Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6 - ojo skyriaus prokurorės Aldonos Vitkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-01513-18, ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, 2-os grupės invalidas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) r. sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 255 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas neteisėtai juo pasinaudoti, o būtent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, 2018 m. sausio 6 d. apie 08:30 val., namo adresu (duomenys neskelbtini) r., kieme, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai – neužtikrindamas ginklo saugumo, jam teisėtai išduotą IŽ-12 modelio medžioklinį šautuvą Nr. P27898, skirtą šaudyti 16-o kalibro centrinio įskėlimo medžiokliniais šoviniais, buvusį dėkle, padėjo ant automobilio „Renault M. S.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) stogo ir išvažiavo, po ko jam važiuojant (duomenys neskelbtini) r., medžioklinis šautuvas Nr. P27898 nukrito nuo automobilio stogo, kurį 2018 m. sausio 6 d. pakelėje radęs nepilnametis J. L., gim. 2001 m. kovo 15 d., parsinešė į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini) r., ir jį ten laikė iki 2018 m. sausio 7 d. 21:10 val., kol nepilnamečio J. L. patėvis G. J. jį savanoriškai pateikė policijos pareigūnui, t. y., tokiais savo veiksmais G. Š. neužtikrino teisėtai turimo šaunamojo ginklo saugumo ir sudarė sąlygas kitiem asmenims juo pasinaudoti.

G. Š., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje ir jis buvo apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2018 m. sausio 6 d. ryte jis susiruošė į medžioklę. Į medžioklę pasiėmė medžioklinį šautuvą IŽ-12 modelio Nr. P27898, kuris buvo rudos spalvos dirbtinės odos dėkle. Dėkle šovinių nebuvo. Minimą šautuvą jis atsinešė prie savo automobilio „Renault M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio namo adresu (duomenys neskelbtini) r., kieme. Buvo apie 08:30 val. Automobilio galinės durelės buvo užstrigusios ir neatsidarė, todėl šautuvą jis pasidėjo ant automobilio stogo ir bandė atsidaryti automobilio galines dureles, o kai jas atsidarė, tai krepšį su maistu pasidėjo ant galinės sėdynės, o apie šautuvą, padėtą ant automobilio stogo, pamiršo. Sėdęs į automobilį, jis išvažiavo ir važiavo (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi. Jis važiavo vienas keliu Stasiūnai - Gudiena - Žasliai -Stabintiškės- Zūbiškės, Kaišiadorių r. Tik atvažiavęs į medžiotojų susirinkimo vietą, (duomenys neskelbtini) r., jis pastebėjo, kad nėra dėklo, kuriame buvo jo medžioklinis šautuvas IŽ-12 modelio Nr. P27898. Tada prisiminė, kad savo namo kieme šautuvą buvo padėjęs ant savo automobilio stogo, tačiau jo nebuvo. Kurioje vietoje nuo automobilio stogo nukrito jam teisėtai išduotas medžioklinis šautuvas IŽ-12 Nr. P27898, jis nematė. Apie pamestą šautuvą jis nedelsiant informavo policijos pareigūnus. Įvykio metu buvo blaivus. Minimą šautuvą jis įsigijo 2011 metais ir jį naudojo medžioklėse. Jis žino, kad išduotus šautuvus reikia saugoti. 2018 m. sausio 6 d. jis tiesiog pamiršo ant automobilio stogo padėtą šautuvą IŽ-12 Nr. P27898 ir išvažiavo. Jis supranta, kad, pametęs ginklą, sudarė sąlygas kitiems asmenims juo pasinaudoti ( b. l. 73-74 ).

Apklaustas liudytoju G. J. parodė, kad 2018 m. sausio 7 d. apie 20:30 val. jo posūnis J. L. jam pasakė, kad 2018 m. sausio 6 d. jis rado ginklą, kurį padėjo garaže. Įsitikinęs, kad tai tikrai ginklas, jis paskambino į policiją. Šautuvą kartu su dėklu, kuriame jis buvo, jis perdavė policijos pareigūnams. Kad Justino rastas šautuvas buvo laikomas ir jų namo palėpėje, jis nežinojo, jo ten nematė. Kada Justinas šautuvą iš palėpės pernešė į garažą, jis nematė. Liudytojas nurodė, kad garaže buvusio šautuvo jis neapžiūrinėjo ir juo nesinaudojo ( b. l. 13, 14-15).

Apklaustas liudytoju nepilnametis J. L. parodė, kad šių metų sausio pradžioje, tikslesnės datos neatsimena, ryte, jis vaikščiojo po kiemą ir pamatė kaip nuo pravažiuojančios mašinos stogo nukrito šviesiai rudos spalvos dėklas, kuriame buvo šautuvas. Mašina važiavo keliu, (duomenys neskelbtini) miesteliu link (duomenys neskelbtini) kaimo. Dėklas su šautuvu nuo mašinos stogo nukrito mašinai važiuojant per kalniuką, esantį kelyje, ties jo namais. Mašina nesustojo. Rastą dėklą su šautuvu jis paslėpė savo namų palėpėje - pakišo po sena lova, stovinčia palėpėje. Dėkle šovinių nebuvo. Rastą šautuvą jis parodė draugams E. Z. ir A. M., pastaruosius pasikvietęs į savo namus. Ant šautuvo jis matė įspaustą pavadinimą „IŽ 12“ ir skaičius, kurių neatsimena. Apie rastą šautuvą patėviui G. J. jis pasakė tik sekančią dieną, nes iš karto apie tai pasakyti bijojo. Iš rasto šautuvo jis nešaudė, nes neturėjo šovinių, be to tokiu ginklu nemoka naudotis ( b. l. 19-20, 41 ).

Apklaustas liudytoju E. Z. paaiškino, kad 2017 m. sausio 6 d. apie 12 val., pas jį į namus atėjo draugas J. L. ir pasakė apie tai, jog jis rado šautuvą, dėkle, kuris nukrito nuo automobilio stogo, pastarajam važiuojant per kelyje padarytą ”gulintį policininką”. Tada jis kartu su J nuėjo į jo namus. Kartu su jais ėjo ir A. M.. Šautuvą J buvo padėjęs namo palėpėje. Dėklas buvo rudos spalvos odos, o jame buvo šautuvo vamzdis, dviejų skylių ir šautuvo medinė dalis su metaliniu mechanizmu, kuriame buvo gaidukas. Ant šautuvo buvusių užrašų nematė, tačiau J sakė, kad ginklas yra „IŽ” ir su numeriais. Dėkle šovinių nebuvo ir jie šovinių neturėjo, todėl iš palėpėje buvusio šautuvo jie nešaudė. Jis suprato, kad šautuvas yra tikras, todėl siūlė J apie rastą ginklą pranešti policijai, tačiau J pats bijojo skambinti ir bijojo apie tai pasakyti tėvams. Jis žino, kad apie rastą ginklą sekančią dieną Justinas pasakė savo patėviui G. J., kuris ir paskambino į policiją ir jiems perdavė ginklą ( b. l. 29-30).

Apklaustas liudytoju nepilnametis liudytojas A. M. davė parodymus, analogiškus liudytojo E. Z. parodymams ( b. l. 37-38, 41).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas J. L. patvirtino savo duotus parodymus ( b. l. 22-26 ).

Iš 2018 m. sausio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) r., kieme. Apžiūros metu pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta ( b. l. 9-10).

Iš ginklo pažymėjimo Nr. 002213-58159 kopijos matyti, kad lygiavamzdžio šautuvo IZH 12, 16x70, Nr. P27898 savininkas yra G. Š., turintis leidimą Nr. 0002213 laikyti (nešiotis) ginklus ( b. l. 63).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 255 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad G. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga. G. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 255 straipsnio 1 dalį, kadangi jis pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu.

G. Š. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su jam siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 95).

Kaltinamojo G. Š. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 255 straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis). BK 255 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šį baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam individualizavimo ir skyrimo teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį, jos pobūdį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnis). G. Š. neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 81-82), nepriklauso asmenų stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei, šiuo metu nedirba, yra pareigūnų ir karių valstybės pensininkas (b. l. 80, 85), jam nustatytas 30 proc. neįgalumo lygis (b.l. 79). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad kaltinamojo G. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. Š. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 15 MGL dydžio baudą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, G. Š. visiškai prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pripažinus kaltinamąjį G. Š. kaltų dėl šios nusikalstamos veikos padarymo daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – IŽ-12 modelio medžioklinis šautuvas Nr. P27898 su dėklu, Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK 2018 m. vasario 5 d. nutarimu perduotas saugoti Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriui – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 str. 1 d. 3 p., perduotinas Ginklų fondui prie LR Vyriausybės. Byloje esantys diskeliai su nepilnamečių liudytojų apklausomis sunaikinti (BPK 94 straipsnis) baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 15 MGL (750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 MGL (500 eurų) dydžio baudą, ją sumokant per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - IŽ-12 modelio medžioklinį šautuvą Nr. P27898 su dėklu, Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK 2018 m. vasario 5 d. nutarimu perduotą saugoti Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriui – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti Ginklų fondui prie LR Vyriausybės.

Byloje esančius diskelius su nepilnamečių liudytojų apklausomis sunaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą – ją panaikinti.

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per teismo nustatytą 3 mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą .

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.