis), taip pat neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Nagrinėjamu atveju tokių ANK 423 str. dispozicijoje nurodytų aplinkybių nenustatyta. Taigi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), dėl kurio A. M. skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda, nebenumato.

Atsižvelgiant į tai, kad A. M. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), nebeužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK, administracinė teisena A. M. nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Be to, A. M. skundžiamu Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2016-10-13 nutarimu paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 127 str. 1 d. Nuo 2017-01-01 įsigaliojusio ANK 423 str. 2 d. reglamentuojama atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų (ANK 423 str. 2 d.). Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų.

Pagal ATPK 127 str. 1 d. kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų.

Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2016-10-13 nutarime Nr. 30N-74609205-16 nurodyta A. M. veika neperkvalifikuotina iš iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. į nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos ANK 423 str. 2 d., nes ANK 423 str. 2 d. nešvelnina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str.).

ATPK 127 str. 1 d. tiksliai apibrėžia, kad asmuo pagal šį straipsnį gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, jeigu jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis jo pažeidimas sukėlė kitam asmeniui nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. G1751/2016(03) nurodyta, kad tyrimui pateiktos medicininės dokumentacijos apimtyje, nesant konstatuotiems išoriniams sužalojimams, sveikatos sutrikdymo mastas L. V. nenustatinėjamas. Veika gali būti kvalifikuojama kaip L. V. padarytas fizinio skausmo sukėlimas, jeigu byloje yra duomenų, patvirtinančių buvusį sumušimo faktą (b.l. 102-103). Pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, iš teismui pateiktos specialisto išvados matyti, kad L. V. eismo įvykio metu galimai patyrė fizinį skausmą, tačiau jo patirti sumušimai nebuvo tokie, dėl kurių jo sveikata būtų buvusi sutrikdyta ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, jis neprarado 5 procentų profesinio arba bendro darbingumo, kitų sužalojimų jam nekonstatuota, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad A. M. veika atitinka ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 127 str. 1 d. A. M. nutraukiama, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kas atitinka ANK 591 str. 1d. 1 p. ).

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, A. M. skundas tenkintinas iš dalies. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2016-10-13 nutarimas Nr. 30N-74609205-16 naikintinas, administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 127 str. 1 d., 127 str. 2 d. nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 str. 1 d. 2 p., 6 d. 2 p., Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d., 127 str. 2 d., 291 str., 302 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d., Lietuvos Respublikos ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3, 5 straipsniais, teismas

nutaria:

A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2016 m. spalio 13 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-74609205-16 panaikinti, A. M. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.